- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- II-785-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00643-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- J. D.
nedalyvaujant Institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. D. (toliau – Pareiškėjas) atstovės advokatės R. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. birželio 27 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) J. D. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 300 eurų bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2023 m. birželio 5 d., 13.05 val. (duomenys neskelbtini) (kairė pusė) 102 kilometre, vairavo transporto priemonę, kurios leistina maksimali masė 2 590 kg ir tempė priekabą, kurios leistina maksimali masė 2 700 kg, kai viso šio junginio bendra masė 5 290 kg, neturėdamas teisės (kategorijos) vairuoti šio junginio, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.
2023 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2023 m. liepos 14 d. J. D. atstovės advokatės R. G. skundas dėl Institucijos 2023 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma neskirti Pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas sutinka su 2023- 06-27 nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas įvykdęs administracinį nusižengimą ir šios dalies neginčija, su ja sutinka. Tačiau J. D. mano, jog jo atžvilgiu taikyta administracinio poveikio priemonė savo rūšimi ir dydžiu yra aiškiai per griežta, neteisinga, neproporcinga įvykdytam nusižengimui ir neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo pagrindų, numatytų ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pareiškėjo atstovė advokatė R. G. mano, kad Institucija išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant J. D. ir paskyrė administracinio poveikio priemonę jos neindividualizuojant bei tinkamai neįvertinus poveikio priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos – padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, kaltės formos, pažeidėjo asmenybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, šiuo klausimu suformuotos aktualios teismų praktikos. Tokiu būdu, administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka buvo išnagrinėta neobjektyviai ir neteisingai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu paskiriant aiškiai per griežtą ir neproporcingą administracinio poveikio priemonę, todėl byla peržiūrėtina teismine tvarka. J. D. inkriminuota ANK 424 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Nors 2023 m. birželio 27 d. Institucijos nutarimu, J. D. buvo paskirtas minimalios trukmės teisės vairuoti atėmimas, tačiau net ir minimalus šios administracinio poveikio priemonės skyrimas yra per griežtas, neteisingas ir neatitinka ANK 22 straipsnio tikslų. Skunde nurodoma, kad Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). ANK 27 straipsniu įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kaitų su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, iš kurių viena – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra įsitikinęs, kad jog žemiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nagrinėjamu egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės arba jos terminą sutrumpinti iki vieno mėnesio, t. y. egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia vertinti nusižengimą kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai: nagrinėjamu atveju, J. D. įvykdytas nusižengimas buvo mažareikšmis ir vertintinas kaip kur kas mažiau pavojingas, nei paprastai inkriminuojamos tokio pobūdžio veikos, taip pat nusižengimu nebuvo sukelta jokių pavojingų padarinių kitiems eismo dalyviams ar eismo saugumui. J. D. yra įgijęs teisę vairuoti „AM“, „BI“, „B“ kategorijos transporto priemones, tai yra, automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, bei tokių automobilių su priekaba junginius, kai priekabos didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 750 kg ir šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 4 250 kg. Nusižengimo fiksavimo metu J. D. vairuotas automobilio ir priekabos junginys, pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikomas „BE“ kategorijos transporto priemonių junginiu, kam reikėjo turėti minėtą BE vairuotojo teisių kategoriją. J. D. neginčija, jog neturėjo BE kategorijos, tačiau svarbu įvertinti, jog automobilio ir priekabos jungtinio vairavimas neturint specialios kategorijos, savo pavojingumo laipsniu negali būti prilyginamas vairavimui apskirtai neturint teisės vairuoti motorinę transporto priemonę ar juo labiau, kuomet tokia teisė sustabdyta ar buvo atimta. Svarbu ir tai, kad faktinis J. D. vairuoto transporto priemonių junginio svoris buvo minimalus, o ne maksimaliai leistinas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškina, kad jis automobilį vairavo būdamas vienas automobilyje, o prie jo prijungta priekaba, nors ir maksimaliai leistino 2700 kg. svorio buvo visiškai tuščia (be krovinio). Šia priekaba J. D. planavo parsivežti kiliminę dangą, kurios svoris neviršytų 150 kg., ir dėl savo ilgio (o ne didelio svorio) negalėjo būti pergabenta lengvuoju automobiliu. Nors faktinis automobilio ir priekabos junginio svoris neturi reikšmės nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 424 str. 3 d., tačiau šios aplinkybės patvirtina mažiau pavojingos veikos buvimą, nei tą, jeigu būtų tempiama priekaba sverianti maksimaliai leistino svorio, kuri didintų junginio nestabilumą, pavojingumą kitiems eismo dalyviams, viešam eismui. Taip pat svarbu, kad vertinant faktinį automobilio be vairuotojo (1670 kg.) svorį ir faktinį tuščios priekabos svorį (590 kg), J. D. būtų pakakę jo turimos B kategorijos vairuoti šį junginį (faktinis junginio svoris buvo 2 260 kg, o pagal SEAKĮ 23 straipsnį su B kategorija jis galėjo vairuoti 4250 kg junginį). Tai patvirtina faktinės pavojingos situacijos nebuvimą, o tik formalią nusižengimo sudėtį. Nusižengimo mažareikšmiškumą patvirtina ir tai, jog aptariamu administraciniu nusižengimu nebuvo sukelta jokio realaus pavojus kitiems eismo dalyviams, pavojingų padarinių, avarinė situacija ir niekas iš aplinkinių nenukentėjo. Skunde taip pat nurodoma, kad pagrindą panaikinti arba sušvelninti J. D. pritaikytą administracinio poveikio priemonę, patvirtina jo veiksmuose tyčios nebuvimas (kaltės forma), kitos lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis, jo išskirtinai teigiamai charakterizuojama asmenybė. Reikšminga, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo nusižengimo tyčios, nes administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jis padarė dėl nežinojimo. J. D. teismui paaiškina, kad jis 2023 m. birželio 5 dieną pirmą ir vienintelį kartą automobiliu tempė priekabą „Boro“, kuri jam netgi nepriklauso. Šią priekabą jis pasiskolino iš pažįstamo asmens vienkartiniam atvejui – kiliminės dangos persi vežimui, nes ji netilpo į jo vairuojamą automobilį. Kadangi priekaba J. D. nepriklausė, jis vizualiai negalėjo tinkamai identifikuoti priekabos techninių parametrų, o ir nežinojo nei su „B“ kategorija leidžiamo tempti priekabos ir jų junginio maksimalaus svorio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo supranta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis neveikė tyčia, neturėjo išankstinio sumanymo pažeisti teisės normas, kaip pavyzdžiui tuo atveju, kuomet pagal tą patį ANK 424 straipsnio 3 dalį taikoma poveikio priemonė asmenims vairuojant transporto priemonę neturint tą suteikiančios teisės, ar vairuojant transporto priemonę, kuomet teisės yra atimtos ar sustabdytos, t. y. tais atvejai, kuomet asmenys puikiai suvokia apie daromą pažeidimą, tačiau sąmoningai pasirenka taip veikti. Todėl atsižvelgiant į paminėtinas aplinkybes, J. D. veiksmai turėtų būti vertinti, kaip mažesnio rūšinio pavojingumo. Sprendžiant dėl pritaikytos poveikio priemonės panaikinimo svarbu įvertinti, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių J. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o tik eilė lengvinančių aplinkybių. J. D. pareigūnams paaiškinus situaciją su pareigūnais sutiko, savo kaltės neginčijo, prisipažino įvykdęs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, kas vertintina kaip asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat būtina atsižvelgti į J. D., kaip vairuotojo, asmenybę – jis turi 35 metų vairuotojo stažą, yra nepriekaištingos reputacijos, nebuvo teistas, neturi jokių kitų administracinių nusižengimų ar galiojančių nuobaudų, niekada nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, tokius kaip greičio viršijimas, naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant transporto priemonę bei kiti. Šie duomenys patvirtina, kad J. D. yra pavyzdingas vairuotojas ir dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Tuo pačiu minėtos aplinkybės patvirtina ir atsakingą pažeidėjo požiūrį į eismo saugumą, pagarbą bendro gyvenimo taisyklėms. Vienkartinio pažeidimo atveju, piniginė bauda, kuri taip pat yra nemaža, laikytina pakankama priemone pasiekti nuobaudos tikslus, kad asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio – J. D. tapo žinoma, kad jis negali vairuoti automobilio ir tempti atitinkamų techninių parametrų priekabą, ko jis neįgijęs atitinkamos kategorijos daugiau pasižada nedalyti. Pagal minėtą teismų praktiką, teismas spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, turi atsižvelgti ir į pažeidėjo asmenį. Be paminėtų J. D., kaip atsakingą ir nepriekaištingos reputacijos asmenį charakterizuojančių aplinkybių, nurodomos papildomos aplinkybės, susijusios su jo vykdoma visuomenine veikla. J. D. yra klebonas dekanas monsinjoras, teikiantis dvasinę pagalbą ir religinius patarnavimus dviejose parapijose. (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais vyskupo dekretu paskirtas (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini)J. I. savo dekretu Įkūrė (duomenys neskelbtini), palikdamas dekano teises monsinjorui J. D.. J. D. (duomenys neskelbtini) Taip pat jis pripažintas (duomenys neskelbtini) piliečiu. Plačiau nurodant, apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiklą, paminėtina ir tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) bendruomenę aktyviai pastoracinei veiklai, dėl ko jo iniciatyva įgyvendinta daug reikšmingų projektų (pastatyti (duomenys neskelbtini), kuriuose aktyviai dirba dauguma (duomenys neskelbtini), įkurtas pirmasis (duomenys neskelbtini), renovuota (duomenys neskelbtini) ir jos turtas, pasirūpinta dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) J. D. pastangomis buvo įkurta (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas, vykdo aktyvią veiklą, tarnaujančią nevyriausybinėms organizacijoms ir visiems gyventojams. Jis įgyvendino projektą (duomenys neskelbtini) bei eilę kitų, skirtų miesto gyventojų gerovei užtikrinti. (duomenys neskelbtini) J. D. nuo 2004 metų iki šiol (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), aprūpindamas (duomenys neskelbtini) Be to, monsinjoras J. D. inicijuoja bendruomenės vienijimo renginius, rūpinasi (duomenys neskelbtini), užimtumu, ypatingą dėmesį stengiasi skirti socialinės rizikos šeimoms, santuokos palaikymui. (duomenys neskelbtini) J. D. pastangomis mieste suaktyvėjo savanoriška veikla bei telkiama (duomenys neskelbtini) prasmingiems darbams, kuriais siekiama, kad kiekvienam miestiečiui būtų gera gyventi (duomenys neskelbtini), kad miestas gražėtų, kad jis taptų dvasingumo šaltinis visiems atvykusiems. Taigi, įvertinus skunde išdėstytų motyvų ir aplinkybių visumą, advokatė R. G. mano, kad administracinės nuobaudos tikslai ir paskirtis bus visiškai įgyvendinti J. D. neskyrus administracinio poveikio priemonės arba specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinus iki vieno mėnesio. Pareiškėjo atstovė teisme nurodė, kad jų skunde išanalizuota teismų praktika analogiškuose bylose rodo, kad, net ne tokios aukštos reputacijos, kaip pareiškėjas, kuris charakterizuojamas dėl savo asmeninių ir darbinių savybių bei jo visuomeninių veiklų išskirtinai teigiamai, pažeidėjams pirmos ir apeliacinių instancijų teismai neatimdavo teisių vairuoti transporto priemones dėl žymiai sunkesnių teisės pažeidimų.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad J. D. 2023 m. birželio 05 d., 13 val. 05 min., kelio A1K (duomenys neskelbtini) kurios maksimali leistina masė yra 2590 kg, su prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali leistina masė yra 2700 kg, kai viso šio junginio bendra masė yra 5290 kg, neturėdamas teisės (reikiamos kategorijos) ją vairuoti. Institucijos nuomone Pareiškėjo pateikti argumentai nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą - teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Vis tik, jei taip nėra, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.“, kuri taip pat pakartota ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje – „Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.“ 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad „B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje ..Regitra“; BE kategorija - B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai“. SEAKĮ 13 straipsnyje kaip ir KET 14 punkte numatyta, jog „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>“. Akivaizdu, kad aukščiau paminėtos teisės normos aiškiai apibrėžia kokiai teisės vairuoti transporto priemones kategorijai priskirta maksimali leistina transporto priemonės ir jos junginio su priekaba masė, todėl Pareiškėjo, kaip jis teigia, nežinojimas, jog jo pasiskolintos priekabos tempimui reikalinga kita kategorija, kurios Pareiškėjas neturi, atsakomybės pagal LR ANK 424 straipsnio 3 dalį nešalina. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Pareiškėjo skunde pateiktų duomenų matyti, jog jis yra žinomas ir galimai svarbus bendruomenės narys, rodantis bendruomenės nariams pavyzdį savo elgesiu ir darbais, taip pat atsakingas už savo parapijos narių (duomenys neskelbtini) bei moralinių normų formavimą, todėl jam yra keliami didesni nei paprastiems visuomenės nariams etiniai ir moraliniai reikalavimai, dėl ko turėdamas tokį statusą privalo laikytis aukštesnių bei griežtesnių visuomeninių atsakomybės normų. Pareiškėjo, kaip jis teigia pateiktame skunde, nesidomėjimas pirmą ir vienintelį kartą tempiamos, jam nepriklausančios priekabos duomenimis, traktuotinas kaip nerūpestingas ir ypatingai pavojingas elgesys, dėl to, kad Pareiškėjas niekada nevairavęs tokio transporto priemonių junginio, net nesimokęs to daryti, negalėjo žinoti kaip transporto priemonės elgsis kelyje ir taip galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas teigia, jog tempė nepakrautą priekabą, todėl tai turėtų būti traktuojama kaip nepavojinga veika, tačiau jis važiavo ne šiaip nutempti tuščią priekabą, bet važiavo ją pakrauti stambiu kroviniu, kuris netilpo net į jo vairuojamą mikroautobusą ir grįžti atgal, todėl jei būtų nesustabdytas pareigūnų jis būtų tęsęs savo daromą nusižengimą esant dar pavojingesnėmis sąlygomis. Toks Pareiškėjo lengvabūdiškas, neatsakingas ir pavojingas požiūris į padidinto pavojaus šaltinio - transporto priemonės su priekaba vairavimą, laikytinas asmens padėtį bloginančia aplinkybe. Pažymėtina, kad Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio su priekaba nevairuoti neturėdamas tam teisės (reikiamos kategorijos) ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybę, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018 ir kt.). įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, (vykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo asmeniniais, šeimos ar darbo įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjas nebuvo baustas už administracinius nusižengimus dėl šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau, Pareiškėjas yra baustas už 4 administracinius nusižengimus, kurie yra už KET pažeidimus - visi už nustatyto leistino greičio viršijimą. Šiuo metu, kaip ir nusižengimo pa-darymo metu, Pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas už nusižengimus dėl KET pažeidimų, kas prieštarauja Pareiškėjo skunde pateiktai informacijai apie Pareiškėjo, kaip vairuotojo, nepriekaištingą reputaciją, o kaip tik patvirtina, jog Pareiškėjas linkęs nesilaikyti KET, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė. Net ir atsižvelgiant į visą pateiktą informaciją, Pareiškėjo asmenybė bylos nagrinėjimo metu Institucijos vertinta palankiai. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 2 dalimi, kur numatyta, kad „Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.“ Nagrinėjamu atveju LR ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad „<...> užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų“, o 7 dalyje numatyta, kad „Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, tik lengvinanti, taip pat atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, ir asmenybę, buvo paskirta nuo-bauda lygi straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai baudai, t. y., 300 eurų, skiriant administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, kuri Institucijos nuomone yra adekvati ir proporcinga. Institucijos nuomone Pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, ar asmens savybių, kurios leistų taikyti LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo pateiktos asmens savybės susijusios su jo darbais gali pasirodyti įspūdingos, tačiau žvelgiant į bendrą Pareiškėjo asmenybės vaizdą jos negali užgožti ir Pareiškėjo neigiamų savybių, kurios matomos iš Pareiškėjo nusižengimų istorijos, taip pat atsižvelgiant į skunde pateiktą Pareiškėjo vaidmens svarbą bendruomenėje, jis turėtų parodyti pavyzdį visuomenei, o ne ieškoti būdo sušvelninti paskirtą ir taip minimalią įstatymo numatytą nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. D. parodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais. Jis nurodė, kad pilnai pripažįsta padarytą teisės pažeidimą ir dėl to gailisi. Jis būtų nepadaręs šio KET pažeidimo, jei ne viena aplinkybė, susijusi su tuo, kad parapijos reikmei kilimą turėjo padėti parvežti jo geras pažįstamas, kuris rūpindavosi jo mašinų priežiūra ir remontu, reikiamų daiktų (duomenys neskelbtini) pervežimu – R. G., gyvenantis jo (duomenys neskelbtini), tačiau Pareiškėjas 2023 m. birželio 5 d. sužinojo, kad jis išvakarėse- 2023 m. birželio 4 d., po (duomenys neskelbtini). Jo artimieji leido naudotis priekaba, nes jie buvo sukrėsti artimojo (duomenys neskelbtini) faktu, kad sutartą dieną 2023 m. birželio 5 d. klebonas galėtų parvežti minėtą kilimą. Vėliau, Pareiškėjas turėjo jį (duomenys neskelbtini) Jei ne ši aplinkybė Pareiškėjas nebūtų važiavęs su priekaba. Jis sumokėjo baudą, prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tokiu būdu jis nebegalėtų atlikti jo (duomenys neskelbtini), važiuoti jiems suteikti (duomenys neskelbtini) o dažniausiai tokie patarnavimai prašomi padaryti vakarais ar naktį, savaitgaliais, kai nėra kieno (duomenys neskelbtini) ir jo apylinkėse gyvena daug senų ir sergančių asmenų. Jis badą sumokėjo, pažada daugiau nepadaryti KET pažeidimų.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Šis administracinis nusižengimas asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
ANK 682 straipsnyje įtvirtinta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo tvarka. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą.
ANK 686 straipsnis reglamentuoja specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.
Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos, Pareiškėjas nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad vairavo B kategorijos automobilį ir tempė priekabą, kai bendra junginio didžiausių masių suma 5 290 kg, neturėdamas šio junginio vairavimui reikalingos BE kategorijos.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. D. yra (duomenys neskelbtini), teikiantis (duomenys neskelbtini). J. D. taip pat yra (duomenys neskelbtini). 2013 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) J. I. savo dekretu įkūrė (duomenys neskelbtini), palikdamas (duomenys neskelbtini) J. D.. J. D. už savo aktyvią (duomenys neskelbtini) Taip pat jis pripažintas (duomenys neskelbtini). Plačiau nurodant, apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiklą, paminėtina, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) J. D. sutelkė (duomenys neskelbtini) aktyviai (duomenys neskelbtini) veiklai, dėl ko jo iniciatyva įgyvendinta daug reikšmingų projektų (pastatyti (duomenys neskelbtini) J. D. pastangomis buvo įkurta (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini) vykdo aktyvią veiklą, tarnaujančią nevyriausybinėms organizacijoms ir visiems gyventojams. Jis įgyvendino projektą (duomenys neskelbtini) , siekiant gerinti teikiamas socialines paslaugas rizikos grupėms bei pasirengti teikti naujas sociokultūrines paslaugas“, projektą (duomenys neskelbtini) bei eilę kitų, skirtų miesto gyventojų gerovei užtikrinti. (duomenys neskelbtini)J. D. nuo 2004 metų iki šiol patarnauja (duomenys neskelbtini) palydėdamas (duomenys neskelbtini). Be to, monsinjoras J. D. inicijuoja bendruomenės vienijimo renginius, rūpinasi bendruomenės narių (duomenys neskelbtini), užimtumu, ypatingą dėmesį stengiasi skirti socialinės rizikos šeimoms, santuokos palaikymui. (duomenys neskelbtini) J. D. pastangomis mieste suaktyvėjo savanoriška veikla bei telkiama (duomenys neskelbtini) bendruomenė prasmingiems darbams, kuriais siekiama, kad kiekvienam miestiečiui būtų gera gyventi (duomenys neskelbtini), kad miestas gražėtų, kad jis taptų dvasingumo šaltinis visiems atvykusiems.
Pareiškėjas nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo nusižengimo tyčios, nes administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jis padarė dėl nežinojimo. J. D. teismui paaiškina, kad jis 2023 m. birželio 5 dieną pirmą ir vienintelį kartą automobiliu tempė priekabą (duomenys neskelbtini), kuri jam netgi nepriklauso. Šia priekabą jis pasiskolino iš pažįstamo asmens R. G. vienkartiniam atvejui - kiliminės dangos persivežimui, nes ji netilpo į jo vairuojamą automobilį. Kadangi priekaba J. D. nepriklausė, jis vizualiai negalėjo tinkamai identifikuoti priekabos techninių parametrų, o ir nežinojo nei su „B“ kategorija leidžiamo tempti priekabos ir jų junginio maksimalaus svorio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo supranta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis neveikė tyčia, neturėjo išankstinio sumanymo pažeisti teisės normas, kaip pavyzdžiui tuo atveju, kuomet pagal tą patį ANK 424 straipsnio 3 dalį taikoma poveikio priemonė asmenims vairuojant transporto priemonę neturint tą suteikiančios teisės, ar vairuojant transporto priemonę, kuomet teisės yra atimtos ar sustabdytos, t. y. tais atvejai, kuomet asmenys puikiai suvokia apie daromą pažeidimą, tačiau sąmoningai pasirenka taip veikti. Tuo pačiu Pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vien jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad faktinis jo vairuoto transporto priemonių junginio svoris buvo minimalus, o ne maksimaliai leistinas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškina, kad jis automobilį vairavo būdamas vienas automobilyje, o prie jo prijungta priekaba, nors ir maksimaliai leistino 2700 kg. svorio buvo visiškai tuščia (be krovinio). Šia priekaba J. D. planavo parsivežti kiliminę dangą, kurios svoris neviršytų 150 kg., ir dėl savo ilgio (o ne didelio svorio) negalėjo būti pergabenta lengvuoju automobiliu. Nors faktinis automobilio ir priekabos junginio svoris neturi reikšmės nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 424 str. 3 d., tačiau šios aplinkybės patvirtina mažiau pavojingos veikos buvimą, nei tą, jeigu būtų tempiama priekaba sverianti maksimaliai leistino svorio, kuri didintų junginio nestabilumą, pavojingumą kitiems eismo dalyviams, viešam eismui. Taip pat svarbu, kad vertinant faktinį automobilio be vairuotojo (1670 kg.) svorį ir faktinį tuščios priekabos svorį (590 kg), J. D. būtų pakakę jo turimos B kategorijos vairuoti šį junginį (faktinis junginio svoris buvo 2 260 kg, o pagal SEAKĮ 23 straipsnį su B kategorija jis galėjo vairuoti 4250 kg junginį). Tai patvirtina faktinės pavojingos situacijos nebuvimą, o tik formalią nusižengimo sudėtį. Nusižengimo mažareikšmiškumą patvirtina ir tai, jog aptariamu administraciniu nusižengimu nebuvo sukelta jokio realaus pavojus kitiems eismo dalyviams, pavojingų padarinių, avarinė situacija ir niekas iš aplinkinių nenukentėjo.
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir ypatingai į teismų taikomą praktiką analogiškose situacijose, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto administracinio nusižengimo turinį, pareiškėjo J. D. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties pareiškėjo jau padarytas išvadas dėl netinkamo elgesio – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. D. neskirti administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti netaikant pareiškėjui J. D. specialiosios teisės atėmimo, o administracinės nuobaudos – 300 Eur baudos, paskyrimas bus pakankama priemonė, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio veikų darymo bei leistų įvertinti galimas kilti savo neigiamo elgesio pasekmes.
Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjo J. D. skundas tenkintinas, vadovaujantis BK 34 straipsnio 6 dalimi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. birželio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskiriant J. D. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pareiškėjo J. D. skundą tenkinti.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.