Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2025 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir M. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams ir 11 dienų.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2022 m. kovo 17 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 28 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. birželio 14 d. – 11 mėnesių 14 dienų.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. K. skundą dėl Komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo jam buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Nuteistojo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pernelyg daug dėmesio skiriama retrospektyvinio pobūdžio aplinkybėms, t. y. aplinkybėms apie padarytą nusikaltimą, nusižengimus, tačiau šiuo atveju svarbus ne bausmės skyrimas, o BVK 82 straipsnio normų taikymas. Nuteistasis pažymi, kad jau yra atlikęs ne mažiau kaip vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės.

5.2. Skunde nuteistasis tvirtina padaręs išvadas, pasimokęs iš klaidų, keičiantis savo elgesį tinkama linkme, pastaruoju metu pradėjo aktyviau vykdyti individualios reabilitacijos plane numatytas priemones. Pažymi, kad nors tiek Komisija, tiek ir teismas paminėjo nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau akivaizdžiai į jas neatsižvelgė, toks aplinkybių paminėjimas buvo tik formalus, joms skirtas nepagrįstai mažas dėmesys. Tiek teismas, tiek Komisija, priimdama nutarimą, tinkamai neįvertino lygtiniam paleidimui palankių aplinkybių ir padarė formalią išvadą, kad nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pabrėžia, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.3. Nuteistasis nurodo kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau visada gaudavo atsakymą, jog nėra darbo vietų. Pabrėžia, jog ši problema labai opi Vilniaus kalėjime, kuriame nėra darbo gamybos veiklų, o į ūkio priežiūros skyriuje kartais atsilaisvinančias darbo vietas pretenduoja daug nuteistųjų (šiuo metu kali apie 400 nuteistųjų) ir faktiškai nėra galimybių įsidarbinti įstaigoje. Tokiu būdu darbo vietų trūkumas yra didelė problema, nepriklausanti nuo nuteistųjų, kadangi, kaip pažymi nuteistasis, pati pataisos įstaiga dėl objektyvių priežasčių, o gal ir dėl neveiklumo nesugeba organizuoti įstaigos darbo kaip numato BVK.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog yra pateikti visi reikalingi dokumentai, kad po galimo lygtino paleidimo nuteistasis turės gyvenamąją vietą ir bus priimtas į darbą. Be to, nuteistojo teigimu, vienas iš bausmės skyrimo tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jau yra pilnai pasiektas. Kiti bausmės tikslai neabejotinai jau gali būti pasiekti ir probacijos sąlygomis.

5.5. Nuteistasis nesutinka su išvada, kad užpildęs vertinimo anketą nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su nusikalstamu elgesiu. Tai vertintojų subjektyvi nuomonė, kad nuteistasis negeba atpažinti problemų. Nurodo pilnai suvokiantis savo bėdas, ką patvirtina lankomi užsiėmimai dėl smurto, priklausomybės, vartojimo žalos, padarinių ir tokie veiksmai paneigia teiginį esą jis negeba atpažinti problemų.

5.6. Skunde pabrėžiama, kad nuteistojo darbinė motyvacija stipri, darbinės nuostatos tik teigiamos. Būdamas laisvėje vykdė darbinę veiklą, prieš uždarant į įkalinimo įstaigą apie 3 metus dirbo UAB „Modesta“ ir tuo atveju, jeigu dabar būtų paleistas į laisvę anksčiau laiko, būtų priimtas dirbti vėl į tą pačią įmonę. Nuteistasis pažymi, kad turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – studijavo Marijampolės kolegijoje (buhalterija), taip pat Elektrėnų profesinio rengimo centre įgijo kompiuterių operacijų kvalifikaciją. Yra subrendęs asmuo, sugebantis suprasti problemas, surasti tinkamą jų išsprendimo būdą, suprantantis, kas yra nusikaltimas, atsakomybė už netinkamą elgesį. Jo požiūris į savo elgesį labai stipriai pakito, yra savikritiškas, suvokia padarytų nusikaltimų pasekmes, žąlą tiek nukentėjusiems, tiek visuomenei, o taip pat ir pačiam sau, gebėjimai analizuoti pasižymi brandesne pozicija. Galima pagrįstai manyti, kad per šiuos bausmės atlikimo metus nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals.

5.7. Nuteistasis nurodo neturintis finansinių įsiskolinimų, dėl ko nebus neigiamos įtakos ir sunkumų jo integracijai. Be to, pažymi, kad kitose bylose lygtinai paleidžiami asmenys anksčiau buvo ne kartą teisti, turintys didesnius (nusikalstamo elgesio rizikos) vertinimo balus (past. – skunde nurodomas konkrečios teismų praktikos nutartys). Apibendrindamas nurodo, kad jį teigiamai apibūdinantys duomenys nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis pakankamai pakeitė savo elgesį ir gyvenimo būdą, todėl nėra pagrindo nuteistąjį laikyti Vilniaus kalėjime, o lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta nuteistojo M. K. asmens byla bei įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

8. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, apylinkės teismas vertino ne tik padaryto nusikaltimo aplinkybes, tačiau, pritardamas Komisijos nutarimui netaikyti lygtinio paleidimo, akcentavo ir tai, kad M. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją ir kompiuterio operatoriaus specialybę, paleistas lygtinai būtų priimtas į darbą, turėtų gyvenamąją vietą. Taip pat atsižvelgta, kad atlikdamas bausmę jis nė karto nedirbo, nebuvo skatintas ir baustas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, įvertinti ir statiniai, dinaminiai, apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, jų kiekis, vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Taigi aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti skundo argumentams, jog sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos lėmė tik padarytą nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. K. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, tačiau vien šios formalios sąlygos nepakanka taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi įstatymas įpareigoja nustatyti ir materialiąsias sąlygas, t. y. žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką arba tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant ją. Šiuo metu M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi darant išvadą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra būtina nustatyti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas paminėtą riziką.

10. Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo išvadai, kad M. K. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo atliktas pirminis M. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir tuo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokia pat vidutinė rizika nustatyta ir atliekant vertinimą 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2023 m. birželio 6 d. (prieš priimant paskutinį Komisijos nutarimą). Sutiktina su nuteistuoju, kad jo elgesys kinta teigiama linkme, tas užfiksuota ir socialinio tyrimo išvadoje, ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, pabrėžiant, kad jis nebuvo baustas drausmine tvarka, palaiko artimus socialinius ryšius, neturi įsiskolinimų, taip pat atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas – pastaruoju metu pradėjo aktyviau vykdyti jo socialinei reabilitacijai būtinas priemones, tačiau tokios aplinkybės nors ir parodo nuteistojo elgesio pokytį teigiama linkme, tačiau jos vis dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti esant akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali keisti. Be to, atlikus antrąjį vertinimą dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis buvo netgi padidėjęs (7), vėliau sumažėjo į buvusį pirminio vertinimo metu (6). Taip pat pastebėtina, kad ir socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai mažinti svarbus yra tęstinis nuteistojo resocializacijos priemonių vykdymas. Taigi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėtų ir pažanga galėtų būti pripažinta kaip akivaizdi tik tuo atveju, jeigu būtų nuosekliai valdomi socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kriminogeniniai poreikiai.

11. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl jo įdarbinimo, tačiau asmens byloje tokių duomenų nėra. Pažymėtina, kad M. K. yra įgijęs siuvinių gamintojo kvalifikaciją ir kompiuterio operatoriaus specialybę, tačiau jų nerealizavo, nedirbo ir kitokio pobūdžio darbų. Tokios aplinkybės, priešingai nei teigia nuteistasis, leidžia teigti apie jo darbinės motyvacijos stoką.

12. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodomais argumentais, jog paleistas lygtinai jis turėtų gyvenamąją vietą, būtų įdarbintas, neturi finansinių įsipareigojimų, tokias aplinkybes patvirtina nuteistojo asmens byloje esantys duomenys. M. K. elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi nustatytų elgesio taisyklių bei režimo reikalavimų, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog M. K. elgesys sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

13. Be kita ko, pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau paleistas į laisvę M. K. vėl nusikalto, dėl ko lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir nuteistasis grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmę. Pastarosios aplinkybės kontekste nuteistojo veiksmai, nukreipti į individualią socialinės reabilitacijos pažangą, turėtų būti dar labiau ir aktyvūs bei nuoseklūs, suteikiantys pagrindą spręsti esant objektyvų pagrindą pasitikėti nuteistuoju.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar neatitinka visų būtinų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Nors pastarasis ir tikina supratęs savo ankstesnį nusikalstamą elgesį, yra pasiryžęs jį keisti, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad kriminogeniniai poreikiai, apimantys negebėjimą atsiriboti nuo kitų asmenų neigiamos įtakos, smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio, kitas mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Neginčytina, jog nuteistojo elgesio nuostatos kriminogeninių veiksnių prasme yra nukreiptos teigiama linkme, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis tik pastaruoju metu pradėjo aktyviau vykdyti jo socialinei reabilitacijai būtinas priemones ir dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, dėl to kyla abejonių dėl M. K. galimybės taisyti savo elgesį jau šiuo metu būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės yra visiškai įvykdytos ar nuteistasis būtų padaręs akivaizdžią pažangą.

15. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo M. K. nusikalstamo elgesio rizikos kaitą, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą, todėl sutiktina su Komisijos nutarimu ir rekomendacijomis nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis, kuria atmestas M. K. skundas dėl 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2025, laikytina pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.