Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės, Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1956-275/2015 pagal ieškovo T. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teismų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas T. Z. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovą Lietuvos valstybę pažeidus ieškovo teisę į lygtinį paleidimą ir tuo padarius 182 000 Lt turtinę žalą bei pripažinti atsakovą pažeidus ieškovo teisėtus lūkesčius, neteisėtai paneigus teisę į lygtinį paleidimą, pažeidus teisinio saugumo principą, konstitucinę teisę į teisingą teismą ir tuo padarius 182 000 Lt neturtinę žalą; taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namuose atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Įgyta teisė į lygtinį paleidimą (2010 m. sausio 22 d. gimus vaikui) buvo atimta neteisėtais Vilniaus pataisos namų administracijos ir teismų sprendimais ydingai interpretuojant 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodekso 157 ir 158 straipsnių galiojimą. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2013 m. gruodžio 9 d. raštu atsisakė svarstyti lygtinio paleidimo klausimą Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijoje ir taip pažeidė ieškovo teisę į lygtinio paleidimo svarstymą atlikus trečdalį bausmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl minėto rašto. Teismas pateikė aiškinimą, kad asmens teisinę padėtį sunkinantis teisės aktas galioja atgal. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl 2014 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Teismai pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą. Svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo ieškovo atžvilgiu buvo atsisakyta, kai tuo tarpu kitų nuteistųjų atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas taikė senos redakcijos Bausmių vykdymo kodekso 157, 158 straipsnių nuostatas, todėl ieškovas kitų nuteistųjų atžvilgiu yra diskriminuojamas. 700 dienų trunkančiu atsisakymu svarstyti lygtinio paleidimo klausimą ieškovui padaryta turtinė žala lygi 182 000 Lt. Neturtinės žalos dydį ieškovas taip pat vertina 182 000 Lt suma, nes mažesnis žalos vertinimas reikštų leidimą pažeisti Konstituciją ir pagrindines žmogaus teises.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į teismų praktiką Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms negali būti taikomas ieškovo minimas lex retro non agit principas. Jei ieškovas buvo nuteistas už Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnyje paminėtą nusikaltimą, lygtinis paleidimas ieškovo atžvilgiu negali būti taikomas. Ieškovas visiškai neįrodinėja žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimo aplinkybių, taip pat nenurodė pasireiškusių išgyvenimų ar sukrėtimų, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje.

Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Konstitucijai. Nurodė, kad yra diskriminuojamas tų asmenų atžvilgiu, kurie bausmę atliko laisvėje ir, pasikeitus Bausmių vykdymo kodekso 157 ir 158 straipsnių redakcijoms, jiems nebuvo pritaikytos Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos. Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punkto nuostatos laikytinos antikonstitucinėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo A. L. 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu buvo atsisakyta pristatyti T. Z. svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-318-2014 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi nuteistojo skundai buvo atmesti. Atmetimas motyvuojamas tuo, kad Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnyje nustatytos bausmių vykdymo įstatymų, kitų teisės aktų bausmių vykdymo klausimais galiojimo laiko, erdvės ir asmenų atžvilgiu taisyklės, šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsižvelgiant į tai, teismai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti senesnės redakcijos Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, lengvinančių nuteistojo padėtį.

Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, atmetė šį ieškovo prašymą, nes sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo taikymo sugriežtinimas tam tikrai kategorijai nuteistųjų, į kurią įeina ir ieškovas, buvo numatytas įstatyme nepagrįstai, kad toks sugriežtinimas prieštarauja Konstitucijai.

Teismas pažymėjo, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl sprendė, kad Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmetę ieškovo skundus, Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatas taikė ir aiškino tinkamai. Teismas padarė išvadą, kad žala ieškovui nebuvo padaryta, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas T. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepristatė jo į teismo posėdį, taip pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą. Pagal CPK 246 straipsnį neatvykus ieškovui, bylos nagrinėjimas atidedamas arba ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 246 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas, nesant ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, bylą išnagrinėjo iš esmės, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo diskriminacijos, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Bausmių vykdymo kodekse numatytos lygtinio paleidimo sąlygų sugriežtinimas tam tikrai kategorijai nuteistųjų prieštarauja Konstitucijai, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti ieškovo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas, teismo žiniomis, pats atsisakė vykti į pirmosios instancijos teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso lygiateisiškumo principo.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija negarantuoja teisės į amnestiją ar lygtinį paleidimą, todėl apeliantas nepagrįstai skundžiasi žmogaus teisių pažeidimu.Kadangi pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl BVK 3 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Konstitucijai, tai teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį teismą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas.

Apeliantas savo apeliacinį skundą faktiškai grindžia procesinių normų pažeidimais: 1) byla, neužtikrinus jo teisės dalyvauti teismo posėdyje, išnagrinėta neteisėtai; 2) teismas nepasisakė dėl pagrindinių ieškinio argumentų; 3) teismas be pagrindo nesikreipė į Konstitucinį Teismą. Apelianto nuomone, pirmi du nurodytieji proceso pažeidimai pripažintini absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimo, tačiau iš dalies sutinka, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurie galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą.

CPK 225 straipsnio 7 punktas nustato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Parengiamasis teismo posėdis skiriamas tuo atveju, jei teismas mato, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas nustato, kad teismas, po atsiliepimų gavimo ar termino jiems pateikti pasibaigimo, gali vykdyti pasirengimą bylos nagrinėjimui 1) parengiamojo posėdžio būdu arba 2) paruošiamųjų dokumentų būdu arba 3) jei mano, kad bylą iš esmės galima išnagrinėti, nes jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, gali skirti teismo posėdį be likusios pasirengimo stadijos dalies. Dėl to, teismui nagrinėjamu atveju pripažinus pasirengimo stadijos vykdymo būtinumą parengiamajame teismo posėdyje, reikšminga įvertinti šio posėdžio tikslus ir jame galimus priimti procesinius sprendimus.

CPK 230 straipsnis apibrėžia parengiamojo posėdžio paskirtį – jo metu posėdžio pirmininkas apklausia šalis, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (šio straipsnio 1 dalis), priima atitinkamus procesinius sprendimus neatvykus šaliai (šalims), sprendžia dėl asmeninio šalių dalyvavimo būtinumo (šio straipsnio 2-5 dalys). Be to, parengiamojo posėdžio metu svarstoma taikos sutarties sudarymo galimybė (CPK 231 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, parengiamojo posėdžio tikslai iš esmės yra dvejopi: 1) pasirengti tinkamam bylos išnagrinėjimui teismo posėdyje; 2) sudaryti galimybę abiem šalims ginčą išspręsti taikiai joms priimtinu būdu. Nepavykus sudaryti šalių taikos sutarties, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 231 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą teisme veiksmai nereikalingi, byla gali būti nagrinėjama iš esmės (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismas pastaruoju atveju turi teisę nutarti nagrinėti bylą iš esmės ir tiesiogiai iš parengiamojo teismo posėdžio.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2015 m. vasario 5 d. (b.l. 41) Teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam apeliantui įteiktas 2015 m. sausio 6 d. (b.l. 44). Parengiamajame teismo posėdyje, į kurį apeliantas neatvyko, teismas, sutinkant atsakovo atstovui, pradėjo nagrinėti bylą iš esmės ir ją išnagrinėjo.

Neatvykus šaliai (šalims) į parengiamąjį teismo posėdį, galimi priimti šiame posėdyje procesiniai sprendimai: reikalaujant atvykusiai šaliai – CPK nustatyta tvarka priimamas sprendimas už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis), neatvykus abiems šalims – ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu (CPK 230 straipsnio 3 dalis, 285 straipsnis). Tačiau CPK normos, reglamentuojančios tiesiogiai parengiamąją bylos stadiją, nereglamentuoja situacijos, kai neatvyksta tik viena iš šalių, o atvykusi šalis prašymo priimti sprendimą už akių nepateikia (kaip ir yra nagrinėjamu atveju). Kita vertus, pažymėtina, kad straipsnyje, reglamentuojančiame parengiamojo teismo posėdžio eigą, yra nurodyta, jog parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Be to, pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas, pasinaudojęs CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise, jau ir perėjo iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį, t.y. pradėjo bylą nagrinėti iš esmės. Taigi, bet kuriuo atveju nagrinėjamai situacijai taikytinos bendrosios CPK taisyklės inter alia reglamentuojančios ieškovo neatvykimo pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. N. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 2A-222-178/2015). Pagal šias taisykles byla, neatvykus į teismo posėdį tinkamai informuotam apie jį ieškovui, apskritai negali baigtis jos išsprendimu iš esmės (skirtingai nei neatvykus atsakovui), išskyrus atvejus, kai ieškovas pats prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatvykus ieškovui ir jo atstovui (ir nesant prašymo nagrinėti bylą iš esmės ieškovui nedalyvaujant) teismas turi apsvarstyti neatvykimo priežasčių (ne)svarbumą: nustačius, kad neatvykimo priežastys svarbios – byla gali būti atidėta, nustačius priešingai – atsakovo prašymu CPK nustatyta tvarka (CPK 285 straipsnio 1 dalis) priimamas sprendimas už akių, o nesant tokio atsakovo prašymo – ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Taigi, pagal bendrąsias CPK taisykles byla negali baigtis bylos išnagrinėjimu iš esmės neatvykus ieškovui, išskyrus atvejus, kai jis pats prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju tokio apelianto prašymo nebuvo. Nėra jokio pagrindo manyti, kad pradėjus teismo posėdį betarpiškai po parengiamojo posėdžio turėtų (galėtų) būti taikomos kitokios taisyklės nei nustatytos CPK 246 straipsnio 1 dalyje nagrinėjimui teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į paminėtą, nagrinėjamu atveju teismas visų pirma turėjo apsvarstyti neatvykimo priežasčių svarbumo klausimą ir priimti atitinkamus procesinius sprendimus. Ieškinį pareiškė asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, jog jo judėjimo laisvė yra apribota ir teismui tai buvo žinoma. Iš posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismas šios apelianto neatvykimo į posėdį priežasties (ne)svarbumo aspektu apskritai nesvarstė, faktiškai apsvarstė tik vieną klausimą – ar atsakovas pageidauja, kad apeliantas dalyvautų, ir, atsakovui nepareiškus tokio pageidavimo bei pritarus bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, išnagrinėjo bylą iš esmės. Šiame kontekste atmestini atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiai, kad apeliantas, teismo žiniomis, pats atsisakė vykti į teismo posėdį. Tokių duomenų byloje nėra, teismo posėdyje teismas taip pat nenurodė, kad apeliantas atsisakė atvykti į teismo posėdį. Civilinio proceso kodeksas suteikia teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui prašyti ją nagrinėti jam nedalyvaujant, bet nenustato jam pareigos pranešti teismui apie pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų, yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į daug nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., Kress v. France [GC], No. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Minėta, kad netgi tuo atveju, jei ir būtų nuspręsta, jog neatvykimo priežastis nėra svarbi, ir su tuo sutikus, procesinė bylos baigtis turėjo baigtis sprendimo už akių priėmimu, jei to būtų prašęs atsakovo atstovas, o pastarajam (nagrinėjamu atveju) to neprašius – ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Bet kuriuo iš šių atvejų apeliantui nebūtų užkirstas kelias atitinkamai ginti savo teises – arba prašyti sprendimo už akių peržiūros (CPK 287 straipsnis), arba reikšti ieškinį iš naujo. Tuo tarpu jei neatvykimo priežastis būtų pripažinta svarbia, turėjo būti svarstomas bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimas. Dėl minėtų procesinių pažeidimų byla, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį apeliantui ir nesant jo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nelaikytina išspręsta teisingai, dėl ko ir skundžiamas sprendimas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti paliktas galioti. Šie pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes jų šalinimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama kaip pirmosios instancijos teisme iš naujo visa apimtimi nuo pat pradžios, be to, apeliantas prarastų galimybę į apeliacinį bylos nagrinėjimą.

Dėl aukščiau paminėto skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Padarius tokią išvadą, kiti apeliacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.