- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2-10308-773/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-00175-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kauno švara“, D. L., Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
Procesinių sprendimų kategorijos: 38; 44.2; 44.2.4.1; 44.5.2.1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 6 d.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui advokatui D. S., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., trečiojo asmens UAB „Kauno švara“ atstovei L. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui D. L., trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje D. L., tretiesiems asmenims atsakovo pusėje UAB „Kauno švara“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (T.1, b. l. 80-83) atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims D. L., UAB „Kauno švara“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 7304,01 Lt turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, nurodė, jog 2011 m. vasario 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu V. L. vairuojamas automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią, neaptvertą, nepažymėtą kelio ženklais duobę (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadintas automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodė, kad dėl šio įvykio buvo apgadinta transporto priemonė Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodė, kad į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą. Kauno apskrities VPK Kelių Policijos valdyba nustatė, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobės pastebėti negalėjo, todėl buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Ieškovas nurodė, kad automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, Transporto priemonių savanorišku draudimu, draudimo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir tečiojo asmens D. L.. Ieškovo atstovas advokatas D. S., nurodė kad administruojant draudžiamąjį įvykį buvo atlikti transporto priemonei patirtos žalos įvertinimo veiksmai ir nustatyta, kad transporto priemonės savininkui nuostoliai, dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio Audi A3, sudarė 7304,01 Lt, todėl ieškovas ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo 7304,01 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Ieškinyje nurodyta, kad 2011 m. spalio 12 d. ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, kreipėsi į atsakovą Kauno miesto savivaldybę ragindamas sumokėti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki prašymo pateikimo teismui reikalaujama suma nėra sumokėta.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (T.1, b. l. 96-160) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, nes sutrumpinto trejų metų senaties termino pradžia turėtų būti laikoma 2011 m. vasario 1 d, t.y. įvykio, kurio metu buvo patirta ieškovo prašoma priteisti žala. Atsakovas Kauno miesto savavaldybė nurodė, kad ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, skundą Kauno apygardos administracinis teismas priėmė tik 2014 m. vasario 7 d., todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį tuo pagrindu atmesti. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė taip pat nurodė, kad automobilio sugadinimas yra siejamas ne su kelio duobe, bet smūgiu į ledo luitą, todėl nėra vienos iš būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų – priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad apie įvykį sužinojo tik 2011 m. spalio 12 d. gavęs draudiko pretenziją, todėl neturėjo galimybės apžiūrėti įvykio vietą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad UAB „Autofortas“ sąskaita faktūra yra išrašyta 2011 m. birželio 30 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams nuo eismo įvykio, todėl, atsakovo nuomone, automobilis buvo remontuojamas praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo eismo įvykio. Atsakovas nurodė, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilis visą šį laiką nebuvo eksploatuojamas, todėl, atsakovo nuomone, negalima daryti išvados, kad UAB „Autofortas“ atlikti automobilio remonto darbai yra susiję su eismo įvykiu. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pažymėjo, kad policijos nutarime, surašytame iš karto po eismo įvykio, yra nurodyta, kad apgadintas tik priekinis bamperis, apatinis variklio dangtis, išbėgę skysčiai, o UAB „Autofortas“ praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams po eismo įvykio buvo keičiamas beveik visas variklis, priekinė panelė, oro kondicionieriaus kompresorius ir daugelis kitų. Atsakovo nuomone, ieškovo nurodoma žala nėra susijusi su 2011 m. vasario 1 d. eismo įvykiu. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime taip pat nurodė, kad apskaičiuojant žalą nebuvo išskaičiuotas transporto priemonės nusidėvėjimas. Atsakovas pažymėjo, kad transporto priemonę remontuoti nėra ekonomiška, kai būtinos remonto išlaidos sudaro 75 procentus transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo įvykio, tuo tarpu nėra duomenų, kad transporto priemonę remontuoti buvo ekonomiška. Atsakovo atstovė R. D. nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų buvimą – duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto, o nežinia kada užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Atsakovas pabrėžė, jog turimos lėšos yra ribotos ir nepakankamos Kauno miesto gatvėms reguliariai tvarkyti. Atsakovas taip pat nesutiko su reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, nes žala kildinama iš viešosios teisės normos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į ieškinį (T. 1, b. l. 142-142) nurodė, kad nėra jokio teisės akto, kuriame būtų nustatyta Kelių direkcijos atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiūros, neatlikto remonto. Kelių priežiūra yra savarankiška funkcija, o ne valstybės perduotoji. Savivaldybių lėšos naudojamos savivaldybių funkcijoms atlikti, o tik valstybinėms funkcijoms atlikti skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto arba piniginių fondų. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. nustatytai savivaldybių savarankiškajai funkcijai vykdyti papildomas finansavimo šaltinis yra Kelių priežiūros ir plėtros programa. Savivaldybės turi naudoti daugiau savo biudžeto lėšų ir ieškoti kitų finansavimo šaltinių.
Trečiojo asmens UAB „Kauno švara“ atstovė L. J. nurodė, kad byloje nėra duomenų ar foto nuotraukų, kurios patvirtintų, kad minėtoje duobėje buvo ledo luitas, todėl prašė pašalinti UAB „Kauno švara“ iš bylos. Trečiojo asmens UAB „Kauno švara“ atstovė L. J. nurodė, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis yra įtrauktas į valomų kelių sąrašą, pažymėjo, kad žiemos sezonu buvo valomos tik įkalnės ir nuokalnės, o nurodytas ruožas yra lygus, todėl žiemos metu nebuvo valomas. Trečiojo asmens UAB „Kauno švara“ atstovė L. J. nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. UAB „Kauno švara“ yra pavesta taisyti duobes, nurodyta duobė buvo sutvarkyta 2013 m. lapkričio mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), nes ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti laikoma 2011 m. vasario 1 d., t. y. nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo patirta žala, nes pareiškėjo skundas Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas 2014 m. vasario 7 d. Teismas nustatė, kad ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, skundą su reikalavimu priteisti 7304,01 Lt turtinės žalos atlyginimą teismui išsiuntė 2014 m. sausio 31 d. (T. 1, b. l. 46), kai nurodytas ieškinio senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl teismui nėra pagrindo jį taikyti (CK 1.130 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnis). Teismas įvertina ir tai, kad tai, jog ieškinio senaties terminas netaikytinas teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovė R. D., kuri nurodė, kad nepalaiko atsikirtimų argumento dėl trejų metų ieškinio senaties termino praleidimo (T. 2, b. l. 38; 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50 min. 35 sek.), todėl teismui ir dėl šių aplinkybių nėra pagrindo jį taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, tirdamas atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsikirtimų argumentus, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, jog būtent kelio duobė sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus, kad yra priežastinis ryšys tarp sugadinimų ir eismo įvykio, juolab, kad Kauno AVPK PK eismo įvykio schemoje nurodoma, kad smūgio vieta yra ledo luitas, ištyrė byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu liudytoju apklausė automobilio vairuotoją V. L. (CPK 183 straipsnis).
Teismas nustatė, kad eismo įvykio, įvykusio 2011 m. vasario 1 d. 9.30 val. Kaune, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), medžiagoje (T. 1, priedas) yra V. L. 2011 m. vasario 1 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu jis atsitrenkė į ledo sudarytą duobę, kuri susidariusi nuo per kelio bėgančio vandens; eismo įvykio metu pustė sniegą, duobė buvo užpustyta, kelias slidus; eismo įvykio priežastis yra neprižiūrima kelio danga, ant kelio bėga vanduo ir sudaro ledo luitus. Kauno AVPK PK eismo įvykio schemoje nurodoma, kad smūgio vieta, sutartinis ženklas Nr. 1 yra ledo luitas, o sutartiniai ženklai Nr. 3 reiškia kelyje susidariusius ledo luitus. Minėtoje medžiagoje esančiame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulio R. G. 2011 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad V. L. paaiškino, kad eismo įvykio metu užvažiavo ant važiuojamosios dalies prišalusių ledo luitų, kurie apgadino bamperį, iš variklio išbėgo tepalas. Tuo tarpu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. vasario 1 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (T.1, b. l. 12, medžiagos 2 lapas) nurodyta, kad V. L. vairuojamas automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią vandens pilną kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė. Teismas pažymi, kad 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas eismo įvykio metu automobilį vairavęs V. L. (2014 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 33 min. 30 sek.) nurodė, kad eismo įvykio metu įlėkė į duobę, iškvietė policiją, policija apžiūrėjo vietą, draudimas paėmė automobilį ir suremontavo, važinėja nuo 1983 m., avarijos neturėjo, nuobaudų neturėjo, tame kelio ruože būna duobės, ten duobės būna ir jas prisimena nuo 1975 m. kai važinėjo į mokyklą; ten yra šaltinis ir to šaltinio niekas netvarko, tas pats bus ir šią žiemą, ne vienas autobusas nulėkęs nuo kelio; policija atvažiavo, kad duobė, tepalai išbėgę; ten pastoviai yra duobės, niekas negalvojo, kad ten yra tokia didelė duobė, greitai nepavažiuosi, turi tarp duobių laviruoti; važiavo (duomenys neskelbtini), kelio dalis buvo įkalnė; ne vienas autobusas nuvažiavęs, yra žuvusių žmonių; buvo smūgis, bėgo tepalai, buvo duobėje; vienas ratas įkrito daugiau į duobę, kitas mažiau; buvo duobė, kokio dydžio neatsimena, ar asfalto ar ledo duobė negali pasakyti, ledo luitai ar duobė taip pat neatsimena; neprižiūrima kelio danga, nes bėga šaltinis ir duobės aplink. Teismas, ištyręs visus nurodytus įrodymus, daro išvadą, kad eismo įvykio, įvykusio 2011 m. vasario 1 d. 9.30 val. Kaune, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), metu V. L. vairuojamas automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, ir dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė. Tai, kad 2011 m. vasario 1 d. Kauno AVPK PK eismo įvykio schemoje ir patrulio R. G. 2011 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog smūgio vieta yra ledo luitas, nepaneigia automobilio vairuotojo liudytoju apklausto V. L. nurodytų aplinkybių, kad automobilis atsitrenkė į ledo sudarytą kelio duobę, kuri susidariusi nuo bėgančio vandens. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė teismui nepateikė papildomų įrodymų, kurie paneigtų faktines aplinkybes, kad analizuojamas eismo įvykis, įvykęs 2011 m. vasario 1 d. 9.30 val. Kaune, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), įvyko automobiliui įvažiavus į kelyje esančią duobę, tuo tarpu teismui neturint kitų įrodymų nėra pagrindo laikyti, kad eismo įvykis įvyko ne dėl kelio važiuojamojoje dalyje esančio defekto – kelio duobės, už kurį kaip kelio savininkas atsako Kauno miesto savivaldybė (CPK 178 straipsnis).
Teismas atmeta atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentus, kad iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog ieškovo reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į kelio duobę, nes nėra įrodytas priežastinis ryšys. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų: eismo įvykio, įvykusio 2011 m. vasario 1 d. 9.30 val. Kaune, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), medžiagos (T. 1, priedas), šioje medžiagoje esančių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulio R. G. 2011 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo, V. L. 2011 m. vasario 1 d. paaiškinimo, Kauno AVPK PK 2011 m. vasario 1 d. eismo įvykio vietos schemos ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. vasario 1 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (T.1, b. l. 22, medžiagos 2 lapas) teismas nustatė, kad iškart po eismo įvykio buvo išoriškai konstatuota, jog būtent šio eismo įvykio metu automobiliui Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, išbėgusi variklio alyva, pramuštas variklio karteris. Teismas įvertina byloje pateiktą Transporto priemonės apžiūros – defektų 2011 m. vasario 2 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas 2011 m. vasario 2 d., sudarytas apgadinimų ir numatomo remonto aprašymas, kurį atliko UAB „Autofortas“ atstovas A. Š., ir kurį vėliau tvirtino ir papildė naujai nustatytais defektais draudiko atstovas specialistas D. K. (T.1, b. l. 33). Tai, kad šie apgadinimai ir numatomas remontas buvo eismo įvykio pasekmė teismo posėdžio metu patvirtino liudytojais apklausti D. K. ir G. Š., kurių paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, detaliai atskleidžiantys susidariusių apgadinimų priežastis ir susidarymo mechanizmą, nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti (2014 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 55 min. 40 sek.). Teismas taip pat atmeta atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentus, kad apskaičiuojant žalos dydį nebuvo išskaičiuotas nusidėvėjimas, nes kaip paaiškino liudytoju apklaustas specialistas D. K. keičiamoms detalėms buvo taikomas 61 proc. nusidėvėjimas ir tai matyti iš Transporto priemonės apžiūros – defektų 2011 m. vasario 2 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 33, antra pusė). Teismas atmesdamas atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentus dėl žalos dydžio apskaičiavimo nepagrįstumo, įvertina ir tai, kad automobilio padangos iš vis nebuvo keičiamos, o sugadintas automobilio karteris buvo remontuojamas, kurio darbų kaina sudarė 140 Lt, t (T. 1, b. l. 28-29).
Teismas ištyrė atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentus, kad draudikas privalėjo pateikti išvadą dėl transporto priemonės remonto tikslingumo, nes transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu remonto išlaidos yra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo įvykio arba didesnės. Teisme liudytoju apklaustas ieškovo ERGO Insurance SE atstovas G. Š. patvirtino, kad dirbdamas ekspertu ERGO Insurance SE rengė išmokėjimo aktą, patikrindamas bylą, ar viskas surinkta išmokėjimui, be kitų duomenų įvertino ir transporto priemonės atstatomojo remonto tikslingumą, t. y. ar ekonomiška ar neekonomiška remontuoti automobilį, nes automobilis kainavo virš 10000 Lt (2014 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 13 min. 25 sek.). Teismas atsižvelgia į ieškovo pateiktą įrodymą – VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės archyvo kopiją, kad vidutinė transporto priemonės Audi A3, 1.9 TDI, kaina Lietuvoje 2011 m. vasario mėnesį buvo 10440 Lt (T. 1, b. l. 115), tuo tarpu atsakovo Kauno miesto savivaldybės pateiktas išrašas iš internetinio puslapio www.autoplius.lt dėl automobilių kainos yra padarytas 2014 m. vasario 20 d. (T. 1, b. l. 58-59), t. y. praėjus daugiau kaip trims metams po eismo įvykio, todėl šiomis kainomis vertinant transporto priemonės atstatomojo remonto tikslingumą 2011 metais yra visiškai nepagrįsta. Teismas nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina buvo 7304,01 Lt, kuri sudarė 69,96 proc. vidutinės tokios transporto priemonės kainos iki eismo įvykio (7304,01 Lt X 100 proc. / 10440 Lt), todėl nenustatyta, kad pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką šis automobilis turėjo būti pripažintas sunaikintas ir remontuoti netikslingas (Kolegialių institucijų 2000 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 120/101 „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 33-946).
Teismas taip pat atmeta atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentus, kad pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį jam atsakomybė netaikoma ar jis turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, nes byloje nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas automobilį. Visų pirma teismas pažymi, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. vasario 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, jame konstatuojant, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, nes vairuotojas to iš anksto numatyti negalėjo (T.1, b. l. 22, medžiagos 2 lapas). Teismas taip pat įvertina 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklausto vairuotojo V. L. parodymus, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu vairuotojas važiavo atsargiai, nes laikė, kad greitai važiuoti negalima, žinojo apie įvykusius nelaimingus atsitikimus, ir net tame kelio ruože žuvusius žmones (2014 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 33 min. 30 sek.). Teismas taip pat atsižvelgia į V. L. 2011 m. vasario 1 d. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve dešinėje eismo juostoje apie 50 km/h greičiu, tuo pačiu metu tik priešinga eismo juosta važiavo autobusas ir jam nespėjus sustoti atsitrenkė į ledo sudarytą duobę (T. 1, priedo psl. 4). Teismas pažymi, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė visiškai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo V. L., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės, veiksmų neatidumo ar neatsargumo, tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vairuotojas susidariusioje situacijoje elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, Kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl atmestini šie atsakovo argumentai kaip visiškai neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė 2014 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu pateikė iš internetinio portalo www.delfi.lt atspausdintą 2011 m. sausio 27 d. straipsnį apie orų prognozes, iš kurio matyti, kad 2011 m. vasario 1 d. buvo prognozuojama naktį minus 2-7 laipsniai Celsijaus, dieną nuo minus 3 iki plius 2 laipsnių Celsijaus (T. 2, b. l. 9, 10). Atsakovo atstovė R. D. nurodė, kad tuo bando įrodyti, kad atsakovas turi būti atleistas nuo atsakomybės pagal Kelių eismo tvarkos aprašą, nes eismo įvykio priežastis buvo staigus orų pasikeitimas (2014 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 8 min. 20 sek.). Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (Žin., 2004, Nr. 25-771) 42 punkte numatyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka; kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo. Teismas konstatuoja, kad byloje atsakovo pateiktas iš internetinio portalo www.delfi.lt ištrauktas 2011 m. sausio 27 d. straipsnis apie orų prognozes Lietuvoje ateinančią savaitę visiškai nepatvirtina, kad buvo staigus atmosferos sąlygų pasikeitimas eismo įvykio metu 2011 m. vasario 1 d. eismo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kuris nulėmė eismo įvykį, nes šis įrodymais nepatvirtina faktinių orų eismo įvykio metu ir eismo įvykio vietoje, be to, kaip teismas konstatavo, eismo įvykis įvyko dėl kelio važiuojamojoje dalyje esančios duobės, bet ne dėl to, kad buvo blogos atmosferos sąlygos. Teismas taip pat pažymi, kad asmenų atleidimas nuo civilinės atsakomybės reglamentuotas CK 6.253 straipsnyje, tačiau teismas jame nustatytų atleidimo pagrindų nenustatė, tuo tarpu atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliavimas į Kelių priežiūros tvarkos aprašo 42 punkte nustatytas kelius prižiūrinčių asmenų atleidimo nuo atsakomybės nuostatas vertinamas kaip atsakovo siekis išvengti civilinės atsakomybės.
CK 6.263 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo ją atlyginti. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte yra numatyta, kad priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos inter alia yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų organizavimas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir į teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, patyrė nuostolius dėl atsakovui Kauno miesto savivaldybei priklausančio kelio trūkumo, jame esančios duobės, ir tuo pačiu dėl atsakovo netinkamo savo įstatyminių pareigų vykdymo – netinkamos kelio priežiūros, ieškovo civilinės teisės turi būti ginamos priteisiant jam visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), nes draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis).
Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo prašymas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje administracinė byla Nr. A858-1423/2014, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos) nuostatas, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2281/2013). Teismas pažymi, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį visiškai patenkinus, tenkintina ir ieškinio dalis priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės įstatyme (CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) nustatytas procesines palūkanas ieškovo naudai. Šiomis procesinėmis palūkanomis atsakovas Kauno miesto savivaldybė skatinamas greičiau įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti ieškovui jam priteistą nuostolių atlyginimą.
Teismui ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, patirtos bylinėjimosi išlaidos 219 Lt sumokant žyminį mokestį (T. 1, b. l. 84), 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 2, b. l. 6-8), viso 919 Lt, o valstybei iš atsakovo priteistinos jos patirtos 127,46 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, 6.266 straipsniu, CPK 92, 93, 263–270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, naudai 7304,01 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus keturis litus vieną centą) nuostolių atlyginimo ir 919 Lt (devynis šimtus devyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7304,01 Lt (septynių tūkstančių trijų šimtų keturių litų vieno cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, valstybės naudai priteisti 127,46 Lt (šimtą dvidešimt septynis litus keturiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.