Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjos ir atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. B. , pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. (buvusi pavardė – M., toliau – ir V. M. ), jos atstovui E. B. , atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui E. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš užimamų pareigų pripažinimo panaikinimo ir pagal pareiškėjos V. M. prašymą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2009-12-30 įsakymo Nr. P-296-(3.1) „Dėl V. M. atleidimo iš pareigų“ panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujama Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (pastaba: pareiškėja yra Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja) 2009-11-26 prašymu bei 2011-04-19 papildytu prašymu (toliau – prašymas) prašo: pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-12-09 atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos raštą Nr. 29, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. M. atleidimo iš užimamų pareigų (t. I, b.l. 3-5, 88-90).

1) atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir KAVA DPS), kurios narė yra ir V. M. , nėra tinkamai juridiškai įsteigtas Jungtinės profesinės sąjungos (toliau - ir JPS) padalinys, t.y.: KAVA DPS veikia neturėdama jos veiklą reglamentuojančių vidaus įstatų; nėra faktinių duomenų apie įvykusį KAVA DPS susirinkimą (konferenciją), jos delegatų skaičių, padalinio pirmininko ir komiteto išrinkimą,

2) JPS nėra gavusi KAVA DPS (nurodo į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-04-19 sprendimą byloje Nr. I-203-583/2010) darbuotojų kolektyvo įgalinimų juos atstovauti, todėl JPS negali būti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų atstovu LR darbo kodekso (toliau – ir DK) 19 straipsnio nuostatų prasme (nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2004, LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį administracinėje byloje Nr. A2-1177-06).

Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu tvirtina, jog JPS padalinio KAVA DPS steigimas neatitinka pačios profesinės sąjungos įstatų nuostatų reikalavimų, todėl nepripažįsta, kad V. M. gali būti laikoma profesinės sąjungos įstatuose numatytų renkamųjų organų narys ar jai gali būti taikomos LR profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatos, t.y. jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Nurodo, kad pagal JPS įstatus, komiteto narys nėra darbuotojų renkamas organas, todėl jam negali būti taikomos DK nustatytos garantijos atleidžiant iš darbo. Teigia, kad skundžiamas KAVA DPS atsisakymas nemotyvuotas, nes jame nėra jokių motyvų, susijusių su profesinės sąjungos kompetencija, t.y. atleidimo pagrįstumo vertinimo tik tuo aspektu ar V. M. atleidžiama dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, ar dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje ir pan.

Pažymėtina, kad 2011-07-04 teismo nutartimi administracinė byla Nr. I-36-609/2011 prijungta prie administracinės bylos Nr. I-25-609/2011, suteikiant bendrą bylos numerį Nr. I-25-609/2011, paaiškėjus aplinkybei, jog teismo žinioje yra administracinė byla ir pagal pareiškėjos V. M. prašymą panaikinti 2009-12-30 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. P-296-(3.1) „Dėl V. M. atleidimo iš užimamų pareigų“, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir kt. (t. I , b.l. 174). Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad teismo žinioje yra du skirtingų pareiškėjų, tačiau su V. M. atleidimo iš tarnybos teisėtumu susiję teismui pateikti procesiniai dokumentai, todėl tikslinga administracines bylas sujungti į vieną bylą.

Prašymo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas (pastaba: atsakovė kaip minėta aukščiau yra Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja), negavęs KAVA DPS sutikimo dėl pareiškėjos, kuri yra JPS KAVA DPS komiteto narė, priėmė ginčijamą aktą ir atleido pareiškėją iš užimamų pareigų. Paaiškina, kad apie atleidimą iš darbo atsakovė ją informavo, pirmą kartą 2009-06-05 įteikdama 2009-05-27 įspėjimą „Dėl pareigybės panaikinimo“ bei 2009-07-16 raštu kreipėsi į KAVA DPS dėl pritarimo pareikėjos atleidimui. Nurodė, kad KAVA DPS sutikimo pareiškėjos atleidimui iš užimamų pareigų nedavė ir apie tai 2009-07-29 raštu Nr. 13 informavo atsakovą. Antrą kartą atsakovas pareiškėją įspėjo apie numatomą jos atleidimą ir 2009-10-13 raštu „Dėl pareigybės panaikinimo“ informavo, kad nuo 2010-01-01 bus panaikinta pareiškėjos pareigybė. 2009-11-26 raštu Nr. 2-3808-(2.8) „Dėl pritarimo atleidimui iš užimamų pareigų“ atsakovas kreipėsi į KAVA DPS su prašymu dėl pareiškėjos atleidimo iš užimamų Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų. Šis raštas buvo antras atsakovės raštas per keturis mėnesius, kuriuo buvo kreiptasi į KAVA DPS pritarimo dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų. Prašyme remiasi ir LAT 2003-12-29 nutarime Nr. 44 pateiktu išaiškinimu, jog DK 135 str. 1 d. 6 p. numatytų darbuotojų pirmenybės teisė dirbti nesiejama su jų turima kvalifikacija; jie turi pirmenybės teisę likti dirbti visų kitų tos darbovietės darbuotojų atžvilgiu net ir turėdami žemesnę kvalifikaciją. Ginčo atveju atsakovė šiurkščiai pažeidė teisės aktuose įtvirtintą socialinės partnerystės principą, dėl ko buvo grubiai pažeistos pareiškėjos, kaip teisėto darbuotojų atstovo, bei JPS, teisės ir teisėti interesai. Teigia, kad atsakovė atleido pareiškėją neteisėtai, naudodamasi savo tarnybine padėtimi, taip su pareiškėja susidorodama, nors tam jokio juridinio pagrindo neturėjo bei nesilaikė ginčo atleidimo procedūros reglamentuotos DK, kuri pareiškėjai, kaip papildoma socialinė garantija numatyta, nes ji yra oficialiai išrinkta KAVA DPS komiteto narė.

Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovas E. B. palaiko KAVA DPS poziciją išdėstytą jos atsiliepime.

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. M. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Byloje iš esmės spręstina, ar teisėtas ir pagrįstas V. M. atleidimas iš karjeros valstybės tarnautojos pareigų, darbdaviui gavus neigiamą JPS padalinio KAVA DPS atsakymą dėl sutikimo atleisti V. M. iš pareigų. Taigi byloje tirtinas 2009-12-09 KAVA DPS rašto Nr. 29 „Dėl V. M. atleidimo iš užimamų pareigų“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Ištyrus šį reikalavimą, spręstinas reikalavimų - panaikinti 2009-12-30 įsakymą Nr. P-296-(3.1), kuriuo V. M. atleista iš pareigų ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo – 2009-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo V. M. , teisėtumas ir pagrįstumas.

Faktinės aplinkybės.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2009-06-05 V. M. įteikė įspėjimą dėl jos užimamos pareigybės panaikinimo (t. I, b.l. 138). 2009-07-16 tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir KAVA) kreipėsi į KAVA DPS dėl jos sutikimo atleisti KAVA DPS narę V. M. iš pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 p. gavimo (t. I, b.l. 140). Klaipėdos apskrities viršininko 2009-10-12 įsakymu Nr. P-240-(3.1) „Dėl pareigybių panaikinimo“ buvo nuspręsta panaikinti Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija) pareigybes, nurodant, jog toks įsakymas įsigalioja nuo 2010-01-01 (t. 1, b.l. 7). 2009-10-13 V. M. buvo įteiktas įspėjimas apie jos pareigybės panaikinimo (t. I, b.l. 141) ir 2009-11-26 raštu buvo kreiptasi į KAVA DPS su prašymu duoti sutikimą atleisti KAVA dirbančią Švietimo skyriaus vyriausiąją specialistę V. M. iš užimamų pareigų (t. I, b.l. 6, 142).

2009-12-09 KAVA DPS rašte Nr. 29 „Dėl V. M. atleidimo iš užimamų pareigų“, nurodyta, jog KAVA DPS komitetas, 2009-12-09 posėdyje išnagrinėjęs KAVA 2009-11-26 prašymą dėl sutikimo davimo atleisti darbuotojų atstovaujamojo organo - JPS KAVA DPS komiteto narę V. M. , sutikimo dėl V. M. atleidimo nedavė (t. I, b.l. 8-9). Vadovaudamasis VTĮ 44 str. 1 d. 9 p., 41 str. 2 d. 1 p., 4 d. ir DK 177 str., buvo priimtas 2009-12-30 įsakymas Nr. P-196-(3.1.) „Dėl V. M. atleidimo iš pareigų“ (t.I, b.l. 33), kuriuo V. M. buvo atleista iš pareigų nuo 2009-12-31, įpareigojant jai išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Iš JPS 2009-05-05 bei 2009-05-06 raštų (t.I, b.l. 165) Klaipėdos apskrities viršininkui matyti, kad jais buvo informuojama, jog 2009-03-31 buvo įsteigtas JPS padalinys KAVA DPS, jog V. M. yra JPS padalinio KAVA DPS komiteto narė, padalinio pirmininku yra išrinktas E. B. , jo pavaduotoju S. M. .

Dėl KAVA DPS teisinio statuso ir būtinybės kreiptis į KAVA DPS dėl išankstinio sutikimo atleisti darbuotoją – profesinės sąjungos organo narį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, turi lygias teises bei gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio14 d. nutarime yra pabrėžęs, kad ši konstitucinė nuostata išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: pirma, atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Taigi profesinės sąjungos savo nariams atstovauja ir juos gina ex officio, o visiems kitiems darbuotojams gali atstovauti ir juos ginti, jei darbuotojų kolektyvas tokias teises įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikiančiai profesinei sąjungai yra perdavęs (DK 19 straipsnis) arba jei profesinė sąjunga atstovauja darbuotojų daugumos valiai (DK 18 straipsnio 2 dalis).

Dėl teritoriniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos padalinio formavimo, jo organų sudarymo ir padalinio renkamųjų organų narių darbo teisių garantijų, yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas – „Privalomi reikalavimai profesinei sąjungai įsteigti nustatyti LR civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.38 straipsnyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. (...). Tačiau šie reikalavimai netaikomi formuojant jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos struktūrinį padalinį. Profesinės sąjungos, veikiančios teritoriniu principu, teritoriniai padaliniai bei jų organai sudaromi vadovaujantis jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos įstatais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad, kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie iš jų yra renkamieji, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į konkrečios profesinės sąjungos įstatus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. (R.) v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, bylos Nr. 3K-3-556/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. P. v. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, bylos Nr. 3K-3-142/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. UAB „Švarinta“, bylos Nr. 3K-3-426/2010). Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijų – draudimas darbdaviui atleisti iš darbo darbuotoją – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narį – negavus tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo; ši garantija taikoma ne visiems atleidimo iš darbo atvejams, o tik jei atleidžiama pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir darbdavio valia. LAT atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus Darbo kodeksui, Darbo sutarties įstatymas neteko galios (Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis, 6 straipsnio 4 punktas), o aptariamą garantiją atitinkantys atleidimo iš darbo atvejai bei garantija renkamojo profesinės sąjungos organo nariams suformuluota bei įtvirtinta DK 134 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad įstatymų leidėjas nesuderino Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų su įvykusiais darbo įstatymų pasikeitimais, aptariama garantija taikytina DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu. Nesant įstatyme nuorodos, kad garantija taikoma tik profesinės sąjungos centrinių renkamųjų organų nariams, darytina išvada, kad ši taikytina ir teritoriniu pagrindu įsteigtos bei įmonėje veikiančios profesinės sąjungos padalinio renkamiems padalinio komiteto nariams ir renkamam padalinio pirmininkui“ (žr. LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).

Byloje esantys Klaipėdos apskrities viršininkui adresuoti JPS 2009-05-05 raštas Nr. JPS-156 (t. 1, b.l. 162-164) ir 2009-05-06 raštas Nr. JPS-158 (t. 1, b.l. 165) patvirtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo informuota, kad V. M. yra JPS padalinio - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narė. Aplinkybės, jog tuometinė KAVA kreipėsi į KAVA DPS dėl sutikimo atleisti V. M. patvirtina, jog KAVA buvo žinoma apie šio JPS padalinio veiklą, žinoma, jog toks padalinys yra ir veikia.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad KAVA veikė teritorinis JPS padalinys KAVA DPS ir KAVA DPS komiteto narės V. M. atleidimo iš darbo klausimas privalėjo būti sprendžiamas, atsižvelgiant į jos atžvilgiu privalomai taikytiną DK 134 str. 1 d. ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d. įtvirtintą darbo teisių garantiją.

Dėl 2009-12-09 KAVA DPS rašto Nr. 29 „Dėl V. M. atleidimo iš užimamų pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

PSĮ 21 str. 1 d. įtvirtinta viena iš profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijų – draudimas darbdaviui atleisti iš darbo darbuotoją – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narį – negavus tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo; ši garantija taikoma ne visiems atleidimo iš darbo atvejams, o tik jei atleidžiama pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir darbdavio valia. Kaip minėta aukščiau LAT yra atkreipęs dėmesį į tai, kad nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus Darbo kodeksui, Darbo sutarties įstatymas neteko galios, o aptariamą garantiją atitinkantys atleidimo iš darbo atvejai bei garantija renkamojo profesinės sąjungos organo nariams suformuluota bei įtvirtinta DK 134 straipsnio 1 dalyje. Todėl nepriklausomai nuo to, kad įstatymų leidėjas nesuderino PSĮ 21 str. 1 d. nuostatų su įvykusiais darbo įstatymų pasikeitimais, aptariama garantija taikytina DK 134 str. 1 d. nuostatų pagrindu.

DK 134 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo.

Darbdavys (ginčo atveju - KAVA teisių perėmėjas - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujama Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) turi teisę tiesiogiai teisme ginčyti ir darbuotojų atstovaujamojo organo atsisakymą atleisti darbuotoją, kuriam DK 134 str. 1 d. nustatytos garantijos taikymas kolektyvinėje sutartyje. Nagrinėdamas darbdavio reikalavimą panaikinti atitinkamo organo sprendimą tuo pagrindu, kad sprendimas atsisakyti duoti sutikimą atleisti darbuotoją iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, teismas turi CPK nustatyta tvarka patikrinti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso (interesų) buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo sprendimo pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso (interesų) esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastiniu ryšį su ginčijamu sprendimu (žr. LAT Senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 44, 11.7. p.)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką yra pažymėjęs, jog PSĮ 21 straipsnyje įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariui (-iams) išvengti diskriminavimo galimybės dėl jo (-ų) veiklos profesinėje sąjungoje; „(...) profesinės sąjungos diskrecijos teisės – duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.“(žr. LVAT 2011-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1413/2011).

Byloje nustatyta, jog atsisakydama duoti sutikimą atleisti KAVA DPS narę iš užimamų pareigų, kai jos pareigybė panaikinama, KAVA DPS iš esmės vertino tuometinės KAVA veiklos finansines, ekonomines galimybes vykdant kūno kultūros ir sporto programas, skiriamo finansavimo atitinkamoms programoms dydį, nurodė į rašymo klaidas, netikslumus KAVA raštuose. Tokių motyvų pagrindu, nurodžius, jog V. M. yra aktyvi KAVA darbuotojų teisių ir interesų gynėja, rašte konstatuojama, jog KAVA nepagrįstai ir neteisėtai siekia atleisti V. M. iš pareigų. Pažymėtina, kad ginčijamame rašte iš esmės nepateikti argumentai, susiję su aplinkybę, jog V. M. siekiama atleisti iš darbo būtent dėl jos narystės KAVA DPS, ar dėl jos veiklos šioje profesinėje sąjungoje ir pan.

Vertinant 2009-12-09 KAVA DPS rašte Nr. 29 „Dėl V. M. atleidimo iš užimamų pareigų“ išdėstytus nesutikimo dėl V. M. atleidimo iš užimamų pareigų pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 p., argumentus darytina išvada, jog ginčijamame rašte išdėtyti argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas KAVA DPS neduoti sutikimo darbuotojo atleidimui. Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalies pagrindu apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų pareigybės panaikintos 2010 m. birželio 30 d. ir apskričių viršininkų administracijos likviduotos teisės aktų nustatyta tvarka 2010 m. liepos 1 d.. Kadangi matyti, jog apskričių viršininkų administracijos nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo likviduotos, laikytina, jog KAVA vykdyti struktūriniai pokyčiai buvo objektyviai pateisinami ir pareiškėjos užimta pareigybė panaikinta realiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog KAVA DPS atsisakymas duoti sutikimą atleisti V. M. , yra nepagrįstas, todėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašymas tenkintinas.

Dėl 2009-12-30 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. P-296-(3.1) „Dėl V. M. atleidimo iš užimamų pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog pareiškėja V. M. iš valstybės tarnybos atleista dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo, įvykdžius Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje struktūrinius ir darbo organizavimo pakeitimus (Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p.). Esant nustatytoms aplinkybėms, kurios patenka į Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, DK 129 straipsnio 2 dalies, 134 straipsnio 1 dalies reglamentavimo sritį, atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos reikėjo gauti KAVA DPS sutikimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į KAVA DPS dėl sutikimo atleisti darbuotojų atstovo gavimo (t.I, b.l. 139,142).

Nustatyta, jog pareiškėja buvo atleista iš darbo, atsakovui nenuginčijus KAVA DPS atsisakymo duoti sutikimą atleisti pareiškėją, todėl laikytina, jog pareiškėja buvo atleista, pažeidžiant Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalies pagrindu apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų pareigybės panaikintos 2010 m. birželio 30 d. ir apskričių viršininkų administracijos likviduotos teisės aktų nustatyta tvarka 2010 m. liepos 1 d..

Kadangi nustatyta, jog apskričių viršininkų administracijos nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo likviduotos, laikytina, jog KAVA vykdyti struktūriniai pokyčiai buvo objektyviai pateisinami ir pareiškėjos užimta pareigybė realiai panaikinta. Byloje įsakymas, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė, neginčijamas.

LVAT 2011-06-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A(662)-640/2011 pažymėta, jog net ir pripažinus atsakovo pažeidimus, dėl objektyvių priežasčių darbuotojo grąžinimas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Institucijoje nebegalimas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatyti atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai darbuotoją atleidžiant iš valstybės tarnybos, esant teisėtam ir pagrįstam tokio atleidimo pagrindui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais nesudaro pagrindo taikyti DK 297 straipsnio 4 dalį.

2009 m. spalio 12 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. P-240-(3.1) dėl pareiškėjos V. M. pareigybės panaikinimo įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. (t.I, b.l. 7). Iš 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymo (t.I, b.l. 145) matyti, jog pareiškėja iš darbo atleista 2009 m. gruodžio 31 d., įpareigojant jai išmokėti visas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Kadangi laikytina, jog pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos LR valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas, o atleidžiant darbuotoją jam buvo išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti DK 297 straipsnio 4 dalį ir jai priteisti prašomą vidutinį darbo užmokestį nuo 2009 m. gruožio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 str. 1 p., 127 str. teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą tenkinti pilnutinai. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos 2009 12 09 raštu Nr. 29 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. M. atleidimo iš užimamų pareigų panaikinti.

Pareiškėjos V. M. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.