Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, kaltinamajam E. M., nukentėjusiajam G. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) , vykdantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) , teistas:

1. 2015 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, jam ir nukentėjusiesiems susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi nutraukta. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 2 metams naudotis specialiąją teise vairuoti kelių transporto priemones ir turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant nukentėjusiajam žalą atlyginti iki 2022 m. balandžio 7 d.

2. 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2022 m. sausio 3 d., apie 15.30 val., savo buto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini)g.(duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam G. V., sumaišiusiam buto duris ir įėjusiam į svetimą butą, kumščiu į galvos veido sritį ir koja spirdamas į krutinę išstūmė iš buto į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinę, dėl ko nukentėjusiajam ištino poakiai, patyrė didelį fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų ilgai sirgo, o pagal 2022-03-15 specialisto išvadą Nr. G 104/2022 (01) G. V. nustatyti veido sumušimas, pasireiškęs akių vokų poodinėmis kraujosruvomis, daugybiniais veido kaulų lūžiais nusitęsiančiais į kaukolės pamatą (dešinė priekinė kaukolės dauba) ir šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat G. V. nustatytas, kairės alkūnės, krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosrūvos ir šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu tyčiniais savo veiksmais sunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. V.. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną į jo butą neteisėtai pateko vyras. Vėliau paaiškėjo, kad tai jo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Kaltinamasis buvo priverstas gintis. Kaltinamojo sugyventinė tuo metu buvo išėjusi į parduotuvę su vaiku ir pamiršo užrakinti buto duris. E. M. liko bute su kitu mažamečiu vaiku B. Netrukus pradėjo loti bute šunys. Jis tuo metu buvo tualete, o šunys vis tiek nenustojo loti. Kai išėjo iš tualeto pamatė, kad bute stovi nepažįstamas vyras. Mažametis vaikas tuo metu miegojo kitame kambaryje, todėl kaltinamasis išsigando dėl vaiko. Tuo metu jis siekė apginti šeimą, nežinojo, kas atsitiko jo vaikui. Vyras dar bandė brautis į butą, tačiau jis užrakino butą ir jo neleido ir nubėgo prie vaiko į kitą kambarį. Savo noru vyras iš buto nėjo, jis kalbėjo (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nelabai suprato ką, nors (duomenys neskelbtini) kalbą supranta. Tuomet kaltinamasis tam vyrui trenkė kumščiu į veidą ir pašalino iš buto. Apie įvykį kaltinamasis iš karto pranešė policijai. Vėliau sužinojo, kad visi buvo susikoncentravę ties G. V. sužalojimu. Kaltinamojo manymu tie sužalojimai galimai buvo padaryti kitų asmenų bei mano, kad G. V. veiksmai buvo neteisėti. Vėliau pats nukentėjusysis pasakojo apie tai, kad tą pačią dieną du nenustatyti asmenys jį sumušė laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte. G. V. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad du vyrai jo prašė cigarečių, tačiau jis neturėjo, tada jam spyrė ir išlipę iš lifto G. V. sumušė. Galimai šie sužalojimai ir lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą. E. M. G. V. nežalojo, tik siekė pašalinti jį iš savo buto. Kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam į veidą nebuvo stiprus. Prie E. M. buto durų rasta kraujo pėdsakų, tačiau kaltinamasis bute nukentėjusiojo kraujo nematė ir taip pat nematė, ar nukentėjusysis buvo sužalotas. Be to, G. V. kreipėsi į medikus tik kitą dieną, vasario 4 d. Visi namo gyventojai gali patvirtinti, kad G. V. gyvenimas yra arti asocialaus, jis gausiai vartoja alkoholį. Kaltinamasis patikslino, kad įvykio metu G. V. ėjo toliau į jo buto vidų, net ir šunų nebijojo, nors turėjo bijoti. Tada kaltinamasis kumščiu trenkė į nukentėjusiojo veidą vieną kartą ir išstūmė į koridorių. Nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros. Kai pradėjo stotis, jis vėl pradėjo brautis į butą, tampė duris, tačiau kaltinamasis duris užrakino bei du kartus skambino policijai, kvietė ekipažą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis pats išėjo su jais kalbėti. Turbūt pareigūnai būtų pastebėję, jeigu nukentėjusysis būtų sužalotas. Tuo metu durys negalėjo būti atidarytos, nes išbėgtų šunys. Kaltinamasis pridūrė, kad nukentėjusiajam sudavė dešine ranka ir spyrė dešine koja. Durys buvo tuo metu praviros. Jis nugriuvo, ir jau pradėjo po truputį stotis, tada kaltinamasis užrakino duris.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. V. parodė, kad įvykio dieną jis supainiojo butus ir užėjo į kaimyno, o ne į savo butą. Nukentėjusysis tą dieną nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės 2 buteliukus po 200 gramų. Pakeliui išgėrė vieną, po to kitą mažą buteliuką ir ėjo namo. Kai įėjo į laiptinę, laiptinėje du nepažįstami vyrai paprašė cigaretės, nes matyt pamatė, kad nukentėjusysis rūkė. Jis pasakė, kad neturi, matyt todėl tie vyrai jam sudavė vieną smūgį. Visų aplinkybių nukentėjusysis neatsimena, kadangi įvykio dieną jis buvo pakankamai girtas. Prisimena, kad po to kaltinamasis jam sudavė jam į nosį, šitą atsimena, bet šunų neatsimena. Prisimena, kad paskui policija parvedė jį namo, jis pasakė, koks butas. Nukentėjusysis matyt supainiojo butus todėl, kad durys panašios, tas pats trijų kambarių butas. Žmona matė, kad jį parvedė policijos pareigūnai kraujuotą. Tie du vyrai pirmame aukšte, jam sudavė vieną sykį į krūtinę ir išsitiesė. Nuo suduoto smūgio į krutinę nukentėjusysis nugriuvo ir kas buvo toliau, neatsimena. Žmona kitą dieną pirmame aukšte rado jo kepurę. Policijoje nukentėjusysis papasakojo tiesą, galima remtis jo parodymais. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad 2022 m. sausio 3 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 16.00 val., buvo nuėjęs į parduotuvę ,,IKI“ esančią, (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirko butelį degtinės 0,200 l. talpos ,,Sobieski“ raudoną. Jau prieš eidamas į minėtą parduotuvę buvo išgėręs apie porą butelių alaus, skardinėmis. Nusipirkęs minėtos degtinės, ją vienas išgėrė būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli parduotuvės ,,Maxima“. Tuomet nusprendė eiti namo. Kol ėjo į namus, gatvėje su niekuo neturėjo jokių konfliktų, jautėsi apgirtęs. Prisimena, kad užėjo į daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), laiptinę. Į daugiabučio namo liftą įėjo kartu su dar dviem vyrais, jie buvo apie(duomenys neskelbtini) mmetų amžiaus, kaip buvo apsirengę, neprisimena, tačiau atsimena, kad abu buvo su tamsiomis žieminėmis kepurėmis, jų veido bruožų įsidėmėti nespėjo, todėl jų atpažinti negalėtų. Kai tik įlipo į liftą, minėti vyrai paprašė parūkyti. Jis atsisakė juos pavaišinti cigarete ir minėti vyrai staiga pasidarė agresyvūs ir ištempė jį iš lifto. Tuo metu jie buvo (duomenys neskelbtini) aukšte. Vienas iš vyrų pradėjo jį mušti, t. y. sudavė vieną smūgį kumščiu į nosies sritį ir jam parkritus ant žemės, spyrė vieną kartą į kairės pusės šonkaulių sritį, dėl šių veiksmų jautė stiprų fizinį skausmą. Muštynių niekas negalėjo girdėti, kadangi (duomenys neskelbtini) aukšte butų nėra. Jį sumušę asmenys pasišalino, išėjo į lauką, kur toliau jie ėjo, nežino, nežiūrėjo. Jis sąmonės praradęs nebuvo. Tuomet vėl nuėjo į liftą ir bandė kilti iki (duomenys neskelbtini) aukšto. Kas vyko toliau neprisimena, atsimena tik tiek, kad jį parvedė į namus 2 policijos pareigūnai. Kadangi 2022 m. sausio 4 d. jam pradėjo tinti akys bei labai stipriai skaudėjo veido sritis bei kairės pusės šonkaulius, nuvyko į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę. Po apžiūros jam diagnozavo nosies kaulų lūžį, išrašą galės pateikti tyrimui. Kadangi apžiūrai dar turėjo nuvykti į Žalgirio klinikas, nežino kokia diagnozė yra dėl jo šonkaulių, kadangi jokio išrašo dėl jų negavo, gydytojas teigė, kad visa informacija bus suvesta jo ligos istorijoje (t. 1, b. l. 28-32). Papildomai apklaustas parodė, kad pirmoje apklausoje nieko nepasakojo apie brovimąsi į butą, kadangi jis viso to neprisiminė, jam tik vėliau žmona papasakojo tai, ką sakė jai jį namo parvedę pareigūnai. Po visų šių įvykių, kitą rytą pajuto skausmą nosyje, taip pat kairėje pusėje kur yra šonkauliai, veidas buvo su mėlynėmis paakiuose ir žmona liepė jam važiuoti į ligoninę. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Taip pat gavo siuntimą į Žalgirio klinikas, kur jam buvo peršviesta galva, tačiau pats jokio išrašo negavo. Šonkauliai jam nebuvo sulaužyti. Iki šios dienos į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių nesikreipė, bet žada artimiausiu metu tą padaryti. Norėtų, kad būtų surasti ir nubausti jo anksčiau minėti du vyrai, kurie jį ištraukė iš lifto ir įspyrė į šonkaulius, o kaimynui į kurio butą buvo įsibrovęs, jokių pretenzijų neturi. Tie du vyrai jam nematyti, apie (duomenys neskelbtini) metų. Jie laiptinėje paprašė cigaretės, jis nedavė. Spyrė vienas iš jų į krūtinę. Nugriuvo ant nugaros, pakaušiu trenkėsi. Nesijautė labai girtas, nes jei būtų labai girtas, būtų nenuėjęs iki namų. Nesuprato, kad pateko ne į tą butą. To buto durys tai vienodos. Užėjo į butą, ir stovėjo tarpduryje. Jam tame bute esantis vyras davė į snukį, į nosį, ir daugiau nieko neatsimena. Kai davė į veidą, bėgo kraujas. Buvo tikrai kraujuotas (t. 1, b. l. 34-37).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Buvo gautas pranešimas, kad sumuštas žmogus. Jie nuvažiavo adresu į (duomenys neskelbtini), pamatė sumuštą žmogų. Kaltinamasis, kaip supranta, buvo pranešėjas, kuris paaiškino, kad užėjo pro buto duris kažkoks žmogus. Kaltinamasis tuo metu buvo tualete, kai išėjo kaltinamasis su tuo žmogumi negalėjo susišnekėti, negalėjo suprasti, ką tam žmogui reikia, sudavė jam į veidą ir išmetė tą neteisėtai atėjusį žmogų iš buto. Pabendravus su kruvinu žmogumi, jis atsisakė medicininės pagalbos. Pabendravo su juo, paklausė kur gyvena, jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) aukšte. Policijos pareigūnai tą neblaivą žmogų parvedė namo bei pasakė jo žmonai, kad jeigu turės pretenzijų, tegul kreipiasi į policijos komisariatą. Liudytojas šiuo metu negali pasakyti kokias aplinkybes nurodė tas buto savininkas (kaltinamasis). Savininkas sakė, kad buvo užėjęs nukentėjusysis į jo butą, kol jis buvo tualete. Jo žmona, kaip sakė savininkas, neuždarė buto durų išeidama, ir tada tas vyras užėjo. Matėsi, kad tas vyras buvo tikrai neblaivus, ant veido matė kraujo, kraujavo nosis. Pats buto savininkas buvo toks lyg „užsivedęs“, sakė, kad įėjo į butą kažkoks negeras žmogus, bandė jį išprašyti iš buto. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas palaikė, jis parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2022-01-03 dirbant kartu su to pačio 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. M., šaukiniu V1931, 15.41 val., Vilniaus AVPK budėtojo buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pranešėjo E. M. pranešimą, į jo namus bandė įsibrauti nepažįstamas asmuo, dėl ko jis šiam trenkė į veidą ir šiam kraujuoja nosis. Atvykus nurodytu adresu, pamatė prie buto Nr.(duomenys neskelbtini) durų laiptinėje stovintį akivaizdžiai neblaivų vyriškį, kurio veidas buvo kruvinas. Atėjus prie jo, paklausė ar jis supainiojo buto duris ir šis patvirtino, kad taip. Paskambino į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir jas atidaręs vyriškis, pareiškė, kad jo žmona išėjo į parduotuvę su vaiku ir neužrakino buto durų, o jis išėjęs iš tualeto, koridoriuje pamatė stovintį nepažįstamą vyriškį, kuris neblaivus ir nesiruošė išeiti, todėl jis jį išvarė į namo laiptinę. Daugiau ką jis pasakojo nurodyti negali, nes jo kolega, kuris ant uniformos turėjo „Body“ kamerą, buvo užėjęs pas tą asmenį į kambarį ir su juo toliau aiškinosi įvykio aplinkybes. Jis liko namo laiptinėje su nukentėjusiuoju, „Body“ kameros neturėjo. Tas nukentėjęs asmuo buvo ramus, teigė, kad tas butas yra jo, konkrečiai įvykio aplinkybių nepasakojo. Išėjus iš buto kolegai, nukentėjusiojo paklausė kokiame aukšte jis gyvena ir šis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) aukšte. Jam pasakius, kad čia (duomenys neskelbtini) aukštas šis nustebo, o paklausus šio vardą ir pavardę, šis pasakė, kad G. V.. Jo paklausus ar reikia medikų, atsakė, kad nereikia, pareiškė, kad asmeniui iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų neturi. Iškvietus liftą su juo pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą, šis išėjęs iš lifto staigiai nuėjo prie savo buto durų ir ieškojo raktų. Jiems pabeldus į duris, jas atidarė moteris, kurios paklausė ar tą vyriškį pažįsta ir ši pasakė, kad čia jis gyvena. Ji klausinėjo, kas atsitiko ir jie pasakė, kad šis sumaišė buto duris, dėl ko su kaimynu turėjo konfliktą. Tą asmenį paliko jos žinioje. Kadangi G. V. neturėjo pretenzijų bei dėl girtumo iš jo nebūtų galėję priimti pareiškimo, išvyko reaguoti į kitus įvykius. Nurašant šį įvykį policijos programoje nurodė kad G. V., būdamas neblaivus, supainiojo buto duris ir užėjo į butą pas svetimą žmogų E. M., ko pasėkoje susimušė. Taip pat nurodė, kad šie vienas kitam pretenzijų neturi, G. V. saugiai parvestas iki savo namų, buto Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo filmuojamas BODY 1901 kamera. To įvykio metu pareiškimas nebuvo gautas ir daugiau su E. M. nebendravo, šis į policijos įstaigą pristatytas nebuvo. E. M. ir G. V. asmeniškai nepažįsta, anksčiau pas juos vykti neteko. Kolega jam minėjo, kad E. M. šiam prisipažino, jog šis G. V. sudavė į veidą ir šie jo žodžiai turi būti užfiksuoti „Body“ kamera (t. 1, b. l. 47-50).???

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. R. parodė, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė. Tą dieną, su savo vyresniu sūnumi susiruošė į parduotuvę, o mažasis sūnus miegojo. E. sėdėjo svetainėje. P. E., kad nerakins buto durų, nes jei užrakins, gali pažadinti vaiką, kadangi turi šunis ir jie pradės loti. Kai jie išėjo iš buto, sutiko girtą žmogų prie durų, kuris net nesugebėjo suvesti domofono kodo. Jis buvo iš lauko pusės, o liudytoja atidarė duris ir jis galėjo užeiti, tačiau jis neužėjo ir durys užsidarė jam prieš nosį. Ji su (duomenys neskelbtini) metų sūnumi nuvažiavo į parduotuvę. Kai sugrįžo, E. jai papasakojo, kad jam nuėjus į tualetą, pradėjo loti šunys, pagalvojo, kad sugrįžo G.. Tačiau išėjęs iš tualeto, pamatė stovintį žmogų, išsigando dėl jų (duomenys neskelbtini) mėnesių sūnaus ir tada tą žmogų išvarė ir iškvietė policiją. Liudytoja nematė ar sudavė E. tam žmogui ar ne. Tačiau jos vyras du kartus kvietė policiją, kadangi tas žmogus vis tiek bandė patekti į butą. Jai vyras sakė, kad davė tam žmogui į nosį. E.pasakojo, kad tas vyriškis stovėjo buto koridoriuje, o vaikas miegojo už svetainės, kitame kambaryje. Nukentėjusysis tą dieną buvo labai girtas. Buvo girtas ir prieš kelias dienas, liudytoja jį matė, kad jis gulėjo ant žemės, voliojosi. Jis dažnai vaikšto stipriai išgėręs. Kai grįžo iš parduotuvės, liudytoja (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelėje kraujo nematė, nepastebėjo ir lifte, bet pas juos yra du liftai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad dirba policijos pareigūnu. Įvykio dieną atvyko su kolega pagal iškvietimą. Įvykį jis kažkiek atsimena, gali tik abstrakčiai papasakoti. Įvykis buvo dėl konflikto tarp dviejų asmenų ir patekimo ar nepatekimo į butą. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusysis G. V., kuris buvo aiškiai neblaivus. Matėsi sumušimai ant veido. Tuo pat metu atsidarė buto durys, iš kurio išėjo kaltinamasis E. M.. Kol kolega bendravo su nukentėjusiuoju, A. M. pradėjo rinkti informaciją iš kaltinamojo. Kiek pamena jam buvo paaiškinta, kad E. M. buvo namuose, paaiškino, kad į jo butą įsiveržė nepageidaujamas asmuo ir įvyko konfliktas, kurio metu vyko grumtynės. Niekas niekam pretenzijų neturėjo, medikų pagalbos atsisakė. Nukentėjusiojo G. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta tam pačiam daugiabutyje, jį pasitiko giminaitė ar žmona, neatsimena. Nukentėjusysis tai vyras tas, kuris buvo jau laiptinėje. Nukentėjusysis buvo labai stipriai neblaivus, sunkiai pastovėjo ant kojų, nerišliai kalbėjo, paaiškinti paprastai situacijos negalėjo. Kiek jis buvo išgėręs nežino, bet sklido stiprus alkoholio kvapas. Veidas buvo sumuštas, bet tas sumušimas kiekvienam skirtingai atrodė. Buvo kruvinas veidas ir drabužiai. Bet jis atsisakė medikų pagalbos ir ta giminaitė irgi neprašė pagalbos. Nukentėjusysis gyveno tame pačiame name, bet ar toje pačioje laiptinėje, liudytojas atsakyti negali. Pats pirmas klausimas būna, tai ar asmeniui reikalinga medikų pagalba, jeigu jis atsisako medikų pagalbos, tai pareigūnas negali kviesti medikų. Kraujo buvo laiptinėje, bet nepamena kurioje vietoje. Liudytojas pamena, kad pakilo liftu, kai lifto durys atsidarė, jie ėjo koridoriumi į dešinę, toje vietoje kažkur irgi buvo kraujo. Atidarius buto duris, liudytojas po kaire matė kambarį, tiesiai matė virtuvę, o po dešine buvo tualetas. Liudytojas bendravo patekęs į butą, įžengęs pro slenkstį, apšvietimas buvo šviesus.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. K. paaiškino, kad po tokios traumos nukentėjusysis galėjo judėti. Eksperto nuomone padaryti sužalojimai paaiškinami trimis trauminiais poveikiais, tai veidas, alkūnė ir krūtinės ląstos priskiriami į atskirus poveikius. Sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl veido sužalojimo. Vienu smūgiu buvo galima padaryti tiek sužalojimų veide. Tokiam sužalojimui turi būti pakankamai stiprus tiesioginis smūgis. Ar nukentėjusysis apskritai buvo praradęs sąmonę, tokių duomenų nėra, nebūtinai tas turi įvykti, o apsvaigimas iš dalies veikia kaip nuskausminamasis, tai galėjo turėti įtakos alkoholis. Galėjo pakakti vieno smūgio į veidą. Galima viską paaiškinti vienu trauminiu poveikiu, galėjo pakakti vieno trauminio poveikio šitiems sužalojimams veide. Nuo žmogaus anatominių savybių priklauso atitinkamai ir smūgio stiprumas. Išoriškai, praktiškai poros minučių bėgyje turėjo pasirodyti kraujavimas iš nosies ir keliolikos minučių bėgyje ar valandos, turėjo atsirasti kraujosruvos ar patinimas. Ranka, koja priskiriama prie buko daikto, bet lengviau su ranka padaryti sužalojimą negu su koja. Sąmonės netekimas susijęs su galvos smegenų pažeidimu, sąmonės praradimas su kaukolės skilimu nebūtinai turi būti susijęs, žmogus gali neprarasti sąmonės.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis užfiksuotas E. M. pranešimas apie tai, kad 2022 m. sausio 3 d., 15.40 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte, pranešėjo teigimu, į jo namus bandė įsibrauti nepažįstamas asmuo, dėl ko pranešėjas trenkė jam per veidą. Asmeniui kraujuoja nosis. GMP VPK informacija. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022 m. sausio 3 d., 15.37 val. Į įvykį reagavę pareigūnai papildomai nurodė, kad G. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m., būdamas neblaivus, supainiojo buto duris ir užėjo į butą pas svetimą žmogų E. M., dėl ko jie susimušė. Pretenzijų vienas kitam neturi. G. V. saugiai parvestas iki savo namų. 2022 m. sausio 4 d., 14.57 val., Lazdynų RVUL slaugytoja G. informavo, kad 2022 m. sausio 4 d. kreipėsi G. V.. Diagnozuoti daugybiniai veido kaulų ir kaukolės lūžiai, krūtinės ląstos sumušimas, nukreiptas į Žalgirio klinikas (t. 1, b. l. 19-21).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, užfiksuotas 2022 m. sausio 4 d., 11.05 val., G. V.telefoninis pranešimas į bendrąjį pagalbos centrą, kuriame nurodo, kad ( duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini) sen., Vilnius, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) aukštas) vakar, apie 15-16 val., į namus policijos pareigūnai parvedė sumuštą pranešėjos vyrą G. V., kuris pagal jų nurodymus, veržėsi į kažkieno butą ir dėl to buvo sumuštas. Šiuo metu pranešėja Lazdynų ligoninėje kartu su sumuštu vyru, kuriam nustatyti šonkaulių lūžiai, veido sumušimai, sužalota akis. Pranešėja turi pretenzijų. Lauks skambučio dėl tolimesnių veiksmų. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022 m. sausio 4 d.,10.59 val. Į įvykį reagavę pareigūnai papildomai nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d.. laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), lifte du nepažįstami vyrai apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus paprašė G. V., gimusio (duomenys neskelbtini) m., parūkyti, kadangi jiems nedavė, jie ištempė G. V. iš lifto ir vienas vyras pradėjo mušti, sudavė vieną smūgį kumščiu G. V. į nosies sritį ir jam parkritus ant žemės spyrė vieną kartą į kairės pusės šonkaulių sritį, dėl šių veiksmų G. V. jautė stiprų fizinį skausmą. Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje G. V. buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. G. V.padaryta fizinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 22-25).

?? 2022-01-04 Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini) daugiabučio (duomenys neskelbtini) aukštų name, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų aukštų (kur liftas kelia tik iki 12 aukšto) ketvirto ir pirmo aukšto laiptinės aikštelės. Į namą galima patekti pro du įėjimus, vienas yra iš dešinės, pro kurį galima patekti į namo laiptinę. Į namą patenkame pro metalines, rudos spalvos duris, šalia kurių matome juodos spalvos domofoną (telefonspynę) <..:>. Pirmas aukštas (cokolinis aukštas) yra negyvenamas, jame nėra butų numeracijos. Butų numeracija prasideda nuo antro aukšto. Pirmame aukšte praėjus stačiakampio formos koridoriumi, priekyje matome pašto dėžučių išsidėstymą, kuris vedą tiek į kairę tiek į dešinę puses. Tiek kairėje, tiek dešinėje matome liftus. Pakilus iki 12 aukšto, buvo apžiūrėtos bendro naudojimo laiptinės ir jų laiptinių aikštelių patalpos nuo 12 iki 5 aukštų, objektų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nerasta, minėtose laiptinėse ir jų aikštelėse bendra tvarka nepažeista. Leidžiantis iš (duomenys neskelbtini) aukšto į (duomenys nekselbtini) aukštą, apžiūrimoje (duomenys neskelbtini) aukšto, bendro naudojimo laiptinės aikštelėje, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto durų dešinėje, ant grindų, palei sieną, yra matomos netaisyklingų formų, įvairių dydžių, raudonos spalvos dėmės. Nuo tamsiai raudonos dėmės yra paimta nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr.1, greta tamsiai raudonos dėmės, yra matomos dvi netaisyklingų formų raudonos spalvos dėmės, nuo dėmės esančios arčiausiai sienos yra paimta nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr., 2, greta minėtos dėmės, yra matoma antra netaisyklingos formos dėmė, nuo kurios yra paimta nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr. 3. Šalia 19 numeriu šviesiai rudos spalvos durų, šalia raudonos spalvos kilimėlio, pastebimos raudonos spalvos, lašelių formos dėmės. Apžiūrėjus liftus, pastarųjų bendra tvarka nepažeista, minėti liftai tvarkingi. Lifte esančiame dešinėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo į laiptinę, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Pridėta fotolentelė. (t. 1, b. l. 110-112, 113-132).

2022-02-10 - 2022-03-16 kitų objektų apžiūros protokolu, apžiūrėti į įvykį 2022-01-03 ir 2022-01-04 dienomis reagavusių pareigūnų BODY 1901 ir BODY 1009 kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai. BODY 1901 užfiksuoti 2 vnt. vaizdo įrašai:

1. Pirma apžiūrimi BODY 1901 kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą „2022_0103_154518_017.MP4“, matyti, kad vaizdo įrašas 05 min. 01 sek. trukmės. Kairiame apatiniame krašte užrašas „DPB30_5F6EE0“ 2022/01/03 15:45:18. (Numeracija: P. - Policijos pareigūnai, N. - Nukentėjusysis, Ž. - Nukentėjusiojo žmona, Į. – Įtariamasis). Policijos pareigūnai sustoja prie daugiabučio namo nepažymėtu numeriu ir išlipę eina link jo. Budėtojo paklausia durų kodą. Pareigūnai atidaro duris įleidus per domofoną gyventojui ir įeina į laiptinę. Liftu pakyla į (duomenys neskelbtini) aukštą, eina po dešine laiptinėje iki galo. Matyti stovintis nukentėjęs vyriškis prie buto durų, šviesiai rudos spalvos, virš kurių ant apdailos matyti numeris Nr.(duomenys neskelbtini). Vyriškiui aplink burną kruvina, iš nosies varva kraujas, akivaizdžiai neblaivus. P. - Sumaišėt biški. N – Jo, sumaišiau. P - Į šoną pasitraukit. Gerai? Buto duris atidaro įtariamasis. P - Kas atsitiko? Į - Tai va nu ką, žmona su vaiku ką tik į parduotuvę, neužrakino durų, aš į tualetą nueinu, galvoju žinai žmona žinai šita, G., G., balsas neatsiliepia žinai, šunys loja, pas mane mažametis vaikas keturių mėnesiai, kas čia darosi, aš išeinu iš tualeto, jis čia stovi pas mane kaip pas save namuose, užėjęs, nei aš jį pažįstu nei ką. Aš jam vieną sykį traukis eik iš čia, jis nihera, tai ką man su juo daryti. Po to aš jį ir taip išvariau, o vėl laužiasi, toliau laužiasi. O ką man daryti? P. - Man reikės Jūsų dokumento. P. - Tai vienu žodžiu jisai jau buvo bute pas Jus, ane? Į. - Tai aš sakau, gal dešimt minučių išėjo, aš buvau tualete, girdžiu (keiksmažodis) šunys, galvoju kas čia daros, Greta kodėl šunys loja, vaikas va miega kitam kambaryje. Į - Nu. Jisai čia užėjo, sakau eik iš čia. Ką tu čia darai, aš tavęs net nepažįstu. Au, au, au jis kažką čia man ant manęs rankas mosikuoti pradėjo, viskas nu. Jis ja pas mane. Pareigūnas išeina į laiptinę, dešinėje netoli buto durų, ant sienos kraujo žymė. Laiptinėje kitas policijos pareigūnas stovi su nukentėjusiuoju. N – Ne, viskas tvarkoj. P - Išsikviesim medikus, apžiūrėsim, situacija tokia, išvažiavo žmona. Žinau aš šitą situaciją. Kitas policijos pareigūnas nei filmuoja su „Body“ pažiūri raudonos spalvos Lietuvos pasą. N – Ne, ne viskas tvarkoj. P- Pasakyčiau aš apie tą situaciją bet nenoriu prie kamerų. Kas dabar tau skauda pasakyk. Tuoj medikai apžiūrės. N - Nereikia man Jūsų. P - Reikia medikų, būtinai reikia medikų. Matyti, kad kitas policijos pareigūnas bendrauja tarp durų su įtariamuoju. Ką kalba nesigirdi. P- Važiuojam į apačią. O kur tu gyveni pats? N - Penkiasdešimt ketvirtam name, va butas mano rašo. Parodo link buto Nr. (duomenys neskelbtini). P - Tavo butas. N – Va, va, va numeris. P - O koks tavo aukštas prisimeni?. N – (duomenys neskelbtini). P - O tai čia (duomenys neskelbtini) aukštas. N – (keiksmažodis) atsiprašau. E, aš noriu namo pakliūti, ten atsiprašau, tiktai atsiprašau dėl šito. P - Tai tada medikai tegul apžiūri ir tu eisi namo. N - Medikų nereikia (keiksmažodis), atsiprašau.. P - Jo duomenis nustatei. Kieno? Jo. Kuo vardu būsi, vardą pavardę? N – G.. P - Pavardė? N – V.. P- Dantys visi? N - Ne, pas mane dantų nėra. P - Kelintų gimimo? N – (duomenys neskelbtini) P - Tai tu atsisakai greitosios, tau nereikalinga? N. - Nem jie man jokio gydytojo, jo man nieko nereikia. Atsiprašau. P - Tai važiuojam pas tave. Įrašas pasibaigia.

2. Atidarius vaizdo įrašą “2022_0103_155018_018.MP4”, matyti, kad vaizdo įrašas 04 min. 46 sek. trukmės. Kairiame apatiniame krašte užrašas „DPB30_5F6EE0 2022/01/03 15:50:17. P - Pas tave į (duomenys neskelbtini) aukštą. N – Ne, niekur nevažiuosiu, aš noriu. P - Čia ne tavo butas, čia (duomenys neskelbtini) aukštas. Čia (duomenys neskelbtini) butas... Nukentėjusysis iškviečia liftą...Per radijo stotį pareigūnas prisistato šaukiniu 1931 ir nurodo: „naujametinė klasika, namo numerį atspėjo, buto numerio neatspėjo, gavo į barzdą. Pretenzijų niekas neturi niekam, GMP atsisako“. Atsidaro liftas. Išlipa nukentėjusysis ir pareigūnai, eina koridoriumi po dešine iki galo, matyti tiesiai buto durys šviesiai rudos be numerio, laiptinės kairėje ant skalbimo mašinos papuošta dirbtina eglutė. P - Čia tavo butas. N – Jo, jo, jo, čia mano butas. Nukentėjusysis tvarkingai prieina prie savo buto durų, rankose laiko raktus. P - O kas nors namuose yra? N - Yra sūnus yra. Sūnus yra, kuris man trenkė. P - Kaip? Pareigūnas kumščiu beldžia į buto duris. Buto duris atidaro bute esanti moteris, nukentėjusiojo žmona, kuri patvirtina, kad tai jos vyras. Pareigūnas paaiškina, kad jos vyras supainiojo butus, labai norėjo užeiti pas žmogų, į butą. Nukentėjusysis įėjo į butą, policijos pareigūnai įlipo į liftą. Įrašas pasibaigia.

3. Atidarius vaizdo įrašą „2022_0104_113943_003.MP4”, matyti, kad vaizdo įrašas 05 min. 01 sek. trukmės. Kairiame apatiniame krašte užrašas „DPB30_5EEC7C 2022/01/04 11:42:47“. Policijos pareigūnai medicinos įstaigos koridoriuje bendrauja su nukentėjusiuoju, kuris sėdi vežimėlyje, aplink akis mėlynės ir jo žmona apie 2022-01-03 įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis policijos pareigūnams paaiškina, kad neatsimena kuriame aukšte ar aštuntam ar devintame išlipo iš lifto, buvo du vyrai Beldėsi į duris, rodos, teisiai kaip jis gyvena. Tas, pas kurį jis beldėsi, jį mušė, šis asmuo buvo su tais, kurie jį išlipusį iš lifto mušė. Jis jų nepažįsta. Sumušė dviese. Moteris paaiškina, kad policijos pareigūnai atvedė jos vyrą į namus, jis buvo visas kruvinas, rūbai kruvini, varvėjo, rankos visos kruvinos, nes šluostėsi matyt. Sakė, kad brovėsi į kitą butą. Nukentėjusysis sako, kad jį mušė kumščiais, spyrė į šonkaulius, buvo parkritęs, sąmonės nebuvo praradęs. Paaiškino, kad jis nedavė cigarečių, jį ištraukė iš lifto ir prasidėjo muštynės. Tie vyrai apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jų neatpažintų, jų anksčiau laiptinėje nebuvo sutikęs. Kelintame aukšte viskas vyko neatsimena.

4. Atidarius vaizdo įrašą „2022_0104_114443_004.MP4“, matyti, kad vaizdo įrašas 05 min. 00 sek. trukmės. Kairiame apatiniame krašte užrašas „DPB30_5EEC7C 2022/01/04 11:44:41“. Policijos pareigūnai medicinos įstaigos koridoriuje bendrauja su nukentėjusiuoju kuris sėdi vežimėlyje ir jo žmona. Nukentėjusysis paaiškina, kad ėjo iš parduotuvės „Maxima“, išgėrė degtinės 200 gramų buteliuką „Sobieski“. Gėrė vienas. Jam iki namų užtruko pareiti 10 minučių. Jautėsi gerai. Mušė dviese, kaip jie apsirengę nekreipė dėmesio. Jam sudavė keturis-penkis smūgius. Trenkė vienas. Spyrė vieną sykį į šonkaulių kairę pusę. Vyrai buvo su juodom kepurėm. Įrašas pasibaigia.

5. Atidarius vaizdo įrašą „2022_0104_114942_005.MP4“, matyti, kad vaizdo įrašas 05 min. 00 sek. trukmės. Kairiame apatiniame krašte užrašas „DPB30_5EEC7C 2022/01/04 11:49:40“. Policijos pareigūnai medicinos įstaigos koridoriuje bendrauja su nukentėjusiuoju ir jo žmona. Pareigūnų ir nukentėjusiojo žmonos pokalbio turinys apie tai, kaip policijos pareigūnai parvedė jos vyrą į namus ir kaip jis atrodė (aplinkybės kartojasi kaip ir ankstesniuose vaizdo įrašuose girdimi pokalbiai). Moteris paaiškina, kad jis dar nuėjo į parduotuvę, paklausinėjo pardavėjų, nes ji ten dirba. Jai sakė, kad jis buvo vienas, normaliai kalbėjo, bendraujantis kaip visada, su visais ir sako viskas normaliai. Įrašas pasibaigia.

6. Atidarius vaizdo įrašą „2022_0104_115441_006.MP4“, matyti, kad vaizdo įrašas 01 min. 11 sek. trukmės. Kairiame apatiniame krašte užrašas „DPB30_5EEC7C 2022/01/04 11:54:39“. Policijos pareigūnai medicinos įstaigos koridoriuje bendrauja su nukentėjusiuoju, kuris sėdi vežimėlyje ir jo žmona. Tyrimui reikšmingų pokalbių neužfiksuota. Įrašas pasibaigia. Iš įrašų padaromos nuotraukos aktualios tyrimui ir sudaroma fotolentelė (t. 1, b. l. 133-147).

2022-03-23 - 2022-03-24 kitų objektų apžiūros protokolu, apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) įrašyti 3 garso įrašai: 2022-01-03 įvykio ROIK 0122000006321, BPC skambučio įrašas (ID 91524964180, skambučio pradžia_ 2022-01-03 15_37_22); BPC skambučio įrašas (ID 91524964180, skambučio pradžia_ 2022-01-03 15_45_00) ir 2022-01-04 įvykio ROIK 0122000007899, BPC skambučio garso įrašas (ID 91525245763, skambučio pradžia_ 2022-01-04 10_59_11) skambina nukentėjusiojo žmona:

1. Garso įrašas pavadinimu ID 91524964180, skambučio pradžia_ 2022-01-03 15_37_22", kuris yra „MP3 F. S.“ tipo rinkmena, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir „Windows M. P.“ programą. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir skambinančiojo į Bendrąjį pagalbos centrą vyriškio balsas. Pagal PRĮR įvykį nustatyta, kad skambinta iš telefono numerio (nustatyta), asmuo E. M.. Pagal objekto pavadinimą aišku, kad skambinta 2022-01-03 15.37.22, trukmė 2 min. 12 sek. Pranešėjas praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštas į butą „...per duris laužiasi, kol kas nuramino, bet jis guli ir vartosi čia tarp durų“. Jo žmona su vaikais išvažiavo, jam būnant tualete išgirdo lojant šunis, išėjęs pamatė neužrakintas duris, ėjo jų užrakinti ir pamatė vyrą, kuris braunasi į namus. Nežino ar vyrui reikia greitosios, jam kraujuoja nosis. Paaiškina, kad jam trinktelėjo į nosį ir jis nukrito.

2. Garso įrašas pavadinimu “ID 91524964180“, skambučio pradžia_ 2022-01-03 15_45_00“, kuris yra „MP3 F. S.“ tipo rinkmena, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Pagal PRĮR įvykį ROIK 0122000006321 nustatyta, kad skambinta iš telefono numerio (nurodytas), asmuo E. M.. Pagal objekto pavadinimą aišku, kad skambinta 2022-01-03 15.45.00, trukmė 52 sek. Pareiškėjas teiraujasi, kada atvyks policijos pareigūnai, nes „jis (vyras) veržiasi toliau į namus, aš nuėjau, antrą kartą jam trinktelėjau ir toliau“. Jis to vyro nepažįsta, jis veržiasi, vieną kartą buvo užėjęs nes durys buvo užrakintos, aš jam trinktelėjau, kad į namus užėjo, šunys lojo viskas, jis toliau veržėsi“. Operatorė praneša, kad jau atvažiuoja. Įrašas pasibaigia.

3. Garso įrašas pavadinimu „ID 91525245763“, skambučio pradžia_ 2022-01-04 10_59_11, kuris yra „MP3 F. S.“ tipo rinkmena, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Pagal PRĮR įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) asmuo G. V.. Pagal objekto pavadinimą aišku, kad skambinta 2022-01-04 10.59.11, trukmė 3 min. 8 sek. Moteris nori sužinoti į kurį butą buvo kviesta policija, nes vakar atvedė jos vyrą sumuštą du policininkai. Operatorė nurodo adresą. Moteris paaiškina, kad ji su vyru dabar yra ligoninėje, „akis viena beveik išversta ir daugybinių veido lūžių“. Operatorė patikrinusi duomenų bazėje neranda registruoto tokio įvykio, pasiūlo užregistruoti, pranešėja prašo užregistruoti kad jos vyras G. V. buvo sumuštas. Moteris paaiškina, kad „jie dabar ligoninėje, vyrui padarė rentgeną, šonkauliai sulaužyti, jai atrodo ir daugybiniai veido lūžiai, ir viena akis beveik ten išversta“. Įrašas pasibaigia (t. 1, b. l. 149-153).

2022-01-04 tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo, nurodyta, kad 2022 m. sausio 4 d. buvo nuvykta, adresu(duomenys neskelbtini), ir bendrauta su G. R., kuri nurodė, kad, kai grįžo namo iš parduotuvės, kalbėjo su savo sugyventiniu E. M., kuris nurodė, kad 2022-01-03, apie 15.30 val. - 15.40 val., į jų butą atėjo alkoholiu smirdantis ir iš pažiūros atrodantis kaip benamis, kuris nesiorientavo aplinkoje, kuris iš sugyventinio žodžių pradėjo rėkauti. Pasak R. R., dėl to jos sugyventinis E. M., labai išsigandęs ir bijodamas, jog gali nukentėti nuo jam nepažįstamo asmens, ir gindamas savo namus, bei savo mažametį vaiką nuo įsibrovėlio (kuris įėjo pro neužrakintas duris), vieną kartą iš dešinės kojos spyrė į krūtinės sritį, tam, kad išstumti minėtą asmenį iš buto, asmuo išvirto, o E. M. užrakinęs duris paskambino policijai. Tik atvykus policijos ekipažui, vyras E. M. atidarė buto duris. Pabendravus su E. M., pastarasis patvirtino tai, ką sakė jo sugyventinė R. R., pastarasis nurodė, kad tuo metu išėjęs iš tualeto pamatė jam nepažįstamą žmogų, kuris buvo apsirengęs tamsiai, išsigandęs ir pergyvendamas dėl savo mažamečio vaiko, iš dešinės kojos išstūmė minėtą įsibrovėlį pro duris, staigiai uždaręs užrakino jas vien tam, kad šis nepadarytų nieko blogo bute. Įvykio vietos apžiūros metu buvo aptikta vaizdo stebėjimo kamera, esanti dešiniajame lifte nuo įėjimo, kuri neturėjo jokių įspėjamųjų lipdukų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, kam pagal nuosavybės teisę ji priklauso, todėl nebuvo išsiųstas reikalavimas dėl vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo. Pabendravus su pranešėja G. V., pastaroji nurodė, kad per 40 gyvenimo metų, taip ir nesužinojo kam priklauso minėta stebėjimo kamera, nurodė, kad ten tikriausiai kabo muliažas. Minėjo, kad buvo susisiekusi su „Mano būstas“ atstovais, kurie paaiškino, kad minėta kamera jiems nepriklauso ir kad tikriausiai ji nefilmuoja, o ten galimai kabo muliažas. Filmuota BODY 1009 (t. 2, b. l. 1-2).??

2022-02-18 tarnybiniame pranešimas dėl kitų įtariamųjų ar liudytojų paieškos, vyresnysis tyrėjas A. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nustatyta, kad viename iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), liftų yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Tikslinant aplinkybes dėl kameros priklausomybės, buvo bendrauta su namo gyventojais (butų numeriai nurodyti), kurie nurodė, kad kamera neveikia, jog tai yra tik muliažas, kurią seniai pastatė patys gyventojai, kas galėjo sumušti šio namo gyventoją G. V. (duomenys neskelbtini) aukšte nežino, įvykio nematė ir galimų įvykio liudytojų nenustatyta. Asmens, kuris 2022-01-03, apie 14.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje,(duomenys neskelbtini) aukšte, mušė G. V. ir parkritusiam ant žemės spyrė vieną kartą į kairės pusės šonkaulių sritį, asmenybė nenustatyta ir nenustatytas asmuo, kuris buvo su juo (t. 2, b. l. 17-18).

? 2022-01-04 Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis G. V. pateikė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022-01-04 E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašą, kuriame nurodoma, kad nosis patinusi, ertmėse didelė edema. Pulpuojant nosis skausminga. Stebimi krešuliai su sezoniniu skysčiu. Ausų landos laisvos, būgneliai pilki. Diagnozės: S02.2 Nosies kaulų lūžis (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos). Sumušė vakar nepažįstami asmenys. ( t.1, b. l. 106-109)

2022-01-06 užduotis atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-V-46306-22, paskirta atlikti DNR tyrimą (t. 2, b. l. 33-35).

??? Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022-03-03 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-521192-22 nurodyta, kad: 1. ir 2. ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 9×10-24 (t. 2, b. l. 36-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-03-16 gautoje specialisto išvadoje Nr. G 104/2022 (01) nurodyta, kad G. V. nustatyta:

1.1. Veido sumušimas, pasireiškęs akių vokų poodinėmis kraujosruvomis, daugybiniais veido kaulų lūžiai nusitęsiančiais į kaukolės pamatą (dešinė priekinė kaukolės dauba). Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros VTMT Vilniaus skyriuje ir iki apžiūros VšĮ RVUL 2022-01-04, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-01-03). Sužalojimai, dėl kaukolės pamato lūžių, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 1.2. Kairės alkūnės, krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros VTMT Vilniaus skyriuje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-01-03). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Sužalojimai, kurie nurodyti šios išvados 1.1. punkte, dėl kaukolės pamato lūžių, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu yra vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, o Sužalojimai 1.2. punkte - nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų, G. V.galėjo jausti fizinį skausmą.

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti Sužalojimai galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 1.1. punkto Sužalojimai - suduodant smūgį kietu buku daiktu (daiktais) į tiriamojo veido sritį, o 1.2. - tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu (daiktais) į sužalotas sritis (abi yra panašioje lokalizacijoje), tiek ir tiriamajam nugriuvus ir šiomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais).

4. Individualūs žalojusio daikto požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. 1.1. punkto Sužalojimai, labiausiai tikėtina padaryti suduodant smūgį kietu buku daiktu (daiktais) į tiriamojo veido sritį ir nėra būdingi griuvimui. 1.2. - tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu (daiktais) į sužalotas sritis (abi yra panašioje lokalizacijoje), tiek ir tiriamajam nugriuvus ir šiomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais).

5. Pagal sužalojimų, kurie nustatyti G. V. lokalizaciją, pasisakyti kokioje padėtyje buvo tiriamasis sužalojimų jam padarymo metu, nėra galimybės (t. 2, b. l. 53-54).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pažymėtina, kad veika gali būti kvalifikuojama pagal minėto straipsnio 1 dalį tuomet, kai yra nustatytas šio sunkaus nusikaltimo sudėties požymis – padariniai, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas ar susargdinimas.

BK XVIII skyriaus „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“ BK 135, 138, 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės) sunkus sveikatos sutrikdymas yra regos, klausos, kalbos ir kitų funkcijų netekimas ar kitoks sunkus suluošinimas. Pagal Taisyklių 6.6 punktą, sunkus sveikatos sutrikdymas yra kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad E. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis E. M. savo kaltės teisiamųjų posėdžių metu neprižino, tačiau iš jo parodymų matyti, kad pačio smūgiavimo fakto jis neneigia. Parodė, kad įvykio dieną į jo butą neteisėtai pateko vyras (nukentėjusysis). Vėliau paaiškėjo, kad tai jo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Kaltinamasis buvo priverstas gintis. Jo sugyventinė tuo metu išėjo į parduotuvę su vaiku, ir pamiršo užrakinti buto duris, o kaltinamasis E. M. liko su kitu mažamečiu vaiku. Kaltinamasis kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą vieną kartą ir išstūmė jį į koridorių. Nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros. Kai nukentėjusysis pradėjo stotis, jis vėl pradėjo brautis į butą, tampė duris. Kaltinamasis du kartus skambino policijai, kvietė ekipažą. Kai atvyko pareigūnai, jis pats su jais ėjo. Pareigūnai turbūt būtų pastebėję, jeigu nukentėjusysis būtų sužalotas. Kaltinamasis pridūrė, kad nukentėjusiajam sudavė dešine ranka ir spyrė dešine koja. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. V. parodė, kad dėl neblaivumo brovimosi į butą jis neprisimina, jam tik vėliau žmona papasakojo tai, ką sakė jai jį namo parvedę pareigūnai. Liudytoju apklaustas pareigūnas A. L. parodė, kad atvažiavus į įvykį juos su kolega pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad į jo butą užėjo kažkoks žmogus, o jis buvo tualete. Vėliau tarp jų buvo konfliktas ir kaltinamasis tą žmogų išmetė iš buto. Tą neblaivų vyrą jie dviese su kitu pareigūnu nuvedė į jo butą. Matėsi, kad tas vyras tikrai buvo neblaivus, ant veido buvo kraujo, kraujavo nosis. Pats nukentėjusysis sakė, kad užėjo į ne savo butą ir gavo. Šios aplinkybės yra užfiksuotos policijos pareigūno „Body“ kamera. Be to, tokius A. L. nuoseklius parodymus patvirtino ir kitas apklaustas liudytojas A. M., kuris parodė, kad įvykio dieną atvyko su kolega pagal iškvietimą. Įvykį jis kažkiek atsimena, gali tik abstrakčiai pasakyti. Įvykis buvo dėl konflikto tarp dviejų asmenų dėl patekimo į butą. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusysis, kuris buvo aiškiai neblaivus. Matėsi sumušimai ant veido. Tuo pat metu atsidarė buto durys, iš kurio išėjo kaltinamasis. Kol jo kolega bendravo su nukentėjusiuoju, liudytojas pradėjo rinkti informaciją iš kaltinamojo. Kiek pamena jam buvo paaiškinta, kad savininkas buto buvo namuose, paaiškino, kad į jo butą įsiveržė nepageidaujamas asmuo ir įvyko konfliktas, kurio metu vyko grumtynės. Liudytoja G. R. pačio konflikto nematė, bet iš esmės papildė kaltinamojo versiją, nurodydama, kad jis išsigando įėjusio vyro ir dėl to jį sumušė.

Svarbu vertinti tą aplinkybę, kad tą pačią dieną nukentėjusysis buvo sumuštas nepažįstamų vyrų ir (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje, tačiau jam buvo suduoti smūgiai su koja į krūtinę, šonkaulius, o kai užėjo į svetimą butą, gavo smūgį į nosį. Šiais aplinkybes patvirtina pats nukentėjusysis G. V.. Smūgio sudavimą bute pripažįsta ir pats kaltinamasis E. M.. Be to ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) namo laiptinė. Tačiau kraujo dėmės rastos tik (duomenys neskelbtini) aukšte prie kaltinamojo E. M. buto, o (duomenys neskelbtini)aukšte jokių kraujo dėmių neaptikta. Teismas pabrėžia, kad kaltinamasis patvirtina, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į nosies sritį. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. K. patvirtino, kad sunkiam sveikatos sutrikdymui galėjo pakakti ir vieno smūgio bei šis sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio pasėkoje. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad rašytiniai įrodymai pilnai patvirtina, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kad skambino kaltinamasis E. M. policijai, informavo, kad bandė nepažįstamas asmuo įsibrauti į butą, kad asmeniui trenkė į veidą, asmeniui kraujuoja nosis, taigi pats kaltinamasis E. M. prisipažino, kad nosis kraujuoja. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nuo (duomenys neslkelbtini) iki (duomenys neskelbtini) aukštų jokių reikšmingų tyrimui duomenų neužfiksuota, o (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelėje yra matomos raudonos spalvos dėmės, prie kaltinamojo buto durų kilimėlio raudonos spalvos lašelių dėmės, liftai tvarkingi. Vertintina, kad šis įrodymas taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis G. V. buvo sužalotas kaltinamojo E. M. bute. Kraujo pėdsakai sutapo su G. V. pėdsakais, jo genotipu, kurio mėginiai buvo paimti iš (duomenys neskelbtini) aukšto, šalia kilimėlio.

Auksčiau aptartą ir teismo įrodytą pripažintą fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybę bei jos atitikimą BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingų padarinių kategorijai, patvirtina ne tik anksčiau išsamiai aptarti proceso dalyvių parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga, bet ir 2022 m. kovo 15 d. specialisto išvada Nr. G 104/2022 (01) iš kurios matyti, kad G. V. nustatyti veido sumušimas, pasireiškęs akių vokų poodinėmis kraujosruvomis, daugybiniais veido kaulų lūžiais nusitęsiančiais į kaukolės pamatą (dešinė priekinė kaukolės dauba) ir šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat G. V. nustatytas, kairės alkūnės, krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosrūvos ir šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktas). Nustatytas sužalojimas savęs paties žalojimui nebūdinga. Taigi, teismas, sugretinęs įrodytais pripažintinus kaltinamojo E. M. nukentėjusiojo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus su nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdžiu, neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamojo E. M. nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu atlikti veiksmai, pastarajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai reiškia, kad kaltinamojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ar neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Anksčiau aptarto teisinio reguliavimo bei baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų ir jų pagrindų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pripažintina, kad kaltinamasis E. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją (smūgiavimas į gyvybiškai jautrias kūno vietas, o būtent veidą) suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų gali būti sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels sunkius padarinius nukentėjusiojo sveikatai – pastarojo sunkų sveikatos sutrikdymą.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011).

Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-137/2010). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar E. M. veikė esant būtinosios ginties situacijai, reikia išanalizuoti teismų atliktą įrodymų vertinimą byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Kaltinamasis E. M. neigdamas kaltę akcentavo, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau toks vertinimas neatitinka surinktų įrodymų, kadangi tai paneigia visiškos ginties sąlygomis veikimą. Įvykio metu nukentėjusysis G. V. buvo stipriai neblaivus, negalėjo vaikščioti po butą, užeiti į kitą kambarį, kažką padaryti. Jis nebuvo agresyvus, neturėjo su savimi jokių ginklų ar kitų daiktų, galinčių išgąsdinti ar sukelti baimės jausmą, tik stovėjo ir kažką aiškino. Šį teiginį sustiprina ir ta aplinkybė, kad pats kaltinamasis E. M. apklausiamas vis tikino, kad nukentėjusysis G. V. buvo stipriai apsvaigęs, į klausimus nesugebėjo atsakyti, tik kažką burbėjo. Dėl aukščiau išdėstyto kaltinamasis E. M. neturėjo pagrįsto pagrindo manyti, kad pažeista būsto neliečiamybė, ar įvykdyta vagystė, tai tik kaltinamojo subjektyvi nuomonė dėl jo išgąsčio ir dėl jo veiksmų pateisinimo. Šiuo atveju nebuvo būtinosios ginties sąlygų, o būtent kėsinimasis nebuvo nei pavojingas, nei realus, nei akivaizdus. Kaltinamasis E. M. neneigia, kad jis sudavė 1 smūgį nukentėjusiajam į nosies sritį, ir norėdamas jį išvaryti, spirdamas dešine koja į krutinę, išstūmė jį pro duris. Nukentėjusysis buvo užėjęs tik pro duris, ir stovėjo prie durų, netgi buvo neuždaręs buto durų, be to buvo smūgiuota į gyvybiškai svarbius kūno organus. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010). Vertinant ar veikta būtinosios ginties sąlygomis atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis E. M. yra jaunas ir sveikas asmuo ir tokius veiksmus atlieka prieš vyresnį asmenį, neaukštą, liekną, stipriai vartojantį alkoholį, tuo metu buvus apsvaigimo būsenoje, svirduliuojantį, neturintį tuo metu jokių ketinimų padaryti jokių neteisėtų veiksmų, nuo kurių reikėtų gintis, todėl kaltinamojo veiksmai negali būti pateisinami kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis.

Dėl skirtinos bausmės.

Įstatymų leidėjas už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato išimtinai laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172/2008, 2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020).

Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas nustatė vienintelę, iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju skirdamas bausmę E. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas sunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis E. M. praeityje neteistas, tačiau du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar priklausomybės ligas, teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo galimybės suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį E. M. charakterizuojančių duomenų visumą, jam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį, taip pat vadovaudamasis teisingumo principu, sąlygojančiu būtinybę įvertinti ne tik kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pagrindu pažeistą baudžiamojo įstatymo saugumą vertybę, jos svarbą, vietą vertybių hierarchijoje, atsiradusius pavojingus padarinius, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant arčiau bausmės minimumo. Skiriant tokią bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis augina ir išlaiko mažamečius vaikus, į pačią paradoksalią įvykio situaciją, kadangi nukentėjusysis įėjo į svetimą butą, dėl neblaivumo supainiojęs butus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad proceso metu nukentėjusiojo reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, svarbi ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis G. V. nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleido. Aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam būtų pagrindas taikyti BK 62 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta, todėl teismo vertinimu, būtent anksčiau nurodytos rūšies bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Įstatymo leidėjas šiuo atveju neleidžia taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymą atidėti.

Dėl kitų klausimų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 259,44 eurų žalą dėl nukentėjusiojo gydymo bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 62-70). Civilinį ieškinį sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos, kurias patvirtina pateikti dokumentai, civilinio ieškinio neneigia ir pats kaltinamasis, todėl jis laikytinas įrodytu ir priteistinas iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, paliktini saugoti byloje (t. 1, b. l. 148; 154).

Vokas, kuriame yra trys tamponai su G. V. lyginamaisiais pavyzdžiais, priduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (Kvitas B Nr. 5PK002704) ( t.2, b. l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. M., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. M. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. M. 259,44 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 259,44 (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 44 ct.) eurų padarytai žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimo bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui:

- kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti šioje baudžiamojoje byloje;

- voką, kuriame yra 3 (trys) tamponai su G. V. lyginamaisiais pavyzdžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.