Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų V. C. (V. C.) ir J. C. pareiškimas nutraukti santuoką bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (b. l. 1, 2). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą, nutraukė pareiškėjų santuoką, įregistruotą 2007 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (b. l. 16–18). Šis teismo sprendimas 2018 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjo (civilinė byla Nr. 2YT-11938-723/2018).

7. Pareiškėjas 2019 m. birželio 7 d. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmiau nurodyto teismo sprendimo (b. l. 21, 22). Bylą išnagrinėjęs teisėjas 2019 m. birželio 11 d. rezoliucija priėmė apeliacinį skundą, atnaujino terminą skundui paduoti ir laikė jį paduotu laiku, nutarė siųsti skundą pareiškėjai, kad per 14 dienų ji pateiktų atsiliepimą, taip pat nutarė kviesti šalis į teismo posėdį dėl proceso atnaujinimo (b. l. 21).

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. pranešime „Dėl atsiliepimo pateikimo į apeliacinį skundą“ nurodė, kad teisme priimtas pareiškėjo V. C. apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimo ir įpareigojo pareiškėją J. C. per 14 dienų nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 23). Tą pačią dieną teismas išsiuntė šalims šaukimus į teismo posėdį (b. l. 24, 25). Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas išsiuntė pareiškėjai J. C. taip pat ir pirmiau nurodytą 2018 m. spalio 22 d. pranešimą apie priimtą apeliacinį skundą ir reikalavimą pateikti atsiliepimą į skundą.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas surengė du žodinius posėdžius ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atnaujino procesą, 2019 m. spalio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

10. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys. Apeliacinio skundo turiniui keliami reikalavimai nurodyti CPK 306 straipsnyje. Terminas, per kurį gali būti paduotas apeliacinis skundas, nustatytas CPK 307 straipsnyje.

11. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

12. Prašymo atnaujinti procesą turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 369 straipsnyje. Įstatymų leidėjas nurodė, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas (CPK 369 straipsnio 1 dalis).

13. CPK 370 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 370 straipsnio 5 dalyje nustatyto draudimo – pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, proceso atnaujinimo klausimą ir bylą, kurioje teismas atnaujino procesą, išnagrinėjo tas pats teisėjas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, nutartys, kuria atnaujintas procesas, negali būti atskirojo skundo objektu. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria išspręstas proceso atnaujinimo klausimas, per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Ši nutartis laikytina 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria išspręsta byla, sudėtine dalimi. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, ginčo nutartis, taip pat nutartis, kuria byloje atnaujintas procesas, naikintinos dėl absoliutaus nutarčių negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

15. CPK Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 11 d. rezoliucija atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti, priėmė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimo, nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Ta pačia rezoliucija teismas nutarė kviesti šalis į teismo posėdį dėl termino atnaujinimo. Taigi teismas tą patį procesinį dokumentą vertino ir kaip apeliacinį skundą, ir kaip prašymą atnaujinti procesą, t. kvalifikavo tiek pagal CPK 306, tiek pagal CPK 369 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas sujungė dvi teismo procesinio sprendimo kontrolės formas (sprendimo peržiūrėjimą instancine tvarka ir sprendimo peržiūrėjimą atnaujinus procesą). Tai – esminis proceso teisės normos pažeidimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK 318 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ne keturiolikos, bet dvidešimties dienų terminas nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos atsiliepimui pareikšti. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti.

17. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, atnaujinęs terminą jam paduoti, išnagrinėjo jį kaip prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėjo 2019 m. birželio 6 d. apeliacinio skunde nesuformuluotas prašymas atnaujinti procesą byloje, kurioje nutraukta pareiškėjų santuoka bendru sutarimu. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai suteikta teisė pateikti atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisingas procesinio dokumento pavadinimas nelaikytinas esminiu trūkumu (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas jo priėmimo klausimą, privalo vertinti viso dokumento turinį, procesinio dokumento dalyką. Vis dėlto teismas neturi teisės už byloje dalyvaujantį asmenį suformuluoti procesinio dokumento dalyką, to paties procesinio dokumento negali skirtingai vertinti ir taikyti skirtingus civilinio proceso teisės institutus reglamentuojančių teisės normų. Dėl to teismas, spręsdamas pareiškėjo 2019 m. birželio 6 d. apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turėjo teisingai kvalifikuoti gautą procesinį dokumentą, pasirinkti, kokio civilinio proceso teisės instituto normas taikyti: reglamentuojančias apeliacinį procesą ar proceso atnaujinimą. Taip pat teismas turėjo pareigą patikrinti ar dalyvaujantis byloje asmuo nepraleido naikinamojo termino apeliaciniam skundui paduoti (CPK 315 straipsnis).

19. Pažymėtina, kad pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau negu trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

20. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad toks teisinis neaiškumas, dviprasmis vieno procesinio dokumento vertinimas, klaidina šalis, neužtikrina jų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, netinkamai taikė apeliacinio skundo priėmimą ir prašymo atnaujinti procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, naikina 2019 m. birželio 11 d. rezoliuciją „Priimti. Atnaujinti terminą skundui paduoti ir laikyti jį paduotu laiku. Siųsti sutuoktinei, kad per 14 d. pateiktų atsiliepimą. Kviesti šalis į teismo posėdį dėl proceso atnaujinimo 2019-07-17 9.00 val.“ ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoda spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21. Nustatęs absoliutų ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį, 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. rezoliuciją „Priimti. Atnaujinti terminą skundui paduoti ir laikyti jį paduotu laiku. Siųsti sutuoktinei, kad per 14 d. pateiktų atsiliepimą. Kviesti šalis į teismo posėdį dėl proceso atnaujinimo 2019-07-17 9.00 val. ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo V. C. 2019 m. birželio 6 d. apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.