- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1301-275/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1 566,16 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovas 2011-2012 metais paprašė ieškovės paskolinti pinigus verslui vystyti, o ieškovė kelis kartus paskolino įvairias grynųjų pinigų sumas. 2012 m. lapkričio 27 d. ieškovė perdavė atsakovui 2 000 Eur kaip paskolą, o atsakovas, patvirtindamas pinigų gavimą, pasirašė vekselį. Atsakovas, grąžindamas šią paskolą 2014 m. rugsėjo 23 d. pavedimu, sumokėjo 400,00 Lt, o iškėlus bylą teisme, sumokėjo 901,71 Eur. Ieškovė šias pinigines lėšas paskirstė taip: 2014 m. rugsėjo 23 d. mokėjimas 115,85 Eur buvo paskirtas daliai šiai dienai neapmokėtų 178,08 Eur palūkanų sumokėjimui; po bylos iškėlimo sumokėti 901,71 Eur buvo paskirstyti tokiu būdu, jog 38,00 Eur ieškovės sumokėtam žyminiam mokesčiui, 429,90 Eur palūkanoms apmokėti ir 433,81 Eur skirti skolai padengti. Tokiu būdu atsakovo neapmokėta skola sudaro 1 566,19 Eur.
2. Atsakovas V. L. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog atsakovas pripažįsta, jog skolinosi iš ieškovės 2 000,00 Eur ir išrašė vekselį šiai sumai. Skola ieškovei buvo grąžinta: iki vekselyje numatyto termino – 700,00 Eur grynais pinigais; 2014 m. rugpjūčio 11 d. – 800 Lt grynais pinigais; 2014 m. rugsėjo 23 d. – 400 Lt sumokėta į ieškovės banko sąskaitą; 2018 m., birželio 19 d. - 753,01 Eur ir 148,69 Eur sumokėta į ieškovės sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. L. 1 566,19 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės J. J. naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esančiu 2012 m. lapkričio 27 d. paprastu vekseliu ir šalių teismo posėdžio metu pripažintomis ir neginčijamomis aplinkybėmis laikoma įrodyta, jog ieškovė paskolino atsakovui 2 000 Eur, o atsakovas įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2012 m. gruodžio 11 d. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles ir grąžino paskolos sumą. Nagrinėjamoje byloje šalių nebuvo ginčijamos aplinkybės ir laikomos įrodytomis, jog tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ieškovė perdavė atsakovui 2 000,00 Eur. Taip pat byloje šalių nebuvo ginčijamos ir todėl laikomos įrodytomis aplinkybės, jog atsakovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus 2014 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo ieškovei 400,00 Lt, o po šios bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 19 d. sumokėjo 901,71 Eur.
Atsiliepimas
5. Teismas nurodė, kad atsakovas, įrodinėdamas paskolos grąžinimą, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atliko tokius ieškovės nepripažįstamus ir ginčijamus papildomus mokėjimus ieškovei: iki 2012 m. lapkričio 27 d. sumokėjo ieškovei 700,00 Eur grynais pinigais; 2014 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo grynais pinigais 800,00 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, jog 700,00 Eur mokėjimas buvo užskaitytas už ieškovės nuomos mokestį mokėtiną įmonei, bet papildomai negalėjo paaiškinti kokiu būdu tai buvo padaryta, o 800,00 Lt buvo sumokėti jam nuvykus pas ieškovę. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog nuomavosi patalpas iš atsakovo įmonės, bet neigė įskaitymų atlikimą, pripažino atsakovo atvykimą su ja pabendrauti, bet neigė, jog šio susitikimo metu gavo iš atsakovo pinigus. Atsakovas teismui taip pat pateikė išrašus iš savo mobiliojo ryšio telefono, kuriame nurodomi tokie pranešimai gauti iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini): 2014-09-23 – „Dabar pervesk i Seb‘a: (duomenys neskelbtini) jurgita jaunkauskiene“;2014-09-23 – „Tai tu mane dar metus tampysi su tokiais mokejimai?“; 2014-09-23 – „Suma 1100 eurų. T.y. 3800 lt. (apvalinu 3795), rugpj. 11d.davei 800 lt., rugsejo 23d. (siandien pavedimu) 400 lt.Likusi skola 2600 litu. Prasau man parasyti nauja vekseli.“; 2014-11-22 – „Spalis?? Lapkritis?? Sio menesio 24 d. bus 2 metai kai skolinaisi pinigus ir esi dar 2600lt. skoloje. As tau bankas? Bandai mano kantrybe.“. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai, bet neigė rašiusi tokio turinio pranešimus.
6. Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas faktines aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, kadangi atsiliepime į ieškinį buvo teigiama, jog ieškovei 700,00 Eur buvo sumokėta grynais pinigais, o vėliau teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog tokiai sumai buvo atliktas įskaitymas už nuomą. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie įskaitymo atlikimą, atsakovas negalėjo paaiškinti tokio įskaitymo detalesnes aplinkybes. Pateikti išrašai iš atsakovo telefono, ieškovei juos ginčijant, neleidžia daryti išvados apie tai, jog SMS pranešimus rašė ieškovė. Visų šių aplinkybių ir įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog sumokėjo ieškovei nurodytus 800,00 Lt ir 700,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, jog atsakovas , grąžindamas 2 000,00 Eur paskolą atliko tik tokius mokėjimus: 2014 m. rugsėjo 23 d. – 400 Lt (115,85 Eur); 2018 m. birželio 19 d. – 901,71 Eur, kuriuos remiantis CK 6.54 straipsnyje numatytu įmokų paskirstymo eiliškumu ieškovė panaudojo 2014 m. rugsėjo 23 d. paskaičiuotų 178,08 Eur palūkanų apmokėjimui, t. y. 2014 m. rugsėjo 23 d. atsakovas turėjo grąžinti 2 000 Eur paskolą ir 178,08 Eur palūkanas, todėl atsakovui sumokėjus 400 Lt (115,85 Eur), jo skolos likutis šiai dienai sudarė 2 000,00 Eur skola ir 62,23 Eur palūkanos. Bylos iškėlimo dienai 2018 m. gegužės 28 d. atsakovui paskaičiuotos palūkanos sudarė 429,90 Eur (367,67 Eur + 62,23 Eur). Atsakovo po bylos iškėlimo sumokėta 901,71 Eur suma buvo paskirstyta tokiu būdu: 38,00 Eur panaudota byloje sumokėtam žyminiam mokesčiui padengti, 429,90 Eur suma apmokėti palūkanas, o likę 433,81 Eur panaudoti likusiai skolai padengti, tokiu būdu skolos likutis sudarė 1 566,19 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės paskaičiuotų palūkanų, panaudoto įmokų paskirstymo pagrįstumo, todėl teismas, įvertinęs CK 6.54 straipsnyje įtvirtintą įmokų paskirstymo eiliškumą, daro išvadą, jog jos buvo paskaičiuotos ir paskirstytos pagrįstai.
8. Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 1 566,19 Eur skolos priteisimo, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis. 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliantas V. L. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo ir prašo priimtą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. L. atmesti, priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis ir patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Prašė prijungti teikiamą rašytinį įrodymą - antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
9.1. Nurodo, kad atsakovas teismui pateikė pačios ieškovės išreikštą patvirtinimą apie dalinį skolos grąžinimą, o būtent ištraukas iš atsakovo ir ieškovės vykdyto susirašinėjimo trumposiomis (SMS) žinutėmis, kuriose ieškovė itin aiškiai ir nedviprasmiškai fiksavo įsiskolinimo likutį, pavyzdžiui (rašyta 2014-09-23), kad „<...> likusi skola 2600 litų pakartotinai anksčiau nurodytą skolos likutį nurodydama dar ir 2014-11-22 žinutėje „<...> 2 metai kai skolinaisi pinigus ir esi dar 2600 Lt skoloje.
9.2. Pažymėjo, kad ieškovė J. J. patvirtino, kad jos naudojamo telefono abonento numeris yra 861141614, ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kad jos telefono aparatas buvo naudojamas trečiųjų asmenų, kurie galėjo „jai nežinant“ parašyti atsakovui itin specifinio turinio trumpąsias (SMS) žinutes. Be to, susirašinėjimas aktualus skolos faktui buvo trunkamojo pobūdžio, t. y. ieškovė nuolat rašydavo atsakovui apie šio pareigą grąžinti skolą, išrašyti vekselį, grasinant skolos išieškojimu ir pan., ir tokių žinučių laiko intervalai skaičiuojami mėnesiais.
9.3. Nurodė, kad iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad ginčo šalys susirašinėjo ne tik dėl skolos, bet ir kitomis temomis, kas dar labiau sustiprina atsakovo poziciją, kad susirašinėjimas buvo vykdomas būtent iš ieškovės telefono aparato, o tekstas rašytas pačios ieškovės. Be to 2014-09-23 rašyta trumpąja (SMS) žinute, ieškovė atsakovui nurodė netgi banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kuri yra AB SEB banke, į kurią turėjo būti pervestos piniginės lėšos ir būtent į šią sąskaitą atsakovas atliko tarpinį 400 LTL dydžio mokėjimą, kuris buvo atliktas būtent 2014-09-23. Taigi, tikint ieškovės versija, kad ji jokių su skola susijusių žinučių atsakovui nerašė, gaunasi, kad tą dieną, kai atsakovas atliko anksčiau aprašytą mokėjimą „nežinomas asmuo“, kuris nėra ieškovė, tą pačią dieną parašė atsakovui žinutę, nurodant konkretų sąskaitos numerį į kurį turi būti pervedama skola.
9.4. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas teismui pateikė savarankiškai padarytus išrašus iš turimo telefono aparato, kuriuos teismas prijungė prie nagrinėjamos bylos. Prie šio skundo atsakovas teikia antstolio Rimanto Vižainiškio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame anksčiau nurodytas susirašinėjimas, taip pat ir kitas susirašinėjimas, yra užfiksuotas antstolio akivaizdoje. Atsakovui neturint pagrindo manyti, kad teismas kvestionuos faktą, jog trumposios (SMS) žinutės buvo rašomos būtent ieškovės, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktos esminės žinutės, įrodančios skolos likutį, tačiau dabar atsakovas teikia platesnės imties susirašinėjimą su ieškove, kad įrodyti nuoseklią ir tendencingą komunikaciją, susijusią su skola, jos dydžiu bei jos padengimu. Šio įrodymo pateikimas laikytinas pagrįstu ir teikiamu laiku, kadangi juo paneigiama ieškovės pozicija apie neva nevykdyta susirašinėjimą su atsakovu, kurią (poziciją) ieškovė užsiėmė teismo posėdžio metu.
9.5. Nurodė, kad galimą ieškovės nesąžiningumą ar galimą nepateisinamą užmaršumą (bandant prisiteisti jau grąžintą skolą), patvirtina ir akivaizdus faktas, kad teikiant pirminį ieškinį Ieškovė nutylėjo, jog dalis skolos (400,00 LTL) yra grąžinta mokėjimo pavedimu ir tik atsakovui pateikus tai patvirtinantį įrodymą, ieškinys buvo tikslinamas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė J. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
10.1. Nurodo, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra užfiksuotas atsakovo pateiktame telefone esančių SMS žinučių turinys. Ieškovės nuomone, tokio įrodymo pateikimas yra pavėluotas (turėjo ir galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje) ir neturėtų būti teismo priimtas (CPK 314 str.), tačiau iš kitos pusės, ieškovės vertinimu, pateikiamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra įrodymas, patvirtinantis kokias nors naujas aplinkybes byloje.
10.2. Pažymėjo, jog pareiga įrodyti, jog SMS žinutės buvo rašytos ieškovės, tenka atsakovui, t. y. tam tikrų aplinkybių buvimą teigiančiai šaliai (CPK 178 str.). Taip pat pažymėjo, jog ieškovė, davusi priesaiką teismo posėdyje, kategoriškai paneigė rašiusi tokio turinio SMS žinutes, kurios buvo nurodytos atsakovo pateiktose telefono ekrano fotonuotraukose. Taigi, šiuo atveju ieškovė tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog ji tokių SMS žinučių nerašė.
10.3. Nurodė, kad atsakovas, įrodinėdamas, jog SMS žinutes tariamai rašė ieškovė, pateikia tik telefono aparato fotonuotraukas, o vienintelė aplinkybė, kuri neva įrodo šių SMS žinučių priskyrimą ieškovei, yra tai, kad jos neva siųstos iš ieškovei priklausančio telefono numerio. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog neva ieškovė turėjo įrodinėti, kad jos telefono aparatas buvo naudojamas trečiųjų asmenų jai nežinant ir pan., ir neva tik tai įrodžiusi ieškovė galėtų būti laikoma nerašiusi SMS žinučių, tačiau, ieškovės nuomone, tokia atsakovo pozicija yra niekuo nepagrįsta ir ja siekiama, kad teismas pripažintų aplinkybes, kurios nėra niekaip įrodytos.
10.4. Pažymėjo, jog be to, jog ieškovė kategoriškai neigia rašiusi tokio turinio SMS žinutes atsakovui, atsakovo pasirinktas savo pozicijos įrodinėjimo būdas nėra patikimas ir negali būti laikomas tinkamu įrodinėti aplinkybes civilinėje byloje. Visų pirma, pažymėjo, jog atsakovas niekaip neįrodo, jog minėtas SMS žinutes gavo būtent iš ieškovės. Ieškovės telefono numerio nurodymas prie žinutės telefone, kuris, kaip pats atsakovas nurodė, jo jau seniai nėra naudojamas, nepatvirtina, jog jos buvo siųstos būtent iš ieškovės telefono numerio ir/ar jos telefono. Be to, pažymėjo, jog yra pateikiamas iš esmės SMS susirašinėjimo „monologas“, susidaro įspūdis, jog telefone nėra nuoseklaus susirašinėjimo (net jeigu jis ir būtų buvęs tarp ieškovės ir atsakovo) (pvz., faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 6 psl., viršutinėje dešinėje nuotraukoje 2014-11 -11 rašyta SMS žinutė visiškai neatitinka konteksto), jis galėjo būti sukurtas.
10.5. Nurodė, kad SMS žinutės bet kuriuo atveju (jeigu nebūtų ginčų dėl jų autentiškumo, o šiuo atveju tokie ginčai yra) galėtų būti laikomi tik netiesioginiais įrodymais, teismas, priimdamas sprendimą, logiškai ir pagrįstai suabejojo SMS žinučių įrodomąja reikšme šioje byloje, kadangi visos kitos aplinkybės joje (paskolos sutarties sudarymas, dalinis skolos grąžinimas) yra grindžiamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, o tuo tarpu pačių SMS žinučių autentiškumas šioje byloje ieškovės buvo kategoriškai ir nuosekliai neigiamas. Maža to, paties atsakovo pozicija byloje kito, jis negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis neva grąžino ieškovei 800 Eurų ir 700 litų, kodėl minėtų grąžinimų nefiksavo raštiškai, nors pats buvo išdavęs vekselį visai skolos sumai ir pan. Todėl teismas, ieškovės nuomone, sistemiškai įvertino visas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus ir priėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.
11. Atsakovo prašymas prijungti naują įrodymą byloje - antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, motyvuojamas tuo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas teismui pateikė savarankiškai padarytus išrašus iš turimo telefono aparato, kuriuos teismas prijungė prie nagrinėjamos bylos, o kartu su apeliaciniu skundu atsakovas teikia antstolio Rimanto Vižainiškio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodytas susirašinėjimas, taip pat ir kitas susirašinėjimas, užfiksuotas antstolio akivaizdoje. Atsakovas nurodė, kad jis neturėjo pagrindo manyti, kad teismas kvestionuos faktą, jog trumposios (SMS) žinutės buvo rašomos būtent ieškovės, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktos esminės žinutės, įrodančios skolos likutį, tačiau su apeliaciniu skundu atsakovas teikia platesnės apimties susirašinėjimą su ieškove, kad įrodytų nuoseklią ir tendencingą komunikaciją, susijusią su skola, jos dydžiu bei jos padengimu. Nurodė, kad šio įrodymo pateikimas laikytinas pagrįstu ir teikiamu laiku, nes šiuo įrodymu atsakovas siekia paneigti ieškovės poziciją apie nevykdytą susirašinėjimą su atsakovu. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta išvada, kad atsakovo pateikti išrašai iš atsakovo telefono, ieškovei juos ginčijant, neleidžia daryti išvados apie tai, jog SMS pranešimus rašė ieškovė. Siekdamas paneigti teismo sprendimo išvadas, atsakovas teikia naują papildomą įrodymą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas, įrodinėdamas, jog SMS žinutes tariamai rašė ieškovė, pateikia tik telefono aparato fotonuotraukas, vienintelė aplinkybė, kuri neva įrodo šių SMS žinučių priskyrimą ieškovei, yra tai, kad jos neva siųstos iš ieškovei priklausančio telefono numerio. Ieškovė nurodė, kad ji kategoriškai neigia, rašiusi tokio turinio SMS žinutes atsakovui, tačiau nenurodė argumentų, kodėl turėtų būti atmestas atsakovo prašymas priimti byloje naują įrodymą - antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovės telefono numerio nurodymas prie žinutės telefone, kuris, kaip pats atsakovas nurodė, jo jau seniai nėra naudojamas, nepatvirtina, jog jos buvo siųstos būtent iš ieškovės telefono numerio ir/ar jos telefono. Nurodė, kad pateikiamas iš esmės SMS susirašinėjimo „monologas“, todėl susidaro įspūdis, jog telefone nėra nuoseklaus susirašinėjimo (net jeigu jis ir būtų buvęs tarp ieškovės ir atsakovo, pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 6 psl., viršutinėje dešinėje nuotraukoje 2014-11-11 rašyta SMS žinutė visiškai neatitinka konteksto), jis galėjo būti sukurtas. Tai, kad ieškovė nurodo argumentus, kodėl turėtų būti atmestas kaip negrąžintos skolos dydžio įrodymas SMS žinučių tekstas, nereiškia, kad tai yra pagrindu atmesti atsakovo prašymą dėl naujo įrodymo prijungimo byloje. Tai, kad teikiamas naujas įrodymas yra anksčiau atsakovo teikto įrodymo - SMS žinučių teksto papildymas, leidžia daryti išvadą, kad šis įrodymas yra reikalingas faktinių aplinkybių byloje nustatymui, visapusiškam įrodymui vertinimui, todėl teismas priima atsakovo pateiktą naują įrodymą, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė pateikė atsiliepime į ieškinį argumentus, kaip šis įrodymas turėtų būti vertinamas byloje. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji įrodymai padeda atskleisti apeliaciniame skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus naujus dokumentus apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
12. Nustatyta, kad atsakovas, įrodinėdamas paskolos grąžinimą, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atliko tokius ieškovės nepripažįstamus ir ginčijamus papildomus mokėjimus ieškovei: iki 2012 m. lapkričio 27 d. sumokėjo ieškovei 700,00 Eur grynais pinigais ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo grynais pinigais 800,00 Lt. Dėl 700 Eur pinigų grąžinimo fakto teismas atmetė atsakovo paaiškinimą, remdamasis tuo, kad teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog tokiai sumai buvo atliktas įskaitymas už nuomą, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų apie įskaitymo atlikimą, atsakovas negalėjo paaiškinti tokio įskaitymo detalesnes aplinkybes, kad atsakovo paaiškinimai dėl šios aplinkybės yra nenuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl aplinkybės, ar atsakovas sumokėjo ieškovei grynais pinigais 700 Eur. Kadangi kitų įrodymų, išskyrus atsakovo skirtingus paaiškinimus dėl tokios sumos grąžinimo ieškovei byloje nepateikta, teismas pagrįstai vertino, kad tokios sumos atsakovas ieškovei kaip paskolos grąžinimo nėra perdavęs, taip pat nebuvo įrodyta aplinkybė, kad atsakovas užskaitė jo turimai įmonei ieškovės turimą skolą už nuomojamas patalpas, kad tokią skolą atsakovui ieškovė turėjo, todėl atsakovo argumentai dėl šios sumos grąžinimo atmestini.
13. Atsakovas 800 Lt grąžinimo ieškovei faktą įrodinėjo paaiškinimu, jog tokią sumą grąžino ieškovei 2014 m. rugpjūčio 11 d. , bei aplinkybe, jog ieškovė, rašydama žinutę atsakovui, patvirtino šios sumos grąžinimo faktą. Ieškovė neigia, rašiusi atsakovo pateiktus tekstus SMS žinutėmis atsakovui. Tai, kad tekstai rašyti iš ieškovei priklausančio telefono numerio, kad nepateikta duomenų, jog yra galimybė tekstus suklastoti, t. y. įvesti į atsakovui priklausantį telefoną tekstus, kaip siųstus iš ieškovei priklausančio numerio, nesinaudojant ieškovės telefonu, teismas daro išvadą, kad atsakovo patiektus tekstus ieškovei rašė ir siuntė ieškovė. Ieškovės paaiškinimas, jog ji nėra rašiusi šių tekstų atsakovui, vertintinas kritiškai, atsižvelgus į tai, kad atsakovui negrąžinant iki vekselyje nurodytos datos – 2012- 12- 11 d. visos 2000 Eur paskolos, asmens pastangos iš skolininko atgauti skolą, bendraujant telefonu, yra tikėtinas ir protingo, besirūpinančio savo turtu žmogaus elgesį atitinkančiu veiksmu. Tai, kad SMS žinutėmis pripažįstama apie gautus pinigus, o ieškovė, tikėtina, suteikusi paskolą atsakovui, siekė gauti pelno iš suteiktos paskolos, aplinkybių, kad ieškovė būtų turėjusi kitokį, nei pelno siekimas, interesą iš skolinimo, nenustatyta, todėl ieškovės neigimas rašius pateiktas žinutes atsakovui, yra susijęs su siekiu gauti materialinės naudos iš skolinimo. Tai, kad ieškovė suinteresuota materialiai nepripažinti rašyto teksto, leidžia vertinti jos paaiškinimą nerašius šių tekstų, kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas ieškovei 2014-08-11 d. grąžino 800 Lt paskolos, tai sudaro 231,70 Eur, todėl šia suma mažintina skolos suma, priteista iš atsakovo. Tai, kad prašomas priteisti palūkanas ieškovė skaičiavo nuo negrąžintos 2000 Eur sumos nuo jos teigimu paskolos negrąžinimo dienos – 2012-12-11 d. iki bylos iškėlimo dienos , t. y. 2018 m. gegužės 28 d. ir atsakovui paskaičiuotos palūkanos sudarė 429,90 Eur , padarius išvadą, kad 2014-08-11 buvo grąžinta 800 Lt ( 231,70 Eur) ir 2014-09-23 – 400 Lt (115,85 Eur), palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo atitinkamai mažesnių sumų. CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškininės senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų. Atsakovas neprašo taikyti ieškininės senaties termino šiam ieškovės reikalavimui, todėl jis netaikomas. Pripažintina, kad ieškovės reikalavimai priteisti 1652,45 Eur byloje buvo pareikšti pagrįstai, todėl šioje dalyje mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį pagrįstai išskaičiuotas kaip grąžintas ieškovei, atsakovui sumokėjus po ieškinio pareiškimo 901,71 Eur skolos. Žyminis mokestis šioje dalyje sudaro 37 Eur, todėl tokią sumą turėjo teisę išskaičiuoti iš grąžintos atsakovo sumos, remiantis CK 6.54 straipsnyje nustatytu įmokų paskirstymo eiliškumu. Nuo negrąžintos 1652,45 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014-09-23 iki 2018-05-29 sudaro 413,11 Eur, todėl iš grąžintos 901,71 Eur sumos užskaičius palūkanoms ir žyminiam mokesčiui atitinkamai 450,11 Eur ( 413,11Eur +37 Eur), vertinama, kad atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo grąžino 451,60 Eur, todėl priteistina suma mažinama iki 1200,85 Eur ( 1652,45 Eur - 451,60 Eur ). Teismo sprendimas keičiamas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą ieškovei J. J. iš atsakovo V. L. skolos sumą sumažinti iki 1200,85 Eur.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.