- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-882-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03315-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- V. C., J. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto V. C. (V. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. C. (V. C.) ir J. C. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo gautas V. C. ir J. C. 2018 m. rugsėjo 5 d. prašymas nutraukti santuoką bendru sutarimu, kuriame jie prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad santuoką įregistravo 2007 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 320. Santuokoje gimė du vaikai: R. C., gim. 2012 m. spalio 2 d., ir F. R. C., gim. 2003 m. spalio 3 d., kurie yra nepilnamečiai.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodė, kad jau daugiau kaip metai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas; charakterių skirtumų suvienodinti ir rasti bendrų interesų nemato galimybių; bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl mano, kad toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Patvirtina, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos ir kad nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu kreditorinių įsipareigojimų neturi. Visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo V. C. pasilieka pavardę C., J. C. pasilieka pavardę C..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. spalio 22 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu tenkinti. Teismas taip pat nusprendė pareiškėjų V. C. (V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki santuokos – R.) santuoką, įregistruotą 2007 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 320, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjui V. C. (V. C.) palikti pavardę „C.“, pareiškėjai J. C. palikti pavardę – „C.“. Teismas taip pat nusprendė patvirtinti 2018 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytomis sąlygomis.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Pareiškėjas V. C. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą.
5. Apeliantas nurodo, kad nepasirašė prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutarimu. Nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo nutraukti santuoką, šeimos tarpusavio santykiai yra geri, šeima veda bendrą ūkį, augina vaikus.
6. Paaiškina, kad 2018 m. rudenį žmona pasiūlė nusipirkti butą Vilniuje ir tam reikėjo pasiimti paskolą. Žmona nurodė, kad būtina pasirašyti įvairius dokumentus bei prašymus, kuriuos pareiškėjas pasirašys, o žmona pateiks į banką. Apeliantas teigia, kad pasitikėjo žmona, todėl neskaitė jos duodamų pasirašyti dokumentų, taip pat pasirašė ant tuščių lapų, kadangi žmona teigia, kad būna situacijų, jog tvarkant reikalus būtina greitai gauti vyro parašą.
7. Apeliantas nurodo, kad 2019 m gegužės 30 d. jam žmona pasakė, jog jie yra išsiskyrę, pareiškėjas tuo įsitikimo sekančią dieną nuvykęs į teismą ir gavęs 2018 m. spalio 22 d. sprendimo kopiją. Nurodo, kad jo parašas buvo gautas arba apgaulės būdu, arba įrašant tekstą į lapą su jo parašu, arba buvo suklastotas.
8. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie rašytinį teismo posėdį, kuriame turėjo būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo klausimas, jam pranešta nebuvo, nebuvo pranešta apie sprendimo paskelbimą, jis apeliantui įteiktas nebuvo.
9. Pareiškėja J. C. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje ginčas kilo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, visų pirma patikrina, ar neegzistuoja absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme 2018 m. rugsėjo 24 d. gautas šalių prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu (b. l. 1–2).
13. Teismas 2018 m. spalio 22 d. skundžiamu sprendimu prašymą patenkino (b. l. 16–18).
14. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2019 m. birželio 7 d. gautas pareiškėjo apeliacinis skundas (b. l. 21–22). Teismas rezoliucija pripažino, kad tai yra prašymas dėl proceso atnaujinimo.
15. 2019 m. liepos 25 d. įvyko posėdis dėl bylos atnaujinimo (b. l. 36–38).
16. 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nutarta atnaujinti procesą civilinėje byloje (b. l. 40–41).
17. Po 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykusio teismo posėdžio (b. l. 44–45), teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (b. l. 46–47), nustatęs, kad tam nėra teisinio pagrindo.
18. Pareiškėja J. C. 2019 m. spalio 15 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį, kuriame nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo suklaidintas, neatitinka tikrovės, apie santuokos nutraukimą jis žinojo ir to siekė (b. l. 53–54).
19. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartis bei 2019 m. birželio 11 d. rezoliuciją (b. l. 70–74).
20. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi atnaujino 2019 m. birželio 7 d. apeliacinio skundo padavimo terminą ir jį priėmė (b. l. 76–77).
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies įgyvendinimui svarbu, kad bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti būtų taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis ir nepateisinamai neužvilkintų bylos nagrinėjimo. Teismai turi būti aktyvūs taisydami klaidas, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui ir pakartotinis jos nagrinėjimas turi būti pagrįstas ir pateisinamas, siekiant bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laiką (žr., pvz., Wierciszewska v. Poland, no. 41431/98, judgment of 25 November 2003; Uglanova v. Russia, no. 3852/02, judgment of 21 September 2006; Mamič v. Slovenia, no. 75778/01, judgment of 27 July 2006; Četvertakas v. Lithuania, no. 16013/02, judgment of 20 January 2009, kt.). Tam tikrų kategorijų bylose (pavyzdžiui, su tėvų valdžia ir vaiko globos klausimais susijusiose bylose, darbo bylose, kt.) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia valstybės pareigą veikti itin skubiai, siekiant išspręsti ginčą ir apibrėžti ginčo šalių teisinį statusą (žr., pvz., Hokkanen v. Finland, no. 19823/92, judgment of 23 September 1994; Wojtunik v. Poland, no. 64212/01, judgment of 12 December 2006, kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo.
23. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teismas, nustatęs proceso teisės pažeidimą, priskirtiną absoliutiems negaliojimo pagrindams, negali šių pažeidimų ištaisyti pats ir privalo perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nes tai reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme.
24. Tam, kad proceso teisės pažeidimai, kurie nepatenka į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų esminių pažeidimų, t. y. absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sąrašą, būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, būtinos dvi sąlygos: pirma, apeliacinės instancijos teismas turi padaryti išvadą, kad dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla; antra, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį ir priimdamas naują sprendimą arba pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šitaip bylą tinkamai išspręsdamas iš esmės. Kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti konkretaus teisės normų pažeidimo įtaką pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės teisingumui ir proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę konstatuoti formalų procesinės teisės pažeidimą ir jį ištaisyti tik atsižvelgęs į tai, ar pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir ar dėl procesinės teisės normos pažeidimo nenukentėjo teismo išvados teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika peržiūrint apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis bylos perduotos nagrinėti iš naujo pirmąja instancija Nr. A-2. Teismų praktika. 2009, 31).
25. Apibendrinant darytina išvada, kad tam, jog proceso teisės pažeidimai būtų pripažinti esminiais, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, būtina nustatyti, kad dėl tokių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir apeliacinės instancijos teismas tokių pažeidimų pašalinti negali.
26. CPK 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip. CPK 540 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas (dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu) teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams.
27. Prašymo dėl santuokos nutraukimo 3 punkte nurodyta, kad šalys prašo prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš rezoliucijos ant prašymo, jį nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutikimu rašytinio proceso tvarka nagrinėti galima, tačiau būtina nustatyti, ar šiuo atveju apeliantui V. C. buvo žinoma apie rašytinį teismo posėdį.
28. CPK 133 straipsnyje reglamentuota, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio Kodekso 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka (2 ir 3 straipsniai).
29. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nepasirašė prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutarimu, kadangi nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo nutraukti santuoką, pasitikėjo žmona, todėl pasirašinėjo jos duodamus dokumentus, galvodamas, kad ima paskolą butui pirkti. Be to, apeliantas nurodo, kad apie rašytinį procesą, sprendimo paskelbimą nebuvo informuotas, sprendimo nuorašo taip pat negavo. Prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodyta visą korespondenciją vykdyti per dokumentus ruošusią teisininkę, byloje taip pat yra procesinių dokumentų rengimo sutartis (b. l. 13), tačiau byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apie teismo posėdį būtų buvę pranešta šiai teisininkei.
30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantui V. C. būtų buvę žinoma, ar kokiu nors iš CPK numatytų būdų pranešta apie rašytinį teismo posėdį, tokiu būdu pirmosios instancijos teisme pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo nuomonę, prieštaravimus ar nesutikimus dėl pareiškimo nutraukti santuoką, taigi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tikrosios pareiškėjų valios dėl santuokos nutraukimo. Kaip matyti iš byloje esančių informacinių pažymų, tiek teismo posėdyje 2019 m. liepos 25 d. dėl bylos atnaujinimo, tiek 2019 m. rugsėjo 19 d. posėdyje dėl santuokos nutraukimo, apeliantas dalyvavo pats bei palaikė poziciją, jog neskaitė pasirašomų dokumentų, buvusia sutuoktine pasitikėjo, o santuokos nutraukimui bendru sutikimu nepritaria. Šie paskesni pareiškėjo veiksmai procese rodo jo aktyvumą, todėl pagrįstai darytina išvada, kad jeigu apeliantui būtų buvusi sudaryta galimybė žinoti bei pateikti savo poziciją pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, jis tokia teise būtų savalaikiai pasinaudojęs bei būtų buvusi užtikrinta pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
31. Apibendrinant, apeliacinės instancijos daro išvadą, kad buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai - pareiškėjas nebuvo informuotas apie vyksiantį teismo posėdį, jam nebuvo sudarytos galimybės pateikti savo pozicijos, taigi nebuvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Išdėstyti pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir kurių negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
32. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.