Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei V. M. (buvusiai K.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jai kyla CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – sprendimo priėmimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ir atsakovė 2018 m. vasario 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C802023569 per tarpininkę UAB „Mobili prekyba“. Pradinė kreditorė už prekę – mobilųjį telefoną Samsung Galaxy J7, kurią pirko atsakovė pagal pirkimo – pardavimo sutartį, pervedė tarpininkei kredito lėšas. Atsakovė įsigijo prekę iš tarpininkės, o pradinė kreditorė sumokėjo tarpininkei tos prekės vertės sumą.

Atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 309,20 paskolos sumą, 60,76 Eur palūkanas, 32,47 Eur sutarties mokestį, 7,44 Eur administravimo mokestį per 24 mėnesius, kiekvieną mėnesį mokant eilines mokėjimo grafike nustatytas įmokas. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl pradinė kreditorė 2019 m. liepos 1 d. nutraukė sutartį su atsakove.

Pradinė kreditorė ir ieškovė 2017 m. liepos 17 d. sudarė reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartį ir 2019 m. liepos 8 d. skolininkų sąrašo perdavimo – priėmimo aktu perleidimo likusią nesumokėtą skolą, t. y. 174,13 Eur negrąžinto kredito, 8,69 Eur palūkanas, 1,55 Eur administravimo mokestį. Atsakovė apie reikalavimų perleidimą buvo informuota 2019 m. liepos 12 d. pranešimu Nr. 2521198 ir SMS žinute.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2019 m. liepos 12 d. pranešimu Nr. 2521198, išsiųstu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį, ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 174,13 Eur skolą ir 1,55 Eur administravimo mokestį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės reikalavimo perleidimo sutartimi perleistas 8,69 Eur palūkanas, 23,00 Eur sutartines palūkanas už naudojimąsi kreditu nuo sutarties nutraukimo (2019 m. liepos 1 d.) iki ieškinio parengimo teismui (2020 m. balandžio 9 d.), 17,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal 2018 m. vasario 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C802023569 14.6 punktą, nutraukus sutartį, kredito gavėjas turi grąžinti kreditą, sumokėti mokėtinas sumas pagal sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad sutarties nutraukimo tikslas yra išlaisvinti šalis nuo sutarties vykdymo, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo. Pažymėjo, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma - nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai formuojamoje praktikoje nurodyta, kad palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą yra vadinamos pelno palūkanomis. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po sutarties nutraukimo negali būti reiškiamas, kadangi tai neatitiktų bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnių sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 38, 39, 46, 48 punktai).

Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos naujai formuojamą teismų praktiką, ir į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 23,00 Eur sutartines mokėjimo palūkanas ir 17,00 proc. palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, ieškovės reikalavimai šioje ieškinio dalyje netenkinami. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 8,69 Eur palūkanos, kurias pradinė kreditorė perleido reikalavimo perleidimo sutartimi.

Ieškovė, remdamasi vartojimo kredito sutarties 12.2.2, 13.1, 14.6, 14.7 punktais pagal kuriuos esant sutarties pažeidimui, kredito gavėjas už įsipareigojimų nevykdymą moka 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumos, prašo priteisti iš atsakovės 16,59 Eur delspinigius (180 d.).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kadangi atsakovė laiku negrąžino jai suteikto kredito, ieškovės reikalavimas dėl 16,59 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkinamas.

Ieškovės naudai iš atsakovės iš viso priteistina 200,96 Eur suma (pagrindinė skola, palūkanos ir delspinigiai).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 50,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 65,84 Eur. Teismui patenkinus ieškinį 90 procentų reikalavimų sumos apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 59,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteisiamos 7,16 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, naudai iš atsakovės V. M. (buvusios K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 175,68 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 68 ct) skolos.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, naudai iš atsakovės V. M. (buvusios K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 8,69 Eur (aštuonis eurus 69 ct) palūkanų.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, naudai iš atsakovės V. M. (buvusios K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 16,59 Eur (šešiolika eurų 59 ct) delspinigių.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, naudai iš atsakovės V. M. (buvusios K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 59,25 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės V. M. (buvusios K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 7,16 Eur (septynis eurus ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.