Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Eglės Gruodienės ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo motinos E. K. atsakomybei 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 24 d.

E. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, karinio dalinio vadovybės stebėjimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3.2. Nurodoma, kad teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nėra teistas, dėl jo nepradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, administracine tvarka nebaustas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra jauno amžiaus, nedirbantis, atliekantis privalomąją karinę tarnybą, karinio dalinio vadovybės charakterizuojamas teigiamai, nesuteikė prioriteto nė vienai aplinkybei ir pagrįstai sprendė, jog 19 810 devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus dešimt eurų automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas E. K. būtų per sunki finansinė našta. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, priešingai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmenų teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. K. vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ne jam pačiam, o įmonei OU „C“, nuomojančiai automobilius trumpalaikės automobilių nuomos platformą „C“ valdančiai UAB „P“ (b. l. 28-40). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė klausimą ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, kadangi baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamos veikos padarymui jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą.

8. Pagal teismų praktiką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne) konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo bei teisingumo principai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

10. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas savo sprendimą netaikyti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės grindė tuo, kad E. K. anksčiau neteistas, automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, jam nepriklauso, pats kaltininkas yra jauno amžiaus, nedirbantis – atlieka privalomąją karinę tarnybą, bei, įvertinęs konfiskuotino automobilio vertę – 19 810 Eur, konstatavo, kad tokios sumos išieškojimas iš E. K. būtų pastarajam per sunki finansinė našta, neturėtų tiesioginio nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo poveikio ir nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė.

11. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė E. K. charakterizuojančioms aplinkybėms ir didelei automobilio vertei. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

12. Nagrinėjamu atveju E. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, kad jo teisinė padėtis tapo ženkliai palengvinta, jis nepatyrė tokių neigiamų padarinių kaip bausmė, teistumas, atsirandančių asmenį pripažinus kaltu. Pirmosios instancijos teismo nustatytos laidavimo sąlygos yra švelnios – laidavimas skirtas be užstato, nustatytas laidavimo terminas yra mažesnis už vidurkį. Tokie tyčinę nusikalstamą veiką padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui pritaikyti pakankamai švelnūs suvaržymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. buvo skirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones), kurios terminas nustatytas mažesnis nei vidurkis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas skirti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

13. Sprendžiant dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, atsižvelgtina į tai, kad E. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija pakankamai ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Iš liudytojos D. P. (policijos pareigūnės) parodymų matyti, kad sustabdytas E. K. judėjo nekoordinuotai, jo kalba buvo nerišli, pastarasis nesiorientavo, koks paros metas (b. l. 26). Būdamas tokios būklės, jis transporto priemonėje vežėsi dar tris asmenis, kas rodo, jog tokie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens veiksmai neabejotinai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, tačiau E. K. buvo abejingas gresiančioms pasekmėms.

14. Nors E. K. buvo teisiamas pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, žala nebuvo padaryta, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybes, jog E. K. yra jauno amžiaus, šeimos narių ir karinio dalinio vadovybės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 41) ir nepagrįstai sprendė, kad automobilio vertės konfiskavimas neproporcingai apsunkintų jo padėtį. Akcentuotina, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimą laikyti visiškai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kadangi tiek jaunas asmens amžius ir jo teigiama charakteristika, tiek nurodoma sudėtingesnė finansinė padėtis bei ženkli vairuoto automobilio vertė negali būti vertinamos kaip lengvinančios asmens, padariusio nusikalstamą veiką, padėtį, o priešingai, toks asmuo, kaip ir visi kiti asmenys, turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo metu E. K. jau yra atlikęs privalomąją karo tarnybą (ją baigus, karinis dalinys išmokėjo 1 453,90 Eur sumą), nedirba, tačiau mokosi Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje. Pastebėtina, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo bei jo gynėjas itin akcentavo prastą E. K. šeimos finansinę padėtį, nurodydami, kad bendros šeimos pajamos sudaro tik 1 500 Eur, kurių reikia kasdienėms išlaidoms, automobilio išlaikymui, vartojimo kreditų apmokėjimui, akcentuota, kad šeimoje auga mokyklinio amžiaus dvynukai, kurių išlaikymui taip pat reikia lėšų. Atsiliepime yra pateikiama detali pajamų ir išlaidų analizė, visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nurodomi duomenys patvirtina E. K. šeimos, t. y. pastarojo tėvų pajamas, E. K. paimtus vartojimo kreditus (vienas kreditas paimtas apmokėti UAB „P“ nustatytą baudą, kito vartojimo kredito paskirtis nežinoma, pastarojo kredito paskutinės įmokos data 2022 m. gruodžio mėn.), broliui ir seseriai tenkančias išlaidas ir pan. Neginčijant pastarųjų duomenų, susijusių su K. šeimos finansine padėtimi, visgi pažymėtina, kad E. K. yra jau suaugęs asmuo (kiek daugiau nei 20 metų amžiaus), darbingas, neturintis sveikatos sutrikimų, todėl pastarasis turi dėti pastangas susirasti darbą ir užsidirbti lėšų pragyvenimui (atsižvelgiant į šiuo metu vykstantį profesinį mokymąsi, svarstyti galimybę dėl nepilno darbo etato). Tai, kad E. K. tėvų gaunamos pajamos turi būti skiriamos dar dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, komunalinių paslaugų apmokėjimui, maistui, automobiliui, niekaip neleidžia spręsti, kad būtent nusikalstamą veiką padariusiam E. K. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir varžytų pastarąjį labiau nei reikia. Tokia finansinio pobūdžio priemonė skirtina ne E. K. artimiesiems, o nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris, nenustačius faktų dėl nedarbingumo, dalinio darbingumo, sveikatos sutrikimų, turi imtis veiksmų, siekiant susirasti darbą ir taip užsidirbti lėšų.

15. Pažymėtina, kad sprendimas išieškoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, ne tik įvertinus turto konfiskavimo taikymo proporcingumą, konstatavus BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą, bet ir galiausiai nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį nusikalstamos veikos priemonės vertės. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

16. Apeliaciniame skunde prokurorė, prašydama taikyti visos konfiskuotino turto vertės išieškojimą, akcentuoja, kad E. K. per 5 metų laikotarpį kelis kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Byloje esančiame Administracinių nusižengimų registro išraše nurodoma, kad E. K. per vienerių metų laikotarpį nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 63), tuo tarpu iš kito byloje esančio išrašo matyti, jog 2018 m. – 2020 m. E. K., būdamas nepilnametis, kelis kartus išties padarė administracinius nusižengimus, kurie susiję su apmokėjimo tvarkos nesilaikymu vykstant viešuoju transportu (b. l. 57-59), tačiau šie nusižengimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir savaime neleidžia asmens charakterizuoti neigiamai, spręsti, kad jis linkęs daryti administracinius nusižengimus. Skunde nepagrįstai akcentuojami nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas, jais grindžiant nusikaltimo pavojingumą. Nustatyta, kad E. K., apsvaigęs nuo alkoholio, automobilį vairavo šeštadienio rytą (apie 06.20 val.), senamiesčio teritorijoje. Nesutiktina su prokurore, kad ankstų savaitgalio rytą senamiestyje eismo intensyvumas buvo didelis, nagrinėjamu atveju nei nusikalstamos veikos padarymo vieta, nei laikas nėra tos aplinkybės, kurios leistų spręsti apie didesnį ar mažesnį nusikalstamų veiksmų pavojingumą. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę taikyti prokurorės prašoma apimtimi, nenustatyta.

17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad visos konfiskuotino automobilio vertės (19 810 eurų) išieškojimas būtų per sunki finansinė našta E. K., neproporcinga priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, tačiau nėra jokio pagrindo BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti apskritai. Įvertinus tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek patį E. K. teigiamai charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad tinkamam įstatymo leidėjo siekiamų tikslų įgyvendinimui, visuomenės saugumo kelių eismo srityje užtikrinimui, tikslinga skirti dalį konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios sumos išieškojimą – 4 000 Eur, kuris nors ir sukels kaltininkui atitinkamus finansinius nepatogumus bei suvaržymus, tačiau toks baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neprieštaraus proporcingumo bei teisingumo principams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. K. išieškoti dalį automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4 000 Eur (keturis tūkstančius) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.