- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-737-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00175-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Trečiasis asmuo
- D. L., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Procesinių sprendimų kategorijos: 38; 44.2; 44.2.4.1; 44.5.2.1; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10308-773/2014 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims D. L., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas regreso tvarka prašė priteisti iš atsakovės 7304,01 Lt turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2011 m. vasario 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu V. L. vairuojamas automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią, neaptvertą, nepažymėtą kelio ženklais duobę (duomenys neskelbtini), dėl ko šis automobilis buvo apgadintas. Į eismo įvykio vietą iškviesta Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba administracinio teisės pažeidimo sudėties nenustatė, 2011 m. vasario 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta. Automobilį buvo apdraudęs ieškovas transporto priemonių savanorišku draudimu pagal draudimo sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu D. L.. Ieškovui administruojant draudžiamąjį įvykį, nustatyta, kad transporto priemonės savininko nuostoliai dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio Audi A3 sudarė 7304,01 Lt, todėl, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis, ieškovas transporto priemonės savininkui išmokėjo 7304,01 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 7304,01 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nustatė, kad 2011 m. vasario 1 d. eismo įvykio metu V. L. vairuojamas automobilis įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, dėl to transporto priemonė Audi A3 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta. Eismo įvykio priežastis – neprižiūrima kelio danga. Transporto priemonės apžiūros–defektų 2011 m. vasario 2 d. akte Nr. 0202009 pateiktas apgadinimų ir numatomo remonto aprašymas. Pagal 2011 m. sausio 14 d. transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. 851-0354033 šį automobilį kasko draudimu buvo apdraudęs ieškovas, todėl automobilio remonto darbus už 7304,01 Lt atlikusiai UAB „Autofortas“ buvo atlygintos remonto išlaidos. Atsakovė nepatenkino ieškovo 2011 m. spalio 12 d. pretenzijos žalą atlyginti regreso tvarka. Teismas pažymėjo, kad vairuotojas eismo įvykio metu elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės pateiktas internetinio portalo www.delfi.lt 2011 m. sausio 27 d. straipsnis apie orų prognozes Lietuvoje ateinančią savaitę nepatvirtina faktinių oro sąlygų eismo įvykio metu, eismo įvykis įvyko ne dėl blogų atmosferos sąlygų. Atmetė atsakovės argumentą dėl priežastinio ryšio tarp įvažiavimo į duobę ir žalos nebuvimo, nes iškart po įvykio buvo išoriškai konstatuota, jog būtent šio eismo įvykio metu automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis, išbėgusi variklio alyva, pramuštas variklio karteris, tai papildomai patvirtino liudytojų D. K. ir G. Š. parodymai. Automobilio remontas buvo tikslingas atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė laikoma sunaikinta, jeigu remonto išlaidos yra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo įvykio arba didesnės. Automobilio Audi A3 remonto išlaidos sudarė 69,96 procentų vidutinės tokios transporto priemonės rinkos vertės iki eismo įvykio, pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką automobilis nėra pripažintinas sunaikintu. Nenustatęs CK 6.253 straipsnyje nustatytų pagrindų, atmetė atsakovės argumentus dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad sprendimas yra priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą, todėl yra nepagrįstas.
Nepagrįstai konstatuota, kad automobilis atsitrenkė į ledo sudarytą kelio duobę, susidariusią nuo bėgančio vandens. Atvirkščiai, eismo įvykio vietos schemoje ir patrulio R. G. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad automobilis užvažiavo ant važiuojamosios dalies esančių ledo luitų. Vairuotojas V. L. neatsimena, ar įvažiavo į ledo luitų duobę, ar į asfalto duobę. Aplinkybę, kad automobilio apgadinimai būdingi užvažiavimui ant kliūties – ledo luitų, posėdžio metu patvirtino liudiję draudimo kompanijos darbuotojai. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškinys pareikštas netinkamam asmeniui. Atsakomybė už eismo įvykį taikytina kelią prižiūrinčiam trečiajam asmeniui UAB „Kauno švara“, kuri barstė kelią likus kelioms valandoms iki eismo įvykio. Eismo įvykio priežasties įrodinėjimo pareiga perkelta atsakovei, apie eismo įvykį sužinojusiai iš ieškovo pretenzijos daugiau nei po metų nuo eismo įvykio dienos. Atsakovė negalėjo pateikti įrodymų, kad automobilis užvažiavo ant ledo luitų, nes jie sužinojimo dieną buvo ištirpę.
Atsakovės manymu, negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta dėl įvažiavimo į ginčo duobę, nėra nustatytas priežastinis ryšys. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kada, kur, nuo ko, per kiek laiko automobilyje atsirado ginčo sugadinimai. Teismas nepasisakė ir nevertino UAB „Autofortas“ 2011 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros, išrašytos paėjus 5 mėnesiams nuo eismo įvykio dienos. Nurodo, kad policijos nutarime aprašyti apgadinimai yra priekinio bamperio, apatinio variklio dangčio, nurodomi išbėgę skysčiai, tačiau UAB „Autofortas“ darbuotojai pakeitė beveik visą variklį, priekinę panelę, oro kondicionieriaus kompresorių ir daugelį kitų automobilio dalių. Nėra duomenų, kad šiuos automobilio sugadinimus lėmė ieškinio pagrindu nurodomas eismo įvykis, kad po jo iki 2011 m. birželio 30 d. automobilis nebuvo eksploatuojamas ir nebuvo patekęs į kitą eismo įvykį.
Apskaičiuojant žalos dydį, nebuvo laikomasi teisės aktų ir teismų praktikos reikalavimų. Nėra įrodymų, kad buvo išskaitytas keistų neoriginalių detalių nusidėvėjimas. Eismo įvykio metu automobilis buvo 12 metų senumo, dėl ko variklio ir važiuoklės detalių keitimas naujomis, neįvertinus nusidėvėjimo, laikytinas nepagrįstu praturtėjimu kito asmens sąskaita.
Nepagrįsta teismo išvada apie atsakovės siekimą išvengti civilinės atsakomybės teigiant, kad eismo įvykis įvyko dėl blogų atmosferos sąlygų. Teismas nustatė, kad eismo sąlygos įvykio dieną buvo ypatingai sudėtingos, tuo pačiu konstatavo, kad maksimalaus greičio pasirinkimas yra pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojo elgesys. Dėl to teismas nepagrįstai sprendė apie vairuotojo kaltės nebuvimą. Atsargus ir atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų, bet ne maksimalų leistiną greitį, galėjo išvengti eismo įvykio. Maksimalaus leistino greičio pasirinkimas, važiuojant ypatingai sudėtingomis sąlygomis pavojingame eismo ruože, negali būti vertinamas kaip pakankamas vairuotojo atidumas ir rūpestingumas, todėl atsiradusi žala yra susijusi ir su vairuotojo kalte. Tai gali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-91/2010).
Prašo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, o ne valstybės perduotoji. Savivaldybių savarankiškajai funkcijai vykdyti papildomas finansavimo šaltinis yra Kelių priežiūros ir plėtros programa, skirta vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir užtikrinti saugaus eismo sąlygas. Laikydamasi nustatytos tvarkos, Kelių direkcija savivaldybėms (iš jų – ir atsakovei) kasmet skiria programos lėšas, kontroliuojant jų naudojimo tikslingumą. Šias lėšas savivaldybės naudoja savo nuožiūra.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kauno švara“ prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad sprendimas yra teisingas. Atsakovė savo pareigų tinkamai neatliko, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, CK 6.246 straipsnio 1 dalį. Nėra nuginčytas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. vasario 1 d. nutarimas, kad automobilis įvažiavo į pilną vandens kelio duobę.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, nustatydamas automobilio apgadinimo priežastį, priežastinį ryšį tarp autoįvykio ir ieškinyje nurodytos žalos, vairuotojo kaltę dėl autoįvykio, padarytos žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad autoįvykis kilo, automobiliui atsitrenkus į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę.
Pirmosios instancijos teismas eismo įvykio priežastį nustatė, įvertinęs eismo įvykį fiksavusią medžiagą – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūno nubraižytą eismo įvykio vietos schemą, tarnybinį pranešimą (juose nurodoma, kad V. L. vairuotas automobilis užvažiavo ant kelyje susidariusių ledo luitų), nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, V. L. paaiškinimą ir jo parodymus, apklausus liudytoju (nutarime nurodyta, kad V. L. vairuotas automobilis įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią vandens pilną kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais; liudytojas V. L. parodė, kad eismo įvykio metu įlėkė į asfalto ar ledo duobę kelyje, susidariusią nuo bėgančio vandens, duobės toje vietoje yra pastoviai). Nors apklausos teisme metu liudytojas V. L. tiksliai neprisiminė, duobė buvo asfalto ar ledo, jis patvirtino įvažiavęs į duobę, o ne susidūręs su ledo luitu, taip pat kad duobė buvo užpustyta. Remiantis tuo, kad tarnybiniame pranešime nurodytos eismo įvykio priežasties kilmė yra 2011 m. vasario 1 dienos V. L. paaiškinimas, o jame teigiama apie įvažiavimą į kelio duobę, analogiška eismo įvykio priežastis nurodyta nenuginčytame nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykio, įvykusio 2011 m. vasario 1 d. 9.30 val. Kaune, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), priežastis buvo V. L. vairuoto automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimas į važiuojamojoje kelio dalyje esančią kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, dėl ko transporto priemonė buvo apgadinta (CPK 185 straipsnis). Apeliantė neteisingai teigia, jog aplinkybę, kad automobilio apgadinimai būdingi užvažiavimui ant kliūties – ledo luitų, posėdžio metu patvirtino liudiję draudimo kompanijos darbuotojai. Išklausius liudytojų D. K. ir G. Š. parodymų nustatyta, kad tokie automobilio apgadinimai nėra būdingi kiekvienam įvažiavimui į kelio duobę, teoriškai jie galimi ir atsitrenkus į ledo luitą, tačiau šiuo atveju įvažiavimas į duobę sudavė labai stiprų smūgį automobilio variklio karteriui. Sutiktina su apeliante, kad, apie eismo įvykį sužinojusi daug vėliau, ji negalėjo patikrinti vasario mėnesį buvusios kelio situacijos, tačiau pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovės nepateiktus ieškovės įrodymus paneigiančius duomenis nesudaro pagrindo spręsti apie nepagrįstą atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimą. Pirmosios instancijos teismas deliktinės atsakomybės taikymui būtiną sąlygą tinkamai nustatė, sugretinęs eismo įvykį fiksavusią medžiagą – policijos pareigūno nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje nurodytus pirminius duomenis apie kelio dangą (ji, nors ir apledėjusi, buvo asfaltbetonio, cementbetonio (įvykis įvyko lygioje gatvės vietoje, o 2011–2012 m. trečiojo asmens UAB „Kauno švara“ valomų ir barstomų gatvių sąraše valytina nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvės įkalnė), kitą administracinės bylos medžiagą, vairuotojo parodymus, pirminius duomenis apie automobilio apgadinimą, įvykio dieną darytą transporto priemonės apžiūros–defektų aktą ir nuotraukas, remonto sąmatą, UAB „Autofortas“ nustatytus defektus tikrinusių liudytojų parodymus, todėl pagrįstai pripažino, kad nustatyti automobilio sugadinimai yra eismo įvykio, kilusio transporto priemonei įvažiavus į duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, pasekmė.
Apeliantė nepagrįstai teigia, jog iš bylos medžiagos nėra aišku, kada, kur, nuo ko, per kiek laiko automobilyje atsirado ginčo sugadinimai. Pakankamai artimą automobilio apgadinimų priežastinį ryšį su minimu autoįvykiu įrodo transporto priemonės apžiūros–defektų akto surašymas įvykio dieną. Faktą, kad po įvykio iki 2011 m. birželio 30 d. remonto sąmatos sudarymo automobilis negalėjo būti eksploatuojamas, patvirtino liudytojas D. K., nurodęs, jog dėl tokių sugadinimų, kokie buvo nustatyti įvykio dieną, automobilis realiai negalėjo būti eksploatuojamas. Šis liudytojas bei liudytojas G. Š. pagrindė, kaip kiekviena apgadinimų ir numatomo remonto aprašyme nurodyta keičiama ar remontuojama automobilio dalis yra susijusi su pirminėje apžiūroje išvardintais transporto priemonės sugadinimais bei remonto sąmata. Iš jų parodymų matyti, kurios detalės turi būti keičiamos ir atitinkamai atliekami darbai pagal technologijos reikalavimus, nors tos detalės ir darbai numatomo remonto aprašyme ir nenurodyti (pvz., ratlankių pakeitimas dėl priekinio bamperio apatinės dalies ir priekinės panelės pakeitimo, variklio remonto darbai, esant smūgiui į karterį ir pan.). Pažymėtina, kad apeliantės atstovė dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo apklausti minėti liudytojai, pateikė klausimus dėl kai kurių detalių ir darbų ryšio su automobilio apgadinimais, pažymėtais pirminėje apžiūroje, apeliacinio skundo negrindė tuo, kad transporto priemonės apžiūros–defektų akte bei remonto sąmatoje nurodyti konkretūs darbai su autoįvykiu nėra susiję, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog automobilio sugadinimai dėl ieškinio pagrindu nurodomo eismo įvykio nėra įrodyti. Transporto priemonės apžiūros–defektų akte nurodyta, kad 61 procento nusidėvėjimas yra taikomas keičiamoms originalioms dalims. Remiantis paaiškinimais UAB „Autofortas“ sąmatoje t. 1 b.l. 32 ir liudytojo D. K., su kuriuo buvo suderintas sąmatoje nurodytas žalos dydis, parodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog remontui panaudotų neoriginalių detalių vertės nusidėvėjimo išskaičiavimas papildomai neturėjo būti pritaikytas – šių detalių kainos žymėjimas žvaigždute reiškia kainos koregavimą, nusidėvėjimą pritaikius. Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Dėl to draudiko pasitelkto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu ir leistinu įrodymu (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
Nesutiktina su apeliante, kad eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo V. L. neįvertintų blogų atmosferos sąlygų, pasirenkant maksimalų leistiną greitį. Minėta, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne V. L. veiksmai, o kelio duobė, kurios kelyje nepažymėtos specialiais ženklais neturėjo būti nepriklausomai nuo oro sąlygų (snigimo). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atlikto tyrimo metu administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis nenustatyti, vairuotojas Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliantei neįrodžius neteisėtų vairuotojo veiksmų, nėra pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnyje reglamentuotą visišką ar dalinį atsakovės atleidimą nuo atsakomybės.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.