Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios S. L. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl papildomų pareigų paskyrimo S. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas, kuriuo prašoma nuteistajai S. L. papildomai paskirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Skunde pareiškėja pateikia ją teisinančius argumentus, kurių negalėjo išdėstyti posėdžio metu apylinkės teisme. Pareiškėja nurodo, kad 2017 m. gegužės 10 d. administracinio nusižengimo nepadarė, o 2017 m. gegužės 24 d. nebuvo bausta, nes buvo išvykusi į sanatoriją gydytis, baudą sumokėjo bendrovė, kuriai priklauso automobilis. Atsakymo negavo, į jos pasiaiškinimą tarnyba nereagavo ir teismui pateikė klaidinančius duomenis.

Teismo posėdžio metu Vilniaus probacijos skyriaus atstovė teigė, kad su S. L. sunku susisiekti, ji pradėjo vengti atvykti motyvuodama, kad neturi laiko ir sveikatos. Pareiškėja prieštarauja probacijos tarnybos atstovės teiginiams, nes el. paštu buvo pranešusi tarnybai, kad šiais metais du kartus nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 23 d ir nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. birželio 1 d. su ligonių kasų siuntimais gydėsi Birštono EGLĖS sanatorijoje. Nuo 2016 gruodžio mėnesio iki 2017 liepos mėnesio vaikščiojo su ramentais. 2017 liepos 3 d. NDNT komisija nustatė jai 50 proc. nedarbingumą. Apie šiuos įvykius, negalėdama atvykti į probacijos tarnybą, pranešdavo telefonų kuruojančiai inspektorei, elektroniniu paštu siųsdavo elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Su tarnybos darbuotojais sunku susisiekti, o į siunčiamus elektroninius laiškus atsakymu negaudavo. Probacijos skyrius nebendradarbiauja su pareiškėja, vengia atsakyti į pateiktus klausimus ir prašymus.

Pareiškėja pažymi, kad per pirmą apsilankymą probacijos tarnyboje informavo, kad 2014 m. sausio 27 d. patyrė sunkią kairės kojos traumą. Nuo 2014 m. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo atliktos 7 kairės kojos operacijos. Ji gydymui išnaudoja visas galimybes, važiuoja gydytis į Lietuvos ir užsienio kurortus. Taupydama finansus naudojasi didelėmis paskutinės minutės pasiūlymų nuolaidomis, todėl negali iš anksto kreiptis į probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti. Pripažįsta, jog pažeidžia reikalavimą neišvykti, bet pareiškėjai būtina atstatyti sutrikusias judėjimo funkcijas, todėl sąlygų pažeidimas negali būti laikomas sąmoningu ir piktybišku. Pripažįsta, kad per dvejų metų probacijos laikotarpį yra padariusi du nereikšmingo pobūdžio pažeidimus: 2016 m. važiavo dviračiu su neįjungta priekine lempa – bauda 2 eurai, 2017 m. birželio 20 d. važiavo troleibusu su lengvatiniu bilietu, neturėdama prie savęs neįgalumo pažymėjimo – bauda 20 eurų. S. L. nusižengimai nėra sistemingi, piktybiniai ar įžūlūs, todėl netikslinga spręsti, kad asmuo piktybiškai pažeidinėja įpareigojamus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. L. skundas atmestinas

S. L. yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, jos atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jai paskirta bausmė ir ji yra vykdoma. Lietuvos Respublikos BPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši norma visų pirma yra taikoma nuteistiesiems. Teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra valstybės reakcija į jo padarytą nusikalstamą veiką. Negali būti tokios situacijos, kad padaręs nusikaltimą, elgęsis prieš visuomenėje nustatytas taisykles ir jos nariams padaręs žalą asmuo galėtų nevykdyti jam paskirtos bausmės. Tai labai didelė nepagarba teismui ir jo priimtam bei Lietuvos Respublikos vardu paskelbtam sprendimui. Tinkamai vykdyti bausmę yra nuteistojo pareiga. Nuteistasis turi būti suinteresuotas tinkamu bausmės vykdymu ir stengtis pildyti teismo nustatytas sąlygas, o jei jis nevykdys jam paskirtos bausmės, jo padėtis turi dar pasunkėti.

S. L. buvo nuteista už tai, kad organizavo sunkaus turtinio nusikaltimo padarymą, kurio metu apgaule buvo išvengta didelės vertės mokesčių valstybei mokėjimo. Mokesčių mokėjimo valstybei vengimas reiškia, kad ji gavo naudos iš valstybės gyventojų vykdydama veiklą Lietuvoje, tačiau iš šios naudos privalomų mokėti mokesčių nesumokėjo. Mokesčiai nesumokėti Lietuvos Respublikai, t. y. visiems Lietuvos gyventojams, o tuo pačiu mažesnį finansavimą gavo valstybės remiamos sritys – švietimas, sveikatos apsauga ir kitos. Už tokį elgesį Lietuvos Respublikos vardu, t. y. visų Lietuvos gyventojų vardu, S. L. buvo paskirta pakankamai humaniška nedidelio termino laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Atidedant bausmės vykdymą S. L. buvo paskirta viena pakankamai lengva pareiga – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Probacijos tarnybos labai geranoriškai žiūri į nuteistųjų poreikius ir teismas neabejoja, kad nuteistajai pasikreipus dėl leidimo išvykti, ypač gydymo tikslais, toks leidimas būtų duotas. Tačiau nuteistoji nesugebėjo laikytis vienintelės jai paskirtos pareigos ir taip ji bausmę atliko netinkamai. Toks nuteistosios elgesys rodo jos visišką nepagarbą valstybei, visuomenei ir joje esančiai bendro gyvenimo tvarkai, rodo, kad padariusi nusikaltimą ji visaip bandė išvengti ir bausmės vykdymo.

S. L. teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą ir jai buvo paskirta bausmė. Bausmę vykdo nuteistoji ir visų pirma ji turi bendradarbiauti su probacijos tarnyba – kviečiama atvykti, laikytis paskirtų pareigų, atsiskaityti, kaip vykdo pareigas, o probacijos tarnyba tik prižiūri bausmės vykdymą, todėl visi nuteistosios motyvai apie probacijos tarnybos netinkamą veikimą prižiūrint jos bausmės vykdymą yra atmetami. Iš jos asmens bylos matyti, kad probacijos tarnyba nuolat ją kviesdavo atvykti, įvairiais būdais bandė su ją susisiekti, tačiau nuteistoji neatvykdavo, dažnai net nepranešusi apie neatvykimo priežastis.

Skunde pareiškėja nurodo, jog pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių nepagrįstai nesivadovavo BPK 234 straipsnio 5 dalimi. BPK 234 straipsnio 5 dalies 1 punkte reglamentuota, kad bylos nagrinėjimas atidedamas, kai kaltinamasis sužalotas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, – kol jis pasveiks. Apygardos teismas pažymi, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja procesinio įstatymo normas. BPK 234 straipsnis yra BPK V dalyje, kurioje įtvirtintas teisinis reguliavimas susijęs su pirmosios instancijos bylų procesu. Pareiškėjos minimas straipsnis yra taikomas tik atvejais, kai pirmosios instancijos baudžiamosios bylos nagrinėjamos teisiamajame posėdyje, todėl bylos atidėjimo klausimas netaikomas visiems baudžiamojo proceso atvejams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BPK 358 straipsnį ir tinkamai nurodė, kad nuteistojo arba jo atstovo pagal įstatymą ir gynėjo neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. Minėta teisės norma reguliuoja klausimus susijusius su bausmės vykdymu, todėl ši įstatymo norma nagrinėjamu atveju pritaikyta tinkamai. Kadangi S. L. buvo tinkamai pranešta apie vyksiantį teismo posėdį, jos dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas, teismas neprivalėjo gavęs prašymą atidėti posėdį, todėl S. L. teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

Skunde dėstomos aplinkybės, kurias pareiškėja būtų pateikusi pirmosios instancijos teismui jei būtų dalyvavusi teismo posėdyje. Pareiškėja nesutinka su probacijos tarnybos pateiktais duomenimis, kad jai paskirta administracinė nuobauda, neigia vairavusi automobilį bei nurodo, jog negalėjo būti bausta, nes neturi vairavimo teisių, o baudą už pažeidimą sumokėjo įmonė. Nesutikdama su sprendimu jai paskirti administracinę nuobaudą pareiškėja jį galėjo apskųsti, o to nepadariusi sutiko su jos atžvilgiu surašytu administraciniu protokolu bei paskirta nuobauda. Šis teismas šioje byloje neperžiūri administracinių nuobaudų. Taip pat skunde pareiškėja nurodo, jog probacijos tarnyba nepateikė atsakymo į pareiškėjos pasiaiškinimą ir turėdama informacijos, kad S. L. nepadarė nusižengimo vis tiek pateikė teismui klaidinančią informaciją. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos inspektorė atsakė į pareiškėjos pranešimą ir nurodė, kad ji buvo kviečiama į Vilniaus probacijos tarnybą pasiaiškinti, bet nuteistoji neatvyko. S. L. nepateikė pasiaiškinimo kitais galimais būdais, todėl probacijos tarnyba pagrįstai nurodė, jog nėra kompetentinga aiškintis jau užfiksuoto pažeidimo fakto. 2017 m. birželio 23 d. administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad S. L. 2017 m. gegužės 10 d. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, įrašas iš S. L. nusižengimų registro nėra panaikintas. S. L. asmens byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog administracinį nusižengimą padarė ne nuteistoji, todėl aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajai pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad 2017 m. gegužės 10 d. nuteistoji padarė administracinį nusižengimą.

Skunde pareiškėja teigia, jog dėl sveikatos problemų negalėjo atvykti į probacijos tarnybą, dėl poreikio greitai išvykti gydytis dažnai negalėjo tarnybos informuoti apie savo išvykimą. Tačiau nuteistoji buvo pasirašytinai supažindinta su bausmės vykdymo atidėjimo atlikimo tvarka ir sąlygomis, su teisinėmis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę ir teismo paskirtus įpareigojimus. Nuteistoji ne vieną kartą buvo pažeidusi bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas bei įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų. Sąlygų pažeidimas buvo nevienkartinio pobūdžio, nes S. L. dažnai neinformavusi išvykdavo į kitus Lietuvos miestus ar net užsienį. Jai buvo pakartotinai išaiškinta bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, tačiau nuteistoji toliau piktybiškai vengė atvykti į probacijos tarnybą. Pareiškėja nurodo, kad gavusi šaukimus pranešė tarnybai, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 23 d ir nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. birželio 1 d. gydėsi sanatorijoje, tačiau iš asmens bylos duomenų matyti, jog ir laikotarpiais kai nesigydė į probacijos tarnybą neatvykdavo: 2017 m. balandžio 18 d. gavusi šaukimą atvykti į probacijos tarnybą 2017 m. balandžio 25 d. to nepadarė (asm. b. l .91). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistoji kviečiama atsiskaityti už teismo paskirto įpareigojimo vykdymą dažnai neatvykdavo į probacijos skyrių (asm. b. l. 73, 74, 80, 81, 99), taip pat tikrinimo metu namie rasta nebuvo (asm. b. l. 82, 83, 91). Iš 2016 m. rugsėjo 12 d. pasiaiškinimo matyti, kad įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos pažeidimas paaiškėjo vėliau nei po dviejų mėnesių. Šios aplinkybės patvirtina, jog S. L. piktybiškai pažeidinėjo bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir paskirto įpareigojimo sąlygas. Apylinkės teismas nustatęs, jog nuteistoji, žinodama apie teismo skirtą įpareigojimą, bei būdama pakartotinai įspėta toliau elgėsi neatsakingai bei nepaisė jai nustatytų įpareigojimų, pagrįstai tenkino Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą ir paskyrė 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi

nutaria:

Nuteistosios S. L. skundą atmesti ir palikti galioti 2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.