- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- ATP-10-616/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 str. bauda 30 eurų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 7 d., 14 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vagystės būdu pagrobė prekę, 23,99 eurų vertės, kuri neviršija 3 MGL.
Apeliaciniu skundu V. K. prašo sumažinti jam paskirtą 30 Eurų baudą arba baudos išvis neskirti. Skunde apeliantas nurodo, kad jo mėnesinės pajamos yra tik 168 eurai (gaunama šalpos pensija), iš kurių jis turi pirkti vaistus, kuriems išleidžia 20 eurų per mėnesį, susimokėti už nakvynės namus 37 eurus ir išgyventi visą mėnesį už likusius pinigus, todėl paskirtoji bauda jam yra labai didelė. Savo skunde pažeidėjas pažymi, kad jo darbingumas yra tik 30 procentų, yra neįgalus, nuo vaikystės serga psichikos liga, nuolat turi vartoti vaistus, smulkią vagystę įvykdė nes nebeturėjo pinigų vaistams, žalos niekam nepadarė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados laikinai einanti viršininko pareigas D. Lazauskaitė (toliau – ir Institucija) sutinka, kad V. K. būtų sumažinta nuobauda, pažymi, kad apeliantas galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmiausia pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2015-07-10) redakcija) (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 str. nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 str. nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Įstatymo 5 str. 4 d.).
Iš skundo turinio aišku, kad V. K. administracinės teisės pažeidimo padarymo fakto ir jo padarytos veikos kvalifikacijos pagal ATPK 50 str. (Smulkusis svetimo turto pagrobimas) neginčija, todėl nėra būtinybės šioje nutartyje dar kartą analizuoti pirmosios instancijos teismo nutarime jau aptartas pažeidimo padarymo aplinkybes. Savo skunde apeliantė akcentuoja prastą savo materialinę padėtį – gaunamas mažas pajamas, savo neįgalumą ir kad žala jo neteisėtais veiksmais niekam nebuvo padaryta. Dėl to apeliantas mano, kad jam paskirta nuobauda turėtų būti sumažinta arba išvis neskiriama.
Atsakant į apelianto argumentus, pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). ATPK 50 str. atsakomybė numatyta tam, kas, be kita ko, vagystės būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. numatytų sunkinančių aplinkybių, pagrobė svetimą turtą, kurio vertė neviršija 3 MGL. Byloje nustatyta, kad apeliantas įvykio dieną parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“ užsikišo kolonėlė, kurios vertė 23,99 eurai už striukės, nesumokėjęs už prekę praėjo pro kasas, kur buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, pavogta kolonėlė iš pažeidėjo išimta ir grąžinta į prekybą. Taigi, V. K., suvokdamas situacijos esmę, tikslingai rinkosi elgesio variantą – pagrobė svetimą turtą, pakėsino į kito asmens nuosavybei. Apelianto veikoje nustatyti visi būtini ATPK 50 str. numatyto pažeidimo subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn skundžiamu nutarimu. Tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlyginti žalos neprašė, nes V. K. pagrobta prekė buvo grąžinta į prekybą, apelianto kaltės nepaneigia, nes pažeidimas buvo baigtas prieš tai. Minėta aplinkybė apelianto teisinę padėtį lengvina tik tiek, kad skundžiamu nutarimu kitam asmeniui padaryta turtinė žala iš pažeidėjo nepriteista.
Už ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymą įstatymas numato baudą nuo 86 iki 260 eurų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidėjui skirtinos nuobaudos dydžio, atsižvelgė į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kad V. K. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, kad pažeidimu žala nepadaryta, todėl nusprendė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti V. K. baudą, mažesnę už minimalią, numatytą ATPK 50 str. sankcijoje. Aukštesnės instancijos teismas iš esmės pritaria ATPK 30¹ str. taikymui konkrečiu atveju, tačiau mano, jog esamoje situacijoje V. K. paskirta bauda turėtų būti dar labiau sumažinta, tuo labiau, kad tam pritaria ir Institucijos atstovė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Šios bylos kontekste būtina pažymėti, jog asmuo už smulkią vagystę gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 str. iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai pažeidėjas dėsningai daro analogiškus teisės pažeidimus ir neatlieka paskirtų nuobaudų, neatlygina padarytos žalos nukentėjusiesiems asmenims, tiek tais atvejais, kai turtinė žala dėl vienokių ar kitokių aplinkybių realiai neatsirado, kai pažeidėjas pirmą kartą dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, padaro smulkią vagystę, nuo pradžių pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nutarime pažymėta, jog V. K. pateikė neįgaliojo pažymėjimą, apeliantas skunde nurodė, kad jo darbingumas tik 30 procentų, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė dar vienos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Šiuo atveju atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys, jog asmeniui, pateikus neįgaliojo pažymėjimą, tikslinga kopiją pridėti prie bylos, kur matytųsi visa informacija, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, tačiau aukštesniajam teismui abejoti apylinkės teismo 2016-11-28 nutarime nustatyta aplinkybe, t. y. V. K. neįgaliojo pažymėjimo pateikimu, nėra jokio pagrindo.
Taigi, parenkant nuobaudos dydį net ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, būtina dėmesingai atskleisti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, pažeidėjo asmenį apibūdinančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu V. K., taikant ATPK 30¹ str., pagal ATPK 50 str. paskirta 30 Eur dydžio bauda, esamoje situacijoje, turi būti dar labiau sumažinta.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą pakeisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. paskirtą baudą sumažinti iki 10 eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 10 p. pripažinti V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.