Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams 22 dienoms. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prie Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 9 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2022 m. kovo 17 d.

Bausmės pabaiga: 2024 m. gegužės 28 d.

Nuteistasis 1/3 paskirtos bausmės atliko 2022 m. gruodžio 11 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. – 5 mėnesiai 15 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. K. 2022 m. gruodžio 11 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus.

Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog Komisija išskirtinai rėmėsi tik neigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybės, kurios ir nulėmė neigiamą sprendimą jo atžvilgiu, Komisija glaustai ir formaliai rėmėsi teigiamai jį charakterizuojančiais duomenimis. Įvertinus M. K. skundo argumentus, konstatuotina, jog priešingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį M. K. charakterizuojančius duomenis.

Bylos duomenimis, Komisija galimybę taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. K. svarstė jau ketvirtą kartą. M. K. skunde pažymi, kad nutarime yra nurodyta, kad jis Komisijai teikiamas trečią kartą, tačiau iš tikrųjų Komisijai jis yra teikiamas ketvirtą kartą. Teismas pažymi, kad iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. K. Komisijai yra teikiamas ketvirtą kartą, taigi, Komisija nutarime padarė aritmetinę klaidą, kuri nutarimo esmės nekeičia. Prieš tai tris kartus buvo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Paskutinį kartą tokia išvada buvo patvirtinta Vilniau apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-264-932/2023, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties netenkinti skundo dėl 2023 m. birželio 19 d. Komisijos nutarimo panaikinimo. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžioji dalis aplinkybių, nurodytų nagrinėjamame nuteistojo skunde, jau buvo ne kartą svarstytos bei vertintos tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, o nuo paskutinio nuteistojo skundo nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme iki skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo praėjo vos 3 mėnesiai. Nuteistasis M. K. savo skunde nurodė, kad Komisijos rekomenduotus užsiėmimus sėkmingai baigė, aktyviai ir noriai visur dalyvauja. Pilnai suvokia savo bėdas. Jo darbinė motyvacija stipri, darbinės nuostatos į darbą tik teigiamos. Teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės pokyčių, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę. Po to, kai 2023 m. birželio 19 d. Komisija priėmimą nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam ir rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą M. K. 2023 m. liepos 19 d. dalyvavo viktorinoje, 2023 m. gruodžio 4 d. mokymuose apie viešąjį kalbėjimą bei mokymuose apie finansinį raštingumą. 2023 m. rugpjūčio 31 d. konsultuotas socialinės darbuotojos, o nuo 2023 m. spalio mėn. pradėjo vykdyti individualią veiklą. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis šiuo metu vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. M. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, 2023 m. liepos 21 d. buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį. Nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pažymą, kurioje nurodyta, kad paleistas iš Vilniaus kalėjimo jis būtų priimtas į darbą (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas pažymi, kad visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste visos paminėtos teigiamai M. K. charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pagal vertinimo anketą buvo nustatyta, jog M. K. negeba atpažinti problemų, jam būdingas pasekmių nenumatymas. Nors nuteistasis teigia žinantis savo poreikius, turintis planų, tačiau nenurodo konkrečių žingsnių kaip juos pasiekti. Nuteistasis linkęs save pateikti labiau iš teigiamos pusės, geba pateisinti savo elgesį, neigiamų būdo bruožų neįvardina. Nors nuteistojo dalyvavimas intervencinėse priemonėse yra vertinamas kaip sėkmingas, tačiau dar išlieka su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip impulsyvumas, agresyvus elgesys, negalvojant apie pasekmes, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai. Taigi, nuteistojo elgesio pasikeitimo dar negalima pripažinti nuolatiniu ir ilgalaikiu. Nepaisant teigiamų M. K. mąstymo bei elgesio pokyčių, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas nerestruktūrizuotoje aplinkoje ir savarankiškai priimdamas sprendimus dėl savo elgesio neabejotinai laikysis įstatymų. Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog M. K., atlikdamas jam paskirtą ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, buvo lygtinai paleistas prieš terminą, tačiau ir toliau darė naujus nusikaltimus.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl M. K. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais M. K. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – teistumai, tai, kad realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, ankstesniuose teisės pažeidimuose yra įsibrovimo elementas, lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo smurtinio elgesio modelio dalis. Nuteistajam nustatytas nemažas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, o būtent: gyvenimo stiliaus neigiami aspektai ir nesugebėjimas atsiriboti nuo kitų asmenų neigiamos įtakos, smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nustatymo sunkumai. Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Nagrinėjamu atveju kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo M. K. elgesio ypatumais dar reikalauja tikslingų intervencinių priemonių tolimesnio taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi šiuo atveju tikslinga tęsti resocializacijos priemonių taikymą nuteistajam esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga M. K. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta M. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.