Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1227-864/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-08-10
Bylos Nr.: e2-1227-864/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01209-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Mikonienė
Ieškovas: Westlake Chemical Corporation
Atsakovas: ZHONGCE RUBBER GROUP COMPANY LIMITED, ZHONGCE RUBBER GROUP COMPANY LIMITED priešieškinį
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro
Advokatai: Erikas Saukalas, Vilija Viešūnaitė

Kategorijos

2.7.4.2Prekės ženklo registracijos panaikinimas

Civilinė byla Nr. e2-1227-864/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01209-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.2.; 3.2.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,sekretoriaujant Martai Ribinskienei,dalyvaujant ieškovės Westlake Chemical Corporation atstovui advokatui Erikui Saukalui,atsakovės ZHONGCE RUBBER GROUP COMPANY LIMITED atstovei advokatei Vilijai Viešūnaitei,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovei Astai Virbickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Westlake Chemical Corporation ieškinį atsakovei ZHONGCE RUBBER GROUP COMPANY LIMITED dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo bei atsakovės ZHONGCE RUBBER GROUP COMPANY LIMITED priešieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Westlake Chemical Corporation (toliau ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašė: 1) panaikinti dėl nenaudojimo atsakovės ZHONGCE RUBBER GROUP COMPANY LIMITED (toliau ir atsakovė) tarptautinio prekių ženklo „WEST LAKE (fig.)“, registracijos Nr. 790769, registraciją 12 klasės prekėms – „įvairių tipų transporto priemonių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai; dviračių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai“; „įvairių tipų transporto priemonių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai; dviračių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai“ Lietuvoje; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė yra tarptautinio prekių ženklo „WEST LAKE (fig.)“, registracijos Nr. 790769, kurio apsauga galioja ir Lietuvoje, savininkė; prekių ženklas registruotas 12 klasės prekėms – „įvairių tipų transporto priemonių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai; dviračių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai“. Savo ruožtu, ieškovė yra daugelio Europos Sąjungos prekių ženklų savininkas, įskaitant prekių ženklą „WESTLAKE“, registracijos Nr. 012717617, registruotą 1 klasės prekėms - „būtinojo vartojimo chemikalai ir specialieji chemikalai, skirti pramonės, komercinėms ir vartotojų reikmėms; būtinojo vartojimo ir specialieji chemikalai, skirti pramonės, komercinėms ir vartotojų reikmėms, būtent neapdirbtos sintetinės dervos, polimerai, neapdirbtas plastikas, viskas skirta bendroms pramoninėms reikmėms“, taip pat 17 klasės prekėms - tam tikros formos plastikas bendrosioms pramonės reikmėms“.

3. Anot ieškovės, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovei priklauso ankstesnis tarptautinis prekių ženklas „WEST LAKE (fig.)“, registracijos Nr. 790769, kurio paraiškos prioriteto data pagal Paryžiaus konvenciją yra 1995 m. rugsėjo 14 d., tuo tarpu ieškovei priklausančio Europos Sąjungos prekių ženklo „WESTLAKE“, registracijos Nr. 012717617, paraiškos padavimo data yra 2014 m. kovo 21 d., bei tai, kad atsakovei priklausančio prekių ženklo „WEST LAKE (fig.)“, registracijos Nr. 790769, žodinis elementas yra tapatus ieškovės Europos Sąjungos prekių ženklui „WESTLAKE“, registracijos Nr. 012717617, bei į aplinkybę, kad ieškovės prekių ženklo registracijoje nurodytos 1 ir 17 klasės prekės yra galimai tam tikru laipsniu panašios į atsakovės prekių ženklų registracijoje nurodytas 12 klasės prekes, darytina išvada, jog atsakovė, remdamasi savo ankstesniu prekių ženklu, gali bandyti nuginčyti ieškovės prekių ženklo registraciją dėl galimo visuomenės suklaidinimo, o taip pat siekti užkirsti kelią ieškovės prekių ženklo naudojimui Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, dėl šių priežasčių pastaroji yra laikytina suinteresuotu asmeniu, galinčiu reikšti ieškinį dėl atsakovei priklausančio prekių ženklo „WEST LAKE (fig.)“, registracijos Nr. 790769, panaikinimo Lietuvoje dėl nenaudojimo, nes ji siekia išvengti galimo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, o taip pat uždraudimo naudoti savo prekių ženklą Lietuvoje.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, atsakovės prekių ženklas „WEST LAKE (fig.)“, registracijos Nr. 790769, nebuvo naudojamas Lietuvoje 12 klasės prekėms - „įvairių tipų transporto priemonių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai; dviračių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai“ daugiau kaip penkerius metus. Paaiškino, kad šiuo atveju data, nuo kurios skaičiuojamas penkerių metų terminas atsakovės prekių ženklui naudoti, yra 2008 m. gegužės 2 d., t. y. nuo 2006 m. lapkričio 2 d. (Tarptautinio biuro pranešimo Lietuvos Respublikos valstybės patentų biurui data, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas pranešti apie atsisakymą suteikti apsaugą) praėjus 18 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, penkerių metų terminas per kurį atsakovė turėjo pradėti naudoti prekių ženklą „WEST LAKE (fig.)“ Lietuvoje baigėsi 2013 m. gegužės 2 d.

5. Atkreipė dėmesį, kad remiantis atsakovės tinklalapyje http://www.westlaketyre.com/eu pateikiama informacija atsakovė gamina padangas, skirtas lengviesiems automobiliams, visureigiams, sunkvežimiams, žemės ūkio technikai, motociklams, dviračiams ir pan. Nagrinėjamu atveju, anot ieškovės, atsakovės prekių ženklo registracijoje nurodytos prekės - pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai - bei atsakovės gaminamos prekės – padangos - nors ir turi tam tikrą ryšį, nes pneumatinės padangos kamera yra sudėtinė padangos dalis, o padangų apdangalai naudojami padangų apsaugai nuo išorinių veiksnių, visgi skiriasi šių prekių paskirtis bei tikslinis vartotojas. Pažymėjo, kad esminę reikšmę siekiant nustatyti prekių panašumą turi prekės paskirties ar numatyto naudojimo kriterijus, nes vartotojai taiko būtent ši kriterijų prieš pirkdami (2007 m. vasario 13 d. Sprendimo Respicur (T-256/04) 29, 30 punktai; 2009 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Famoxin (T-493/07) 37 punktas). Atkreipė dėmesį, jog remiantis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos gairėmis (toliau ir ESINTG) naudojimas „skirtingoms“, tačiau kažkaip „susijusioms“ prekėms ar paslaugoms savaime neapima įregistruotų prekių ir paslaugų.

6. Teigė, jog atsakovės prekių ženklas „WEST LAKE (fig.)“ įregistruotas konkretiems produktams „įvairių tipų transporto priemonių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai; dviračių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai“, todėl net jeigu ir būtų įrodyta, kad ženklas naudojamas atsakovės gaminamoms prekėms žymėti, t. y. padangoms, to nepakaktų apsaugai pagal prekių ženklų teisę išlaikyti registracijoje nurodytoms prekėms.

7. Papildomai pažymėjo, kad atsakovės tinklalapyje http://www.westlaketyre.com/eu Lietuva nėra paminėta prie šalių, kuriose atsakovė platina savo gaminamas padangas, todėl net jeigu ir būtų nuspręsta, kad atsakovės gaminamų prekių žymėjimas yra pakankamas registracijoje nurodytų prekių apsaugai išlaikyti, tai neprieštarauja išvadai, kad atsakovės ženklas nebuvo naudojamas pastaruosius penkerius metus, nes ženklas nebuvo naudojamas Lietuvos teritorijoje.

8. Nurodė, kad duomenų, jog atsakovė ginčijamą prekių ženklą „WEST LAKE (fig.)“ naudojo Prekių ženklų įstatymo (toliau ir PŽĮ) 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais būdais, formomis ir tikslais, ieškovė neturi.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė teismo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovės nuomone, ieškovė nėra ir negali būti laikoma suinteresuotuoju asmeniu, galinčiu reikšti ieškinį dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl prekių ženklo nenaudojimo, dėl kelių priežasčių: 1) ieškovė ir atsakovė veikia skirtingose komercinėse srityse, todėl neegzistuoja nei konkurencinė grėsmė, nei galimas vartotojų suklaidinimas dėl šių subjektų ūkinės komercinės veiklos ir teikiamų prekių; 2) ieškovės ir atsakovės registruotieji prekių ženklai ir šiais prekių ženklais registruotas prekių ir paslaugų sąrašas yra nepanašūs ir tuo labiau - netapatūs, todėl, objektyviai vertinant, neegzistuoja ir negali egzistuoti vartotojų suklaidinimo galimybė dėl atsakovės ir ieškovės teikiamų prekių kilmės.

Atsiliepimas

11. Atsakovė paaiškino, kad nuo pat pradžių, t. y. nuo apsaugos prekių ženklui suteikimo dienos, atsakovės prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų pagal prekių ženklo paskirtį - užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais. Pažymėjo, kad registruotu prekių ženklu atsakovė siekė realių komercinių tikslų.

12. Atsakovės teigimu, tiek realių komercinių tikslų siekimą, tiek faktinį prekių ženklo naudojimą pagal paskirtį patvirtina atsakovės teikiami į bylą atrankiniai įrodymai. Atsakovė nurodė, kad iš atrankos būdu surinktų įrodymų matyti, kad atsakovė 2013 m. - 2019 m. laikotarpiu Lietuvoje veikė per didmenininką - Latvijoje įsisteigusią įmonę ŠIA „Latakko“ (toliau ir didmenininkas); šio didmenininko veikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtina ir išrašas iš oficialaus atsakovės internetinio puslapio, kuriame nurodoma, kad oficialus atsakovės prekių platintojas Baltijos šalims yra didmenininkas (ŠIA „Latakko“). Pažymėjo, jog šis didmenininkas nuo 2013 m. iki 2019 m. parduoda atsakovės gaminamas prekes Lietuvoje veikiantiems atsakovės prekių distributoriams – UAB „Balsana“ bei UAB „DEPO DIY LT“ (toliau ir distributoriai). Teigė, kad šie distributoriai, sudarę sutartį su didmenininku, oficialiai platina atsakovės prekes - padangas, žymimas atsakovei priklausančiu prekių ženklų Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paaiškino, kad aplinkybę, jog prekių ženklas Lietuvos Respublikos teritorijoje atsakovės buvo naudojamas iš tikrųjų, patvirtina ir atsakovės į bylą teikiamas didmenininko marketingo, reklamuojant ir parduodant atsakovės prekių ženklu žymimas prekes, Baltijos šalims planas bei šio marketingo biudžeto planas, iš kurio matyti, kad buvo įdėtos ženklios (dešimtimis tūkstančiais eurų) pinigų sumos, reklamuojant ir garsinant atsakovės prekes Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą. Paaiškino, kad atsakovė taip pat yra sudariusi sutartį su mažmenininku Lietuvoje UAB „Ratai Tau“, per kurio internetinę svetainę www.padangos1.lt yra pardavinėjamos atsakovės prekių ženklu žymimos prekės.

13. Teigė, jog, atsakovės įsitikinimu, atsakovės gaminamos ir parduodamos prekių ženklu žymimos prekės - padangos - yra analogiškos prekės toms prekėms, kurios yra nurodytos atsakovės prekių ženklo registracijoje, t. y. „įvairių tipų transporto priemonių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai“. Anot atsakovės, šią aplinkybę patvirtina ir specialus Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės Tarnybos (toliau ir ESINT) prekių bei paslaugų lyginamo įrankis „Similarity tool“ (pasiekiamas adresu http://euipo.europa.eu/sim/search), iš kurio matyti, kad tokios prekės kaip „transporto priemonių padangos“ yra laikomos identiškomis prekėms „guminiai padangų protektoriai“, o prekių „pneumatinių padangų kameros“ atžvilgiu yra laikomos labai panašiomis; atitinkamai šių prekių vartotojai sutampa. Pažymėjo, kad lingvistine prasme „padangų apdangalai“ yra alternatyvus žodis tokiems žodžiams kaip „padangos“, „pneumatinės padangos“, ypatingai tokiose šalyse, kur anglų kalba nėra viena iš pirminių kalbų, pvz. Kinijoje; šį faktą atspindi ir tai, kad pateikto ieškinio vertime į kinų kalbą „padangų apdangalai“ oficialaus vertėjo JSC Dokanas visur yra išversti į „padangas“. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, darytina išvada, jog iš atsakovės kaip prekių ženklo savininkės negalima atimti bet kokios prekių (šiuo atveju - transporto priemonių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai), kurios, vadovaujantis ESINT įrankių, nors ir nėra absoliučiai tapačios prekėms (šiuo atveju - padangoms), kurių naudojimas iš tikrųjų buvo įrodytas, nėra iš esmės ir skirtingos bei priklauso tai pačiai grupei, kuri gali būti suskirstyta tik savavališkai, teisinės apsaugos.

14. Teigė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nei savo suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl prekių ženklo nenaudojimo, nei tariamo atsakovės prekių ženklo nenaudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šalies argumentai

15. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų galima prašyti panaikinti ženklo registraciją dėl nenaudojimo, negali būti keliama privaloma sąlyga ginčijančiam asmeniui būti tam tikro prekių ženklo, įregistruoto žymėti tapačioms ar panašioms prekėms, kaip ir ginčijamasis prekių ženklas, savininku. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, atsakovės argumentai dėl ieškovės prekių ženklo tariamo nepanašumo nėra reikšmingi sprendžiant dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad sprendžiant, kas gali būti laikomas suinteresuotuoju asmeniu bylose dėl kitam asmeniui priklausančių prekių ženklų registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo, būtina atsižvelgti į teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimą dėl nenaudojimo paskirtį ir tikslus. Paaiškino, kad atsižvelgiant į teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimą dėl nenaudojimo, tikslą (užtikrinti, kad išimtinių teisių pagrindu būtų saugomi tik iš tikrųjų naudojami prekių ženklai), darytina išvada, kad reikalavimą dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia dėl nenaudojimo turi teisę reikšti bet koks ūkio subjektas, užsiimantis komercine ūkine veikla, ir norintis savo veikloje naudoti prekių ženklus, kurie užregistruoti kito subjekto vardu, tačiau faktiškai nėra naudojami prekėms, kurioms yra registruoti, žymėti.

Atsiliepimas

16. Ieškovės teigimu, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai neįrodo, jog ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Pažymėjo, jog atsakovės pateikti važtaraščiai yra susiję su Latvijos bendrovei „Lattako“ adresuotomis padangomis; iš pateiktų važtaraščių matyti, jog atsakovės prekės Latvijos teritoriją pasiekė per Rygoje esantį jūrų uostą, taigi, nėra pagrindo teigti, kad šios prekės pasiekė Lietuvos teritoriją. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad važtaraščiai susiję su Latvijos bendrove, nėra pagrindo teigti, kad šie įrodymai pagrindžia ženklo naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paaiškino, kad prekių ženklo naudojimas turi būti išorinis ir matomas galimiems klientams, o šiuo atveju važtaraštis pagrindžia tik prekių tiekimą tarpininkui, o ne galutiniam vartotojui, taigi, anot ieškovės, tai laikytina pasirengimu naudoti ženklą, o ne jo naudojimu. Teigė, jog, savo ruožtu, atsakovės pateiktas išrašas iš internetinio tinklalapio westlake.com, kuriame nurodoma, jog atsakovės gaminamų prekių platintojas Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje yra Latvijos bendrovė „Latakko“, neįrodo, kad prekių ženklu „WESTLAKE“ pažymėtos prekės buvo realiai parduodamos vartotojams Lietuvoje. Ieškovės nuomone, atsakovės teiginiai yra visiškai deklaratyvūs, paremti prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais į bylą pateiktais įrodymais, o prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų negali būti įrodytas remiantis prielaidomis ir tikimybėmis, o turi būti pagrįstas tvirtais ir objektyviais įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovės pateiktuose išrašuose iš interneto tinklalapių nėra nurodytos šių išrašų fiksavimo datos, todėl nėra galimybės nustatyti, kada šie įrašai buvo padaryti, ir ar juose pateikiama informacija buvo prieinama vartotojams ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 29 d. Anot ieškovės, atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti, jog Latvijos bendrovę „Latakko“ ir atsakovės prekes Lietuvoje ginčui aktualiu laikotarpiu neva platinusias UAB „Balsana“ bei UAB „DEPO DIY LT“ siejo komerciniai santykiai; tuo labiau, kad šios bendrovės ginčui aktualiu laikotarpiu pardavė bent vieną atsakovės prekių ženklu pažymėtą prekę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodė, kad šiuo atveju į bylą pateiktas rinkodaros planas yra vidinis dokumentas, kuriame nurodomas pasirinktos reklamos strategijos turinys bei reklamos socialiniuose tinkluose pavyzdžiai; atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog šiame dokumente nurodyti rinkodaros planai buvo realiai įgyvendinti atsakovės prekių ženklo atžvilgiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ginčui aktualiu laikotarpiu; planas skirtas 2018 m., todėl jis potencialiai aktualus tik labai nedidele apimtimi. Ieškovės teigimu, ir atsakovės pateiktas patvirtinimas, kuriame nurodoma, jog UAB „Ratai Tau“ yra atsakovės prekių platintojas, yra vienašalis vidinis dokumentas, kuris neįrodo nei komercinių santykių tarp atsakovės ir UAB „Ratai Tau“, nei to, kad prekių ženklas buvo viešai naudojamas. Pažymėjo, kad ir atsakovės pateiktoje ištraukoje iš interneto tinklalapio padangos1.lt nėra nurodyta šio išrašo fiksavimo data, todėl nėra galimybės nustatyti, kada šis įrašas buvo padaryti ir ar jame pateikiama informacija buvo prieinama vartotojams ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 29 d.

17. Nurodė, kad pneumatinės padangos kamera yra sudėtinė padangos dalis, o padangų apdangalai naudojami padangų apsaugai nuo išorinių veiksnių. Teigė, jog, kaip nurodyta ESINT prekių ženklų nagrinėjimo gairėse, prekių ženklo naudojimas „skirtingoms“, tačiau kažkaip „susijusioms“ prekėms ar paslaugoms savaime neapima įregistruotų prekių ir paslaugų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, atsakovės pateikti įrodymai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai, nes jie neapima ginčijamo prekių ženklo registracijoje nurodytų prekių. Teigė, kad net jeigu teismas ir pripažintų, kad atsakovė įrodė, jog atsakovės prekių ženklas buvo naudojamas ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje padangoms žymėti, su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka dėl anksčiau nurodytų argumentų, to nepakaktų apsaugai pagal prekių ženklų teisę išlaikyti registracijoje nurodytų prekių atžvilgiu.

18. Teigė, kad atsakovės pateikiamas išrašas iš ESINT prekių/paslaugų panašumo nustatymo įrankio yra visiškai neaktualus nagrinėjamai bylai, nes prekių ženklo naudojimas kažkaip „susijusioms“ prekėms savaime nėra pagrindas pripažinti, jog ženklas yra naudojamas registracijoje nurodytų prekių atžvilgiu. Pažymėjo, kad prekių/paslaugų panašumo įrankis nėra taikomas vertinant ženklo naudojimo įrodymus. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. gegužės 6 d. ESINT Panaikinimo skyrius (angl. Cancellation Division) priėmė sprendimą byloje dėl atsakovės pareikšto panaikinimo prašymo, kuriuo atsakovė siekė panaikinti ieškovės Europos Sąjungos prekių ženklą „WESTLAKE“, ir konstatavo, jog „Pareiškėjo pateikti įrodymai rodo, jog prekių ženklas „WESTLAKE“ buvo naudojamas padangoms. Iš tiesų, straipsniuose prekių ženklas „WESTLAKE“ minimas išimtinai tik padangų atžvilgiu ir nurodo pareiškėją esant „padangų gamintoju“. Tas pats pasakytina ir apie pristatymą „JK padangų pramonės katalogas 2012“ ir „Amazon“ interneto svetainių išrašai, kur ženklas siejamas išimtinai tik su padangomis. Sąskaitose-faktūrose taip pat nurodoma, kad prekės, kurias pardavė pareiškėjas yra „PADANGOS“ arba „WESTLAKE PADANGOS“; „Įrodymuose nėra jokių indikacijų, jog prekių ženklas buvo naudojamas kokioms kitoms prekėms. Prekės, kurioms buvo naudojamas ženklas – padangos - nepatenka į jokią kategoriją, kuriai ankstesnis prekių ženklas yra įregistruotas. Todėl pareiškėjas neįrodė, jog prekių ženklas buvo naudojamas prekėms, kurioms jis įregistruotas, bet kitoms prekėms, kurioms prekių ženklas neturi apsaugos“; „Be to, negalima pripažinti, jog prekių ženklo naudojimo įrodymai „kitokioms“, bet kažkaip „susijusioms“ prekėms, savaime apima prekes, kurioms ženklas yra registruotas. Šiame kontekste prekių ir paslaugų panašumo sampratos svarstymas nėra galimas. <...> Taigi Panaikinimo skyrius daro išvadą, kad įrodymai yra nepakankami įrodyti, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas atitinkamoje teritorijoje atitinkamu laikotarpiu“. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad tokios pat pozicijos laikėsi ir Jungtinės Karalystės intelektinės nuosavybės tarnyba, kuri nagrinėjo ieškovės pateiktą prašymą dėl atsakovės tarptautinės prekių ženklo „WESTLAKE“ (Nr. 790769) registracijos panaikinimo Jungtinėje Karalystėje.

19. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko poziciją, kad šiuo atveju ieškovė negali būti laikoma suinteresuotuoju asmeniu, galinčiu reikšti reikalavimą dėl atsakovės prekių ženklo registracijos panaikinimo, kadangi ieškovės subjektinės teisės ir teisėti interesai, atsakovei įregistravus prekių ženklą ir jį naudojant, nebuvo ir nėra jokiais būdais pažeidžiami.

20. Atsakovė nurodė, jog priešingai nei teigė ieškovė dublike, atsakovė remiasi ne prielaidomis, o įrodymais - pateikė ne vieną įrodymą, pagrindžiantį atsakovės prekių ženklo faktinį naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje penkerius metus iki ieškinio pateikimo dienos ir anksčiau, t. y. iš karto po prekių ženklo registracijos Lietuvoje, todėl, anot atsakovės, ieškovės teiginiai yra paprasčiausiai nesąžiningi, nepagrįsti, prieštaraujantys faktams bei protingumo ir sąžiningumo principams. Atkreipė dėmesį, jog byloje pateikti įrodymai, datuojami 2013-2019 m. laikotarpiui, yra tik pavyzdiniai/atrankiniai ir būtent dėl siekio pagrįsti nuolatinį ir sisteminį atsakovės prekių ženklo naudojimą nuo pat atsakovės prekių ženklo registracijos įsigaliojimo Lietuvoje iki dabar buvo pateikti, be kita ko, ir keli važtaraščiai, kurie buvo išrašyti vėlesnei datai, t. y. iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo datos. Nurodė, kad patvirtinus tai, jog ieškovė teikia prekes didmenininkui, o šis - Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusiems ir veikiantiems distributoriams, nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės dublike išdėstyta pozicija neva į bylą pateikti važtaraščiai nepagrindžia atsakovės prekių ženklo naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paaiškino, jog iš kartu su tripliku teikiamų papildomų įrodymų taip pat matyti, jog minėto didmenininko dukterinė įmonė - UAB „LATAKKO", Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat nuo 2014 m. iki 2019 m. pardavinėja atsakovės prekes - padangas, sąskaitose nurodytos kaip „West“, tokioms įmonėms kaip pvz. Autorida V. Jundulo firma, Autorc UAB, Bavlas UAB, Autobatai iį, Devila UAB, Algirdo Baltulio IĮ, Bavlas UAB, Agrotec Uab, Brūzgos dirbtuvė UAB ir kitoms Lietuvoje veikiančioms įmonėms. Atsakovė kartu su tripliku taip pat pateikė papildomus įrodymus - 2017-2019 m. atliko išorinio (vartotojams matomo) marketingo Lietuvos Respublikos teritorijoje pavyzdžius; iš pateikiamų marketingo pavyzdžių, anot atsakovės, galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovės prekių ženklas buvo faktiškai viešai naudojamas Lietuvoje ir buvo matomas visiems esamiems ir potencialiems vartotojams - atsakovės prekių ženklas vaizduojamas socialiniuose tinkluose, ant sportinių mašinų varžybų metu, lauko palapinių, lauko stendų Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. Pažymėjo, kad ieškovės dublike nurodyta vizualizacija yra pateikta tikslu suklaidinti teismą. Anot atsakovės, pateiktoje vizualizacijoje yra vaizduojami ne padangų apdangalai, o padangų maišai, kurių paskirtis yra visai kita nei atsakovės prekių ženklu registruotų prekių „padangų apdangalai” arba „pneumatinių padangų kameros“. Pažymėjo, kad profesionalams, veikiantiems šioje srityje, yra daugiau nei aišku, jog tiek „padangos“, tiek „padangų apdangalai“ yra vartojami kaip sinonimai ir reiškia tą patį.

22. Teigė, jog skirtingai nei bando įrodyti ieškovė, iš atsakovės kaip prekių ženklo savininko, bet kuriuo atveju negalima atimti bet kokios prekių (šiuo atveju - transporto priemonių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai), kurios, vadovaujantis ESINT įrankių, nors ir nėra absoliučiai tapačios prekėms (šiuo atveju - padangoms), kurių naudojimas iš tikrųjų buvo įrodytas, nėra iš esmės ir skirtingos bei priklauso tai pačiai grupei, kuri gali būti suskirstyta tik savavališkai, teisinės apsaugos. Paaiškino, kad lingvistine prasme ne angliškai šnekančiose šalyse, o taip pat ir pasaulinio lygio padangų gamintojų tarpe (minėta, „Michelin“) terminai tokie kaip „padangos“, „padangų apdangalai“ yra vartojami kaip sinonimai.

23. Pažymėjo, kad ieškovės dublike cituojamas 2019 m. gegužės 6 d. ESINT Panaikinimo skyriaus sprendimas negali būti laikomas pagrįstu įrodymu šioje byloje, kadangi minėtas sprendimas, atsakovei jį apskundus, yra neįsiteisėjęs ir negalutinis.

24. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė papildomai atkreipė dėmesį, jog ieškovės minimoje teismų praktikoje ieškovai abejose bylose nebuvo įregistravę atitinkamų prekių ženklų panašioms ir (ar) panašioms prekėms ir/ar paslaugoms kaip prekių ženklas, dėl kurio buvo pateiktas panaikinimo prašymas dėl nenaudojimo (kadangi tai nėra privaloma sąlyga), tačiau ieškovas ir atsakovas abejose bylose buvo konkurentai bei veikė toje pačioje rinkoje.

25. Paaiškino, kad vadovaujantis TMclass įrankiu „covers for tyres“ yra padangų apvalkalai, o ne apdangalai, kaip nurodo ieškovė. Teigė, kad visuotinėje lietuvių enciklopedijoje yra nurodyta, kad „padanga, sausumos nebėginės transporto priemonės rato išorinis tamprus apvalkalas. Tvirtinama prie ratlankio <... > Būna ir pusiau pneumatinių padangų. Jų išorinis apvalkalas yra iš gumos, kaip ir spindulinių bekamerių padangų, bet viduje turi tamprias spyruokles, silpninančias kelio dinaminių apkrovų poveikį“. Atsižvelgdama į tai, atsakovė nurodė, kad padanga yra tamprus išorinis apvalkalas iš gumos, tai reiškia, kad „padanga“ ir „padangų apvalkalai“ yra sinonimai. Paaiškino, kad visuotinėje lietuvių enciklopedijoje yra taip pat nurodoma, kad „padangos būna su kamera (kamerinė padanga) ir be kameros (bekamerė padanga). Kamerinė padanga viduje turi uždarą guminį vamzdelį, į kurį pumpuojamas suslėgtas oras <...>“. Atsakovės nuomone, ginčijamo ženklo 12 klasė apima padangas („padangų apvalkalai“), dėl to, padangos apima tiek kamerines padangas, tiek ir bekameres padangas. Paaiškino, jog tuo tarpu „padangų kameros“ yra itin glaudžiai susiję su „padangomis“, kadangi „padangų kameros“ yra naudojamos tik kartu su padangomis ir vadinamos „kamerinėmis padangomis“, kaip ir „kamerinė padanga“ nenaudojama be „padangų kameros“. Pažymėjo, kad „padangų kameros“ yra skirtos tik padangoms. Teigė, kad tarp padangų ir padangų kamerų yra stiprus funkcinis ryšys (papildomumas), kadangi kamerinė padanga negali būti naudojama be kameros, kaip ir kamera pagal paskirtį negali būti naudojama be padangos. Atsakovės nuomone, be jokios abejonės, „padangų kamerų“ ir „padangų“ paskirtis, pobūdis, naudojimo metodas, platinimo kanalai taip pat sutampa.

Šalies argumentai

26. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendimą (toliau ir sprendimas) ir palikti galioti prekių ženklo tarptautinę registraciją Nr. 790769 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius išnagrinėjo ieškovės 2019 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą panaikinimo prašymą dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo ir priėmė sprendimą tuo metu, kuomet Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1227-864/2020 vyksta analogiškas teisminis procesas pagal ieškovės anksčiau (2018 m. birželio 29 d.) pateiktą ieškinį dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo. Atsakovės teigimu, ginčo šalys, dalykas ir pagrindas sutampa.

28. Teigė, kad apie ieškovės pateiktą panaikinimo prašymą bei priimtą sprendimą atsakovė ir jo atstovė nežinojo iki 2020 m. vasario 3 d., kuomet atsakovės atstovei atsitiktinai tikrinant Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų duomenų bazę, buvo rasta informacija apie išnagrinėtą panaikinimo prašymą. Paaiškino, kad 2020 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1227-864/2020 vyko teismo posėdis ir teisėjai paklausus ieškovės, ar turi prašymų, ieškovės atstovas pareiškė, kad neturi. Pažymėjo, kad po to, kai jau buvo priimtas sprendimas, ieškovės atstovas, neinformuodamas teismo, kad yra priimtas sprendimas, toliau Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1227-864/2020 teikė atitinkamus procesinius dokumentus, t. y. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimų, nesusijusių su sprendimu.

29. Anot atsakovės, kadangi prekių ženklas, kurį prašoma panaikinti, yra įregistruotas iki naujos PŽĮ redakcijos įsigaliojimo dienos ir dėl kurio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pareikštas ieškinys, t. y. pati ieškovė Vilniaus apygardos teismui dar 2018 m. birželio 29 d. pateikė ieškinį dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo, prekių ženklo registracija panaikinama vadovaujantis PŽĮ redakcijos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., nuostatomis. Pažymėjo, kad pagal to paties įstatymo 49 straipsnio 2 dalį, institucija, kuri nagrinėja ginčus dėl ženklo registracijos panaikinimo, yra Vilniaus apygardos teismas, o ne Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius. Atsižvelgiant į tai, anot atsakovės, vykstantis teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-1227-864/2020 Vilniaus apygardos teisme atitinka minėtų teisės aktų nuostatas, o į Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biurą ieškovė kreipėsi pažeidžiant teisės aktų nuostatas, t. y. 2018 m. gruodžio 4 d. priimto Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1679 Priedo 2 straipsnio 6 dalį bei atitinkamai PŽĮ redakcijos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., nuostatas.

30. Anot atsakovės, ieškovės atstovas sąmoningai neinformuodamas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus apie atsakovės atstovą Lietuvoje, elgėsi nesąžiningai, kadangi atsakovė prarado teisę būti išklausytai bei atlikti įrodinėjimo pareigą Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus ginčo nagrinėjimo metu.

31. Teigė, kad sprendimas yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad prekių ženklas, kurį siekiama panaikinti, buvo iš tikrųjų naudojamas.

Atsiliepimas

32. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, prašė teismo priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

33. Nurodė, jog nesutinka su atsakovės pozicija, kad elgėsi nesąžiningai. Ieškovės teigimu, pateikdama prašymą dėl prekių ženklo panaikinimo, ieškovė buvo sąžininga ir tiesiog pasinaudojo PŽĮ (naujos redakcijos) jai suteikta teise.

34. Paaiškino, kad ieškovė į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo Lietuvos Respublikoje kreipėsi dar 2018 m. birželio 20 d., ieškinys priimtas 2018 m. liepos 4 d.; atsakovė ilgą laiką delsė priimti teismo procesinius dokumentus ir pasirengimas bylos nagrinėjimui prasidėjo praėjus net 15 mėnesių nuo ieškinio pateikimo; matydama, jog atsakovė sąmoningai vengia priimti teismo išsiųstus procesinius dokumentus, taip vilkindama procesą, ieškovė buvo priversta ieškoti alternatyvių būdų savo tikslui pasiekti, todėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui pateikė panaikinimo prašymą Nr. PPTZ-1 dėl prekių ženklo panaikinimo dėl nenaudojimo ir tokiu būdu pasinaudojo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje PŽĮ redakcijoje įtvirtinta galimybe kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinį skyrių su prašymu panaikinti prekių ženklų registraciją dėl nenaudojimo; ieškovė neturi pareigos informuoti atsakovę apie jos prekių ženklo atžvilgiu pateiktą panaikinimo prašymą. Ieškovės teigimu, pateiktas prašymas dėl atsakovės prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo neabejotinai buvo išsiųstas atsakovei prekių ženklo registracijoje nurodytu adresu, todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė buvo informuota ir žinojo apie pradėtą prekių ženklo panaikinimo procesą.

35. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog atsakovės atstovė į teismą dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti civilinėje byloje Nr. e2-187-864-2019 pratęsimo kreipėsi 2019 m. rugsėjo mėn. t. y., praėjus keletui savaičių nuo tada, kai ieškovė pateikė prašymą dėl ženklo panaikinimo Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui.

36. Teigė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovei nepateikus naudojimų įrodymų, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius priėmė visiškai pagrįstą sprendimą panaikinti atsakovės prekių ženklo registraciją.

37. Teigė, jog nesutinka ir su atsakovės pozicija, kad ji jau yra pateikusi ženklo naudojimą pagrindžiančius įrodymus civilinėje byloje.

38. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras atsiliepimo byloje nepateikė

39. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad, anot ieškovės, reikalavimą dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia dėl nenaudojimo turi teisę reikšti bet koks ūkio subjektas, užsiimantis komercine ūkine veikla, ir norintis savo veikloje naudoti prekių ženklus, kurie užregistruoti kito subjekto vardu, tačiau faktiškai nėra naudojami prekėms, kurioms yra registruoti, žymėti. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, pateikti 2020 m. birželio 17 d. prašyme dėl papildomų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, kuriais siekiama įrodyti, kad ieškovė nėra laikytina suinteresuota šalimi šioje byloje, nes bylos šalių nesieja tiesioginiai konkurencijos santykiai , yra nepagrįsti ir prieštaraujantys Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai. Pažymėjo, kad šiuo ginčo atveju ieškovė negali būti laikomas nesuinteresuota šalimi vien dėl to, kad bylos šalių nesieja tiesioginis konkurencijos santykis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė dar 2017 m. spalio 31 d. ESINT pateikė prašymą pripažinti ieškovės prekių ženklo „WESTLAKE“ registraciją negaliojančia, o negaliojimo prašymą grindė būtent tarptautinio prekių ženklo „WEST LAKE“ registracija. Paaiškina, jog net jeigu teismas ir laikytų, kad ieškovė nelaikytina suinteresuota bylos šalimi pagal anksčiau galiojusią PŽĮ redakciją (pagal kurią prašymus dėl prekių ženklų panaikinimo dėl nenaudojimo nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas), suinteresuotumo klausimas yra nesvarbus pagal naująją PŽĮ redakciją. Ieškovės teigimu, net jeigu teismas ir laikytų, kad atsakovės prekių ženklas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijoje atsakovės gaminamoms prekėms žymėti, t. y. padangoms, to nepakaktų apsaugai pagal prekių ženklų teisę išlaikyti registracijoje nurodytoms prekėms. Teigė, kad ginčo atveju būtina atsižvelgti į prekių, kurioms buvo įregistruotas prekių ženklas, kategorijų apimtį, būtent į aprašant šias kategorijas vartojamų žodžių bendrumą, kartu atsižvelgiant į prekes ar paslaugas, kurioms ženklo naudojimas buvo iš esmės nustatytas. Pažymėjo, kad visi atsakovės pateikti įrodymai yra susiję išimtinai su padangomis, o atsakovės prekių ženklas yra registruotas tiksliai apibrėžtomis 12 klasės prekėms - įvairių tipų transporto priemonių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai ir dviračių pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai. Teigė, kad atsakovės prekių ženklo registracijoje nurodytos prekės pneumatinių padangų kameros ir padangų apdangalai bei atsakovės gaminamos prekės padangos nors ir turi tam tikrą ryšį, visgi skiriasi šių prekių paskirtis bei tikslinis vartotojas. Pažymėjo, kad ir 2019 m. gegužės 6 d. ESINT Panaikinimo skyrius (angl. Cancellation Division) priėmė sprendimą atmesti atsakovės prašymą, atsakovei tinkamai neįrodžius ankstesnės teisės galiojimo, nes pateikti ženklo naudojimo įrodymai neapima registracijoje nurodytų prekių.

Atsiliepimas

40. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė ginčo atveju nėra suinteresuotuoju asmeniu, šalys nėra konkurentai ir ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Pažymėjo, kad ieškovė siurpriziškai kalbėjo apie sprendimą, kadangi šis sprendimas nebuvo pateiktas į bylą, nebuvo galimybės atsikirsti. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, kad atsakovės prekių ženklas nebuvo naudojamas, kadangi atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kad šis prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvoje. Atkreipė dėmesį, kad įrodymai buvo pateikti atrankiniu būdu. Pažymėjo, kad apvalkalas ir yra tamprus apvalkalas iš gumos. Ginčo atveju prekės sutampančios. Anot atsakovės, referavimas į ESINT sprendimą yra netinkamas. Atsakovės teigimu, priešieškiniu skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes priimtas dėl tų pačių aplinkybių, kokios yra nagrinėjamos ir šioje byloje, jau esant pradėtai bylai teisme; ieškovė pasinaudojo teisine situacija dėl naujo įstatymo įsigaliojimo, ko negalėjo daryti. Nurodė, kad ieškovė neatskleidė aplinkybės, kad paraleliai vyko ginčas, o tuo tarpu atsakovė dėl nepalankių, bet sutampančių aplinkybių nebuvo informuota apie ginčą patentų biure, todėl neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimų. Teigė, kad patentų biuro sprendimas priimtas pažeidžiant procedūrines teisės normas ir tai savarankiškas pagrindas jo panaikinimui, tačiau jeigu teismas manytų, kad šis sprendimas priimtas teisėtai, tai, anot atsakovės, jis nepagrįstas.

41. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo priešieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad į bylą trečiasis asmuo buvo įtrauktas, pateikus atsakovei priešieškinį, ir tada sužinojo apie ieškinį, paduotą dar 2018 metais. Teigė, kad sužinojus visas aplinkybes, trečiasis asmuo vertintų panaikinimo prašymą kaip paduotą neteisėtai, pažeidžiant prekių ženklų nuostatas, ypač dėl to, jog buvo atstovaujama profesionalaus atstovo. Paaiškino, kad prašymą priėmė kaip paduotą tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis pareiškimas tenkintinas.

42. Bylos duomenimis, ieškovė yra savininkė Europos sąjungos prekių ženklo „WESTLAKE“, registracijos Nr. 012717617, kuris registruotas 1 klasės prekėms - „būtinojo vartojimo chemikalai ir specialieji chemikalai, skirti pramonės, komercinėms ir vartotojų reikmėms; būtinojo vartojimo ir specialieji chemikalai, skirti pramonės, komercinėms ir vartotojų reikmėms, būtent neapdirbtos sintetinės dervos, polimerai, neapdirbtas plastikas, viskas skirta bendroms pramoninėms reikmėms“, taip pat 17 klasės prekėms – „tam tikros formos plastikas bendrosioms pramonės reikmėms“, bei kurio paraiškos padavimo data – 2014 m. kovo 21 d.

43. Savo ruožtu, atsakovė yra savininkė tarptautinio prekių ženklo „WEST LAKE (fig.)“, registracijos Nr. 790769, kuris registruotas 12 klasės prekėms – „pneumatinių padangų kameros ir vidinės kameros įvairių rūšių transporto priemonėms, dviračių pneumatinės padangos ir vidinės kameros“ (remiantis byloje pateiktu ROMARIN duomenų bazės išrašu), bei kurio paraiškos prioriteto data pagal Paryžiaus konvenciją yra 1995 m. rugsėjo 14 d.

44. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu, prašydama teismo panaikinti atsakovės prekių ženklo registraciją 12 klasės prekėms Lietuvoje dėl nenaudojimo. Pažymėtina, jog kadangi penkerių metų terminas atsakovės prekių ženklo atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo 2008 m. gegužės 2 d. (kai ženklui nebegalima atsisakyti suteikti apsaugos), ginčo atveju terminas naudoti ženklą baigėsi 2013 m. gegužės 2 d. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

45. Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 2Ap-2047, kuriuo buvo patenkintas ieškovės prašymas ir panaikinta prekių ženklo „WEST LAKE (fig.)“ tarptautinė registracija Nr. 790769 visoms registracijoje nurodytoms prekėms nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovė pateikė priešieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2Ap-2047 panaikinimo.

46. Taigi, šioje byloje spręstini klausimai dėl pagrindo panaikinti atsakovės prekių ženklo, registruoto 12 klasės prekėms, registraciją (ne)buvimo dėl nenaudojimo Lietuvoje bei atitinkamai dėl pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 2Ap-2047 (ne)buvimo.

Dėl taikytinos PŽĮ redakcijos

47. Nagrinėjamu atveju ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2018 m. birželio 29 d., t. y. dar iki PŽĮ naujos redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojimo, dėl ko, sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą taikytinos PŽĮ nuostatos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį (ne)buvimo

48. Ieškovė kreipėsi į teismą PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu, prašydama teismo panaikinti atsakovės prekių ženklo registraciją 12 klasės prekėms Lietuvoje dėl nenaudojimo. Šioje byloje šalys pateikė skirtingas pozicijas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl panaikinimo atsakovės prekių ženklo registracijos 12 klasės prekėms Lietuvoje dėl nenaudojimo (ne)buvimo, t. y. ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ji yra laikytina suinteresuotuoju asmeniu, galinčiu reikšti tokio pobūdžio ieškinį atsakovės atžvilgiu, o tuo tarpu atsakovė laikėsi priešingos pozicijos ir įrodinėjo faktą, jog ieškovė suinteresuotumo reikšti byloje nagrinėjamą ieškinį neturi.

49. Pažymėtina, jog teisės normos, įtvirtintos PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies konstrukcijoje, expressis verbis nekalbama apie suinteresuotąjį asmenį, tačiau bet kokiu atveju taikytina bendroji civilinio proceso taisyklė, nustatyta Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje (kiekvienas suinteresuotas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas). Priklausomai nuo konkrečių susiklosčiusių materialinių teisinių santykio pobūdžio, gali skirtis ir asmens suinteresuotumo vertinimas.

50. Ieškovė yra byloje pateikusi įrodymus, kad pati atsakovė buvo pateikusi ESINT prašymą pripažinti ieškovės prekių ženklo „WESTLAKE“ registraciją negaliojančia, o negaliojimo prašymą grindė būtent atsakovės prekių ženklo „WEST LAKE“ registracija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė baigiamojoje kalboje minėjo, kad ši aplinkybė buvo atsakovei siurprizinė, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė šį faktą buvo nurodžiusi dublike bei atitinkamai pateikusi šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl to, jog pati atsakovė buvo pateikusi ESINT prašymą pripažinti prekių ženklo „WESTLAKE“ registraciją negaliojančia, iš esmės gali ir turi būti vertinama byloje. Be to, teismo vertinimu, būtent šis faktas ir leidžia spręsti, kad ieškovė atsakovės prekių ženklo registraciją ginčija, siekdama „sumažinti“ tikimybę, jog jai priklausančio prekių ženklo registracija ateityje galės būti pripažinta negaliojančia bei uždrausta naudoti savo prekių ženklą Lietuvoje. Pažymėtina, jog tokia ieškovės pasirinkta pozicija yra logiška. Be to, tam, kad būtų galima prašyti panaikinti prekių ženklo registraciją dėl nenaudojimo, negali būti keliamos privalomos sąlygos ginčijančiam asmeniui veikti toje pačioje komercinėje srityje, kurioje veikia ir ginčijamo prekių ženklo dėl nenaudojimo savininkas bei atitinkamai sutapti ar būti bent panašiems prekių ženklais registruotų prekių ir paslaugų sąrašams, kadangi šios aplinkybės būtų aktualios iš esmės kitoje byloje.

51. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą panaikinti atsakovės prekių ženklo registraciją dėl nenaudojimo.

Dėl ginčijamo prekių ženklo (ne)naudojimo

52. PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį naudojimu taip pat laikoma: 1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre; 2) ženklo naudojimas prekėms ar jų pakuotėms žymėti Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais. Pirmiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, negalima reikalauti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu tarp penkerių metų jo nenaudojimo laikotarpio pabaigos ir prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo teismui dienos iš tikrųjų buvo imta arba iš naujo pradėta ženklą naudoti, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimą dėl nenaudojimo, ratio legis yra ta, kad išimtinių teisių pagrindu nebūtų saugomi „miegantys“ prekių ženklai. Ženklas savo funkcijas, iš kurių pagrindinė yra skiriamoji, gali atlikti tik tada, jeigu yra naudojamas. Kai registruotas prekių ženklas nenaudojamas, reiškia, kad realiai apsauga yra suteikta teisinei fikcijai, kuriai pašalinti ir yra numatyta galimybė ženklą panaikinti dėl nenaudojimo. Nurodyta taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai ženklo registraciją dėl nenaudojimo prašoma panaikinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-36/2011).

54. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė /…/ negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 391/2010).

55. Nagrinėjamu atveju atsakovė, įrodinėdama aplinkybę, jog ginčijamas prekių ženklas Lietuvoje buvo realiai naudojamas, pateikė byloje įrodymus – važtaraščių kopijas (2013-2019 m.), išrašą iš atsakovės internetinio puslapio, išrašą iš UAB „Balsana“ internetinio puslapio, marketingo planą bei marketingo biudžeto planą, oficialų patvirtinimą, išrašą iš www.padangos1.lt., SIA „Latakko“ paraišką, sąskaitas, marketingo įrodymus, 2019 m. balandžio 9 d. Airijos Patentų biuro pranešimą, UAB „Ratai Tau“ 2020 m. kovo 12 d. atsakymą Nr. 1-12/03, UAB „Balsana“ atsakymą.

56. Pažymėtina, jog byloje pateiktoje SIA „Latakko“ išduotoje paraiškoje nurodyta, kad ši įmonė yra oficialus „Westlake“ prekių ženklo atstovas bei pardavėjas Lietuvoje nuo 2011 metų; be to, šioje paraiškoje patvirtinama, kad UAB „Latakko“, kuri yra nurodyta kaip pardavėjas visose atsiųstose sąskaitose, yra 100 proc. dukterinė SIA „Latakko“ įmonė, o sąskaitose nurodytas trumpinimas - WEST - žymi prekių ženklą „Westlake“. Faktą, kad atsakovė Lietuvoje veikia per įmonę SIA „Latakko“ iš esmės patvirtina ir byloje pateiktas išrašas iš atsakovės internetinio puslapio bei sąskaitos (2014-2019 m. laikotarpio), išrašytos UAB „Latakko“ kaip pardavėjo įvairioms Lietuvoje registruotoms įmonėms. Be to, byloje taip pat yra pateiktas UAB „Ratai Tau“ 2020 m. kovo 12 d. atsakymas Nr. 1-12/03, kuriame nurodoma, kad įmonė nuo įsteigimo momento prekiauja WESTLAKE produkcija ir kita atsakovės gaminama produkcija, bei paaiškinama, kad visą WESTLAKE produkciją įmonė iš pat pradžių įsigydavo iš oficialių ZRG platintojų – bendrovės SIA „Latakko“ bei bendrovės UAB „Latakko“, ir nuo 2018 m. sausio 2 d. įmonė pati tapo oficialiu ZRG produkcijos platintoju Lietuvos teritorijoje. Tuo tarpu UAB „Balsana“ atsakyme nurodoma, kad įmonė perka produktus, taip pat ir kitus produktus, kuriuos gamina ZRG iš SIA „Latakko“ arba UAB „Latakko“, paaiškinant, kad įmonė gaminius pradėjo pirkti iš SIA „Latakko“ ir UAB „Latakko“ nuo 2011 m. Taigi, šie aukščiau aptarti įrodymai patvirtina atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, kad atsakovė Lietuvoje veikia per SIA „Latakko“, kuris atsakovės prekes parduoda UAB „Balsana“ ir UAB „Ratai Tau“.

57. Be to, atsakovės byloje pateikti įrodymai - marketingo planas bei marketingo biudžeto planas, marketingo įrodymai (pateikti kartu su tripliku) – patvirtina aplinkybę, kad atsakovės prekės Lietuvoje buvo reklamuojamos, prekių ženklas viešai naudojamas bei matomas visiems esamiems ir potencialiems vartotojams.

58. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovės prekių ženklas Lietuvoje realiai buvo naudojamas.

59. Be to, nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad byloje pateikti atsakovės įrodymai (važtaraščiai, išrašai iš internetinių puslapių, marketingo planas bei marketingo biudžeto planas ir t. t.) iš esmės nepatvirtina jokio realaus prekių ženklo naudojimo Lietuvoje ginčo laikotarpiu, tačiau teismas sprendžia, jog tokia ieškovės pozicija sąlygota ieškovės netinkamo byloje pateiktų įrodymų vertinimo, kadangi iš procesinių dokumentų turinio ieškovė kiekvieną įrodymą vertina atsietai, neįvertinant visų pateiktų atsakovės įrodymų visumos, kuri akivaizdžiai byloje patvirtina faktą, jog atsakovės prekių ženklas buvo Lietuvoje naudojamas, viešai reklamuojamas bei matomas visiems esamiems ir potencialiems vartotojams.

60. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės prekių ženklu yra žymimos padangos. Savo ruožtu, bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė ginčo šalių pozicija tuo klausimu, ar padangos priskirtinos prekėms, kurioms žymėti buvo registruotas ginčijamas prekių ženklas, t. y. 12 klasės prekėms.

61. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog „iš prekių ženklo savininko negalima atimti bet kokios prekių, kurios, nors ir nėra absoliučiai tapačios prekėms, kurių naudojimas iš tikrųjų buvo įrodytas, nėra iš esmės ir skirtingos bei priklauso tai pačiai grupei, kuri gali būti suskirstyta tik savavališkai, apsaugos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad praktikoje prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis. Dėl to „prekių ar paslaugų dalies“ sąvoka negali apimti visų parduodamų panašių prekių ar paslaugų atmainų, o tik tas, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiškas kategorijas arba pakategores (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010).

62. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendime Nr. 2Ap-2047 nurodyta, jog prekių ženklas registruotas 12 klasės prekėms „pneumatinių padangų kameros ir vidinės kameros įvairių rūšių transporto priemonėms, dviračių pneumatinės padangos ir vidinės kameros“. Pažymėtina, jog analogiškai 12 klasės prekės nurodytos ir byloje pačios ieškovės pateiktoje atsakovės prekių ženklo ištraukoje iš ROMARIN duomenų bazės. Byloje pateiktame 2019 m. gegužės 6 d. ESINT sprendime nurodoma, kad 12 klasės prekės „įvairių rūšių transporto priemonių vidinės kameros ir padangų gaubtai; dviračių vidinės kameros ir padangų gaubtai“; 2019 m. gegužės 17 d. Jungtinės Karalystės intelektinės nuosavybės tarnybos sprendime - „įvairių transporto priemonių vidinės kameros ir padangos; dviračių vidinės kameros ir padangų gaubtai“; 2019 m. lapkričio 15 d. Vengrijos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendime - „įvairių transporto priemonių padangų kameros ir apmautai; dviračių padangų kameros ir apmautai“. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog 12 klasės prekių pavadinimai yra skirtingi, tačiau, teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog šie skirtumai yra atsiradę dėl prekių pavadinimų vertimo iš vienos kalbos į kitą.

63. Pažymėtina, jog, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, jog Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje yra nurodyta, kad „padanga, sausumos nebėginės transporto priemonės rato išorinis tamprus apvalkalas. Tvirtinama prie ratlankio <... > Būna ir pusiau pneumatinių padangų. Jų išorinis apvalkalas yra iš gumos, kaip ir spindulinių bekamerių padangų, bet viduje turi tamprias spyruokles, silpninančias kelio dinaminių apkrovų poveikį“ Padangos būna su kamera (kamerinė padanga) ir be kameros (bekamerė padanga). Kamerinė padanga viduje turi uždarą guminį vamzdelį, į kurį pumpuojamas suslėgtas oras, bekamerėje padangoje borto apvalkalas dėl vidinio oro slėgio glaudžiai prisispaudžia prie ratlankio ir taip susidaro sandari vidinė ertmė. Bekamerės padangos lengvesnės, patikimesnės, patogesnės naudoti, todėl jų daugiau gaminama.“. Taigi, akivaizdu, jog „padanga“ Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje yra tas pats kas ir „rato apvalkalas“. Be to, „padangų apdangalai“ ieškinio vertime į kinų kalbą verčiami kaip „padangos“.

64. Taigi, šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, jog iš esmės „padanga“ ir „padangų apvalkalas“ yra sinonimai ir reiškia tą pačią prekę, tik, priklausomai nuo vertimo į konkrečią kalbą, vienur 12 klasės prekėmis vadinamos „padangos“, kitur – „padangų apdangalai“, „padangų apmautai‘, „padangų gaubtai“.

65. Tuo tarpu, „padangų kameros“ yra itin glaudžiai susiję su „padangomis“, kadangi „padangų kameros“ yra naudojamas tik kartu su padangomis ir vadinamos „kamerinėmis padangomis“; be to, sutiktina su atsakovės pozicija, kad „padangų kamerų“ ir „padangų“ paskirtis, pobūdis, naudojimo metodas, platinimo kanalai sutampa.

66. Remiantis ESINT prekių ir paslaugų lyginimo įrankiu „Similarity tool“, prekės „transporto priemonių padangos“ yra laikomos identiškomis prekėms „guminiai padangų protektoriai“, o prekių „pneumatinių padangų kameros“ atžvilgiu yra laikomos „didelio panašumo laipsnio“.

67. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad į atsakovės prekių ženklo 12 klasės prekes „padangos“ neįeina, tačiau iš esmės nebuvo pateikti ir jokie byloje įrodymai, kokiai kitai klasei tokia prekė galėtų priklausyti.

68. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju 12 klasės prekės, kurioms žymėti buvo registruotas atsakovės prekių ženklas, apima ir tokias prekes kaip padangos.

69. Taigi, įvertinus aplinkybę, jog atsakovė byloje įrodė faktą, jog aktualiu ginčui laikotarpiu Lietuvoje naudojo ginčijamą prekės ženklą padangoms žymėti, bei nustačius, kad pastarosios įeina į 12 klasės prekių sąrašą, „padangų kameros“ yra itin glaudžiai susiję su „padangomis“, konstatuotina, jog ginčo atveju byloje ieškovė neįrodė fakto, kad ginčijamas prekės ženklas Lietuvoje nebuvo naudojamas, dėl ko ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

70. Pažymėtina, jog ieškovės pateikti byloje įrodymai – 2019 m. gegužės 17 d. Jungtinės Karalystės intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimas dėl atsakovės prekių ženklo registracijos panaikinimo Jungtinėje Karalystėje, 2019 m. gegužės 6 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos panaikinimo skyriaus sprendimas, 2019 m. lapkričio 15 d. Vengrijos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimas – šiuo atveju nesudaro pagrindo kitokiai išvadai dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo, kadangi, pirma, šie sprendimai nėra privalomai taikytini Lietuvoje, antra, priimant ieškovės į bylą pateiktus sprendimus, akivaizdu, jog ankstesniuose procesuose skyrėsi įrodinėjimo pagrindą sudarančios aplinkybės, teikiami įrodymai bei argumentai, kas jau savaime sąlygoja tai, jog nėra pagrindo šiame procese remtis pateiktomis išvadomis, nurodytomis ieškovės pateiktuose sprendimuose.

Dėl pagrindų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 2Ap-2047 (ne)buvimo

71. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2020 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 2Ap-2047 patenkinto ieškovės prašymą ir panaikino prekių ženklo „WEST LAKE (fig.)“ tarptautinė registracija Nr. 790769, visoms registracijoje nurodytoms prekėms nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.

72. Bylos duomenimis, ieškovė į Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinį skyrių su panaikinimo prašymu, prašant panaikinti atsakovės prekių ženklo registraciją dėl prekių ženklo nenaudojimo, kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 22 d. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismui ieškovė pateikė ieškinį dėl atsakovės prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl prekių ženklo nenaudojimo 2018 m. birželio 29 d., kuris buvo priimtas 2018 m. liepos 4 d. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinį skyrių, siekdama panaikinti atsakovės prekių ženklo registraciją dėl prekių ženklo nenaudojimo, kuomet civilinė byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo iškelta Vilniaus apygardos teisme.

73. Iš pateiktų ieškovės procesinių dokumentų turinio bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovės teigimu, tokia situacija, t. y. jog dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu iš esmės tuo pačiu metu vyko teisminis procesas bei buvo nagrinėjamas ieškovės panaikinimo prašymas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje, susidarė dėl to, kad atsakovė vengė sąmoningai priimti teismo išsiųstus procesinius dokumentus ir ieškodama alternatyvių būdų savo tikslui pasiekti, ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinį skyrių, pasinaudodama nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio PŽĮ redakcijoje įtvirtinta galimybe kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinį skyrių su prašymu panaikinti prekių ženklo registraciją dėl nenaudojimo.

74. Pagal PŽĮ, galiojusio iki 2019 m. sausio 1 d., 47 straipsnio 2 dalį ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje nepradėjo naudoti ženklo ar rimtai nesirengė juo žymėti prekes ir (ar) paslaugas, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos priežastys, pavyzdžiui, importo suvaržymas ar kitos nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės. Pagal to paties įstatymo 49 straipsnio 2 dalį, būtent Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ginčus dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo.

75. Pagal PŽĮ, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., 23 straipsnio 1 dalį ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti. To paties įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, jog suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui. Už prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia arba ją panaikinti padavimą turi būti sumokėtas mokestis. To paties įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Apeliacinis skyrius privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo procedūra nagrinėja apeliacijas dėl šiame įstatyme nurodytų Valstybinio patentų biuro sprendimų, protestus ir prašymus dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo šio įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo pareiškiamas priešieškinis teisme nagrinėjant ginčą dėl ženklo savininko teisių pažeidimo. Tuo tarpu pagal šio įstatymo 69 straipsnio 2 dalį, Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ginčus dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų, ženklo savininko teisių pažeidimo, ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo tais atvejais, kai dėl to pareiškiamas priešieškinis nagrinėjant ginčą dėl ženklo savininko teisių pažeidimo, ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos prekių ženklų pagal Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentą.

76. Be to, nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog ieškinys teismui buvo pateiktas dar galiojant PŽĮ nuostatoms, galiojusioms iki 2019 m. sausio 1 d., o į Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinį skyrių buvo kreiptasi jau galiojant PŽĮ nuostatoms, galiojusioms nuo 2019 m. sausio 1 d., aktualus yra 2018 m. gruodžio 4 d. priimtas Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymas Nr. XIII- 1679. Šio įstatymo Priedo 2 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 6 dalyje yra įtvirtinta, kad prekių ženklų, kurie įregistruoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra pareikštas ieškinys, registracija pripažįstama negaliojančia ar panaikinama vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 58, 59, 60 ir 61 straipsniais.

77. Ginčo atveju, ieškovės prašomas panaikinti atsakovės prekių ženklas yra įregistruotas iki naujos PŽĮ redakcijos įsigaliojimo dienos ir dėl kurio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pareikštas ieškinys, t. y. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. birželio 29 d. buvo pateiktas ieškovės ieškinys dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl prekių ženklo nenaudojimo, o prekių ženklo registraciją prašoma panaikinama vadovaujantis PŽĮ redakcijos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., nuostatomis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog į Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biurą ieškovė kreipėsi pažeidžiant teisės aktų nuostatas, t. y. 2018 m. gruodžio 4 d. priimto Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1679 Priedo 2 straipsnio 6 dalį bei atitinkamai PŽĮ redakcijos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., nuostatas. Be to, teismo vertinimu, ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinį skyrių ne tik neturėdama tam teisinio pagrindo bei, įvertinus tai, jog ieškovei tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir nagrinėjant panaikinimo prašymą Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje, buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, aiškiai suvokdama apie tokio teisinio pagrindo nebuvimą.

78. Be to, bylos duomenimis, apie tai, jog Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje nagrinėjamas ieškovės pateiktas panaikinimo prašymas atsakovė informuota nebuvo ir jame nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius priėmė skundžiamą sprendimą tik pagal ieškovės pateiktą poziciją, neišklausius atsakovės pozicijos, nesant pateiktiems jokiems atsakovės įrodymams dėl ginčijamo prekių ženklo (ne)naudojimo.

79. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 2Ap-2047 kaip išnagrinėtą neturinčios tam įgaliojimų institucijos. Tuo tarpu, aplinkybė, kad šis skundžiamas sprendimas buvo priimtas tik pagal ieškovės pateiktą poziciją, nesant atsakovės dalyvavimo prašymo nagrinėjime bei neteikiant jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų, leidžia teismui spręsti, jog skundžiamas sprendimas naikintinas ir tuo pagrindu, jog viena iš ginčo šalių nebuvo informuota apie vykusį procesą ir neturėjo galimybės teikti savo poziciją, argumentus bei įrodymus dėl pateikto jos atžvilgiu panaikinimo prašymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

81. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, o priešieškinio pareiškimas tenkintinas, atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog turėjo iš viso 5 812,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (įsakymo redakcijos nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytų maksimalių dydžių, iš ieškovės atsakovei priteistinos 5 812,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis).

82. Remiantis bylos medžiaga, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi įpareigoti ieškovę per septynias darbo dienas nuo nutarties kopijos ieškovės atstovui įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT77 4010 0510 0456 4703, esančią Luminor bank AB, 5 000 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė yra sumokėjusi į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Eur. Teismas sprendžia, jog šios sumos paskirstymo klausimą tikslinga spręsti, įsiteisėjus galutiniam sprendimui šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Westlake Chemical Corporation ieškinį atmesti, atsakovės ZHONGCE RUBBER GROUP COMPANY LIMITED priešieškinį tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 2Ap-2047.

Priteisti iš ieškovės Westlake Chemical Corporation atsakovės ZHONGCE RUBBER GROUP COMPANY LIMITED naudai 5 812,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė