Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per filialą, ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisnių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai; be to, prieštaravimų dėl rašytinio proceso formos šalys nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-03-01 tarp draudėjos (vartotojos) UAB „JŪRA IR DRUSKA“ ir atsakovo buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartis Nr. 622264-53532/116085; taip pat nustatyta, kad ieškovas su draudėja buvo sudaręs Draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 710-310-80641), kuria buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021-02-12 iki 2022-01-08. Ieškovo raštyiniais paaiškinimasi nustyta, kad draudėjas 2021-03-23 dėl netinkamo elektros energijos tiekimo patyrė žalą, dėl ko 2021-03-25 buvo surašytas defektinis aktas; defektiniame akte aprašyta gedimo priežastis: apžiūrėjus šilimos siurblį, buvo nustatyti daugybiniai valdymo ir paskirstymo plokščių pažeidimai; gedimo priežastis ir išvada: gedimas įvyko dėl įtampos šuolių (nestabilus elektros įtampos tiekimas), ko pasekoje buvo sudegintos šilumos siurblio valdymo plokštės. Atstatyti įrangai privaloma pakeisti valdymo plokštes (PCB).

Taip pat byloje nustatya, kad ieškovas, pripažinęs įvykį draudiminiu, 2021-04-07 pranešimu informavo draudėją apie draudimo išmokos išmokėjimą, kuri 2021-04-07 mokėjimo nurodymu, Draudimo sutarties pagrindu, buvo išmokėta, t.y. ieškovas kompensavo draudėjui 1989,00 Eur dydžio nuostolius. Dėl nurodytų aplinkybių 2021-04-07 ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas 2021-05-10 atsakyme nurodė, kad jis sutartinių įsipareigojimų ar teisės aktų reikalvimų nepažeidė; atsakovas paaiškino, kad 2021-03-23 elektros įtampos svyravimų ar kitų elektros tiekimo sutrikimų nebuvo užfiksuota; be to, specialsitai atliko vartotojo vidaus tinklo ir įrenginių apžiūrą bei nustatė, kad techninės priemonės, apsaugančios vidaus tinklo įrenginius nuo žalos atsiradimo – viršįtampių ribotuvai – nėra įrengtos, nors Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 58.8 p. įpareigoja vartotoją įrengiant elektros įrenginius numatyti priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar išvengti.

Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą grindė aplinkybe, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigą - užtikrinti kokybišką energijos tiekimą į objektą, dėl ko buvo sugadintas dėl įtampos šuolių draudėjui priklausantis turtas – šilumos siurblio valdymo plokštės (nestabilus elektros įtampos tiekimas). Ieškovo teigimu, 2021-03-23 sutrikus elektros energijos tiekimui, buvo padaryta žala ieškovo apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini); ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 1989,00 Eur draudimo išmoką. Taigi, ieškovas subrogacijos pagrindu, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

Tuo tarpu atsakovas teigė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų fakto ar neveikimo.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas atsakovo atsakomybę kildino iš CK 6.1015 str., teigdamas, jog atsakovas pažeidė CK 6.263 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, jog remiantis jura novit curia principu, teismas nėra saistomas šalies pateikto teisinio santykių kvalifikavimo; tai yra teismo prerogatyva kvalifikuoti teisinius santykius (Radomilja et autres c. Croatie [GC], nos 37685/10 et 22768/12, § 126, 20 Mars 2018). Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog atsakovo atsakomybė yra kildinama iš CK 6.266 str. ir 6.1015 str. nuostatų.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Atsakovo veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

Nurodyta didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija visgi neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovas. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Šioje byloje ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta būtent neteisėtais atsakovo veiksmais.

Ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje nutrūkusios elektros energijos ar kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio), pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui.

Pasak ieškovo, atsakovas neužtikrino kokybiško elektros energijos tiekimo į objektą, nes dėl įtampos šuolių buvo sugadintos siurblio valdymo plokštės.

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, visų pirma svarbu pažymėti, jog byloje konstatuota, kad atsakovas vykdo skirstomųjų elektros tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir valdymą bei užtikrina patikimą ir saugų elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais visoje Lietuvoje. Taigi atsakovas tiekia elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas, būdamas įrenginių savininku ir prižiūrėtoju, veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Ieškovas, įrodinėdamas šilumos siurblio valdymo plokščių gedimo priežastis, pateikė 2021-03-25 defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad gedimo priežastis - įtampos šuoliai (nestabilus elektros įtampos tiekimas).

Tuo tarpu atsakovas, įrodinėdamas savo tinkamą pareigų vykdymą, pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 1) vartotojų ajungimų duomenis, kurie patvirtina, jog atsakovo valdomame tinkle (iki draudėjo nuosavybės ribos), kuriuo tiekiama elektros energija draudėjui, 2021-03-23 atsijungimų nebuvo užfiksuota; 2) užklausų atsakovo dispečeriams sąrašą, iš kurio turinio nustatyta, kad 2021-03-23 sutrikimų elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija draudėjui, užfiksuota nebuvo; 3) išrašą iš atsakovo skambučių registro apie draudėjo skambučius atsakovui laikotarpiu nuo 2021-03-17 iki 2021-03-30, kuris liudija, jog draudėjas 2021-03-23 dėl jokių sutrikimų į atsakovą nesikreipė.

Taigi, išanalizavę ir įvertinęs šalių rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktas defektinis aktas nėra pakankamas išvadai, jog šilumos siurblys sugedo dėl ieškovo nurodytos priežasties – nestabilaus elektros įtampos tiekimo. Priešingai - atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad 2021-03-23 sutrikimų elektros tinkle nebuvo užfiksuota. Taigi, defektinis aktas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis. Pažymėtina, kad paprastai, bet kokio prietaiso atjungimas nuo elektros nelemia jo sugedimo. Be to, šiame kontekste teismas negali ignoruoti ir atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių apie tai, kad specialsitams atlikus vartotojo vidaus tinklų ir įrenginių apžiūrą objekte, buvo nustatyta, kad techninės priemonės, apsaugančios vidaus tinklo įrenginius nuo žalos atsiradimo – viršįtampių ribotuvai – nėra įrengtos, nors Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 58.8 p. įpareigoja vartotoją įrengiant elektros įrenginius numatyti priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar išvengti (UAB „Jodesta“ apžiūros aktas). Nurodytos aplinkybės ieškovo nėra paneigtos byloje.

Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog atsakovas, kaip asmuo atsakingas už elektros tinklų eksploatavimą, savo pareigas, susijusias su elektros energijos tiekimu, vykdė netinkamai. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėto veikimo fakto, o būtent, kad atsakovas netinkamai vykdė elektros tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir valdymą, dėl ko atsakovui nekyla atsakomybė už trečiojo asmens turtui padarytą žalą CK 6.1015 straipsnio prasme. Ieškovo pateiktas 2021-03-23 defektinis aktas nėra pakankamas išvadai, jog šilumos siurblys objekte (duomenys neskelbtini), sugedo dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus santykyje su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog atsakovas 2021-03-23 neužtikrino kokybiško energijos tiekimo į objektą. Juolab, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog draudėjas kreipėsi su skundu ar pretenzija į atsakovą dėl elektros įtampos svyravimų. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas pažeidė Energetikos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimus, o būtent, kad jo valdomame elektros tinkle nebuvo sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai. Taigi spręsti, kad atsakovo elektros tinkle ginčo dieną įvyko neleistini reiškiniai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Taigi, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo fakto, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių pagrindą priteisti ieškovo sumokėtą 1989,00 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui.

Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo atsakovams išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per filialą, ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.