Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjui E. B., Jungtinės profesinės sąjungos atstovui Tadui Račiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. prašymą ir patikslintą prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. P-320-(3.1) panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. B. teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad 2009 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. P-328-(3.1) patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo 4 punkte nurodytos pareiškėjo užimamos pareigos yra nepanaikintos, todėl darytina išvada, kad jo atleidimo momentu ši pareigybė panaikinta nebuvo. Pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nuostatų (2007-02-08 įsakymo Nr. P-49-(3.1) redakcija) 10.3, 10.4 punktus apskrities viršininko administracija iki šiol vykdo tam tikras funkcijas teritorijų planavimo, statybos, statinių naudojimo priežiūros ir paminklosaugos bei žemėtvarkos ir žemės ūkio srityje, todėl teisinių pagrindų jo atleidimui nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas dalinai.

Dėl profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo atleisti pareiškėją būtinumo

Iš pareiškėjo prašymo turinio akivaizdu, kad ginčijamo įsakymo neteisėtumas ir pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos neteisėtumas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas yra Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas (b.l.17-18) ir pareiškėjo teigimu jis negalėjo būti atleistas iš valstybės tarnybos be išankstinio renkamo profesinės sąjungos organo sutikimo.

Atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos arba darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime (DK 19 straipsnio dalis). Istoriškai yra susiklostę, kad darbuotojų teisių ir interesų atstovavimo bei gynimo funkcija yra suteikta profesinėms sąjungoms, formuojamoms įvairiais principais: profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Atsižvelgdamas į tai, kad darbuotojų atstovų ir darbdavių interesai savo esme yra priešingi, įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti darbuotojų atstovus, vykdančius savo funkciją, įtvirtino jiems atitinkamas garantijas. DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 be išankstinio to organo sutikimo. Darbdavys, norėdamas gauti sutikimą atleisti iš darbo darbuotojų atstovą, turi kreiptis į atitinkamą darbuotojams atstovaujantį organą raštu, nurodydamas: 1) kurį darbuotojų atstovą ketinama atleisti iš darbo; 2) numatomą atleidimo iš darbo datą; 3) atleidimo iš darbo priežastis (pagrindą) ir aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 4) atsiskaitymo su ketinamu atleisti darbuotoju tvarką. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo ir sutikimą ar nesutikimą atleisti tokį darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu (DK 134 straipsnio 2 dalis).

Profesinių sąjungų, bet ne jų struktūrinių padalinių, steigimas reglamentuojamas CK 2.38 straipsnyje, Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnyje. Profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Profesinių sąjungų įstatymo bei kitų įstatymų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu) (Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnis). Profesinių sąjungų įstatams (statutui) keliami reikalavimai nurodyti CK 2.47 straipsnyje, Profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnyje, pagal kuriuos profesinės sąjungos įstatuose (statute), be kita ko, turi būti nurodyta profesinės sąjungos organizacinė struktūra, jos organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka. Kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (statutu), tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie iš jų renkamieji, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į konkrečios profesinės sąjungos įstatus (statutą).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVA nėra įsteigtos savarankiškos įmonės profesinės sąjungos ir tik dalis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų yra Jungtinės profesinės sąjungos nariai, tačiau jie nėra įsteigę Klaipėdos AVA profesinės sąjungos, bet yra įstoję į profesinę sąjungą – Jungtinę profesinę sąjungą. Darbuotojų atstovus nustato DK 19 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas yra numatęs tris darbuotojų atstovavimo formas: 1) kai atstovauja įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikianti profsąjunga, 2) kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo funkcijas perduoda atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, 3) kai atstovauja darbo taryba, išrinkta visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Pareiškėjas teigia, kad Jungtinės profesinės sąjungos (JPS) padalinys Klaipėdos AVA darbuotojų profesinė sąjunga yra KAVA veikianti profsąjunga. Pagal Jungtinės profesinės sąjungos įstatų 42.2. punkto nuostatas Klaipėdos yra įsteigtas JPS padalinys - Klaipėdos AVA darbuotojų profesinė sąjunga (b.l. 17-20).

Kaip jau minėta nutartyje, kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (statutu), tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie iš jų renkamieji, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į konkrečios profesinės sąjungos įstatus (statutą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.A7-911-2003 nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčą yra konstatavęs, kad pagal Profesinių sąjungų įstatymo 4, 6 ir 8 straipsnius profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais, kuriuose nurodoma: 1) profesinės sąjungos pavadinimas ir buveinė; 2) profesinės sąjungos organizacinė struktūra; 3) vadovaujantieji organai; 4) veiklos nutraukimo tvarka; 5) profesinei sąjungai priklausančio turto valdymo, disponavimo ir naudojimo tvarka. Todėl vertinant profesinės sąjungos renkamo organo statusą, turi būti įvertinti ir profesinės sąjungos įstatai, juose apibrėžta struktūrinių padalinių teisinė padėtis bei numatyta tokių struktūrinių padalinių renkamųjų organų sistema ir tada vertinama ar pareiškėjas yra profesinės sąjungos įstatuose numatytų renkamųjų organų narys, ar jam taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d. nuostatos. Kaip jau paminėta Jungtinės profesinės sąjungos įstatų V skyriuje aptarta organizacijos struktūra, valdymo organai ir kompetencija. Šio įstatų skyriaus 42.1 punkte numatyta, kad viena ar kelių profesinės sąjungos narių grupių junginys – įmonės profesinė sąjunga (b.l.27). Būtent tokiu padaliniu yra įvardijamas JPS padalinys Klaipėdos AVA darbuotojų profesinė sąjunga. Aukščiausias padalinio organas – susirinkimas (konferencija), kurio kompetencijai priskirta koreguoti ir tvirtinti reglamentą, priimti padalinio vidaus įstatus suderinus juos su Sąjungos įstatais. Padalinio vidaus įstatai tvirtinami Sąjungos antspaudu. Susirinkimo (konferencijos) renkamas padalinio pirmininkas, nustatomas jo įgaliojimų terminas (įstatų 43;44.1; 44.3;47.1). Taigi pagal šias įstatų nuostatas profesinės sąjungos padalinys susirinkimo (konferencijos) metu turi priimti padalinio vidaus įstatus suderinus juos su Sąjungos įstatais, kurie tvirtinami Sąjungos spaudu. Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi (b.l.3-4) buvo nustatytas įpareigojimas pareiškėjui pateikti rašytinius įrodymus apie jo išrinkimą į profesinės sąjungos renkamo organo narius ir teismui buvo pateiktas 2009 m. gegužės 6 d. Jungtinės profesinės sąjungos padalino Klaipėdos AVA darbuotojų profesinės sąjungos raštas Nr. JPS – 156 apie išrinktą profesinės sąjungos komitetą ir narius, 2009 m. gegužės 6 d. raštas JPS -158 apie komiteto sudėtį ir pirmininko išrinkimą (b.l.16-29). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad Jungtinės profesinės sąjungos padalinys - Klaipėdos AVA darbuotojų profesinė sąjunga veikia neturėdama jos veiklą reglamentuojančių vidaus įstatų, kurie yra numatyti įstatų 44.1 punkte, nėra jokių faktinių duomenų apie įvykusį susirinkimą (konferenciją), apie joje dalyvavusių delegatų skaičių, padalinio pirmininko ir komiteto išrinkimą ir kt. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad Jungtinės profesinės sąjungos padalinio Klaipėdos AVA darbuotojų profesinės sąjungos steigimas neatitinka pačios profesinės sąjungos įstatų nuostatų reikalavimų, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėjas gali būti laikomas profesinės sąjungos įstatuose numatytų renkamųjų organų narys, ar jam taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d. nuostatos. Pareiškėjas ir kiti Klaipėdos AVA darbuotojai yra Jungtinės profesinės sąjungos nariai o, kad būtų laikomu įsteigtas Jungtinės profesinės sąjungos padalinys Klaipėdos AVA darbuotojų profesinė sąjunga, turi būti laikomasi aukščiau išdėstytų padalinio steigimo reikalavimų, kurie beje numatyti ir pagal pačios profesinės sąjungos įstatus.

Dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo.

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš Klaipėdos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto pareigų, reorganizuojant Lietuvos Respublikos apskričių valdymą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. VTĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 7 d. priėmė apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XI-318 ir kuriuo 2 straipsnio 4 punktu numatė, kad apskričių viršininkų pareigybės panaikinamos ir apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka 2010 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Seimo valią 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 815 „Dėl priemonių apskričių viršininkų vykdomoms funkcijoms perskirstyti plano patvirtinimo“ ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008?2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189, 2 lentelės „Septynių esminių permainų 2008-2009 metais įgyvendinimo priemonės“ 8 punktą, nutarė patvirtinti priemonių apskričių viršininkų vykdomoms funkcijoms paskirstyti planą. Šio plano vykdymo metu 2009 m. lapkričio 19 d. priimti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-500, Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-501, Apskrities valdymo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-502. Nurodyti įstatymai įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Šiais įstatymų pakeitimais valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūra perduota valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o apskričių viršininkų administracijos funkcijos šioje srityje buvo panaikintos.

Vykdydamas aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas Klaipėdos apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. P -328-(3.1) 1 punktu patvirtino naują Klaipėdos AVA valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą (b.l. 159-164). 2010 m. vasario 1 d. Klaipėdos AVA viršininko įsakymu Nr. p-38-(3.1) patvirtintas Klaipėdos AVA valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Šio įsakymo 2 punktu pripažintas netekusiu galios nuo 2010 m. vasario 1 d. apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. p-328-(3.1) 1.1 punktas, t.y. Klaipėdos AVA patvirtintas valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. 2010 m. balandžio 1 d. Klaipėdos AVA įsakymu Nr. P-52-(3.1) pripažintos netekusiomis galios Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. P-38-(3.1) 1 punktu patvirtinto priedo 4, 5 ir 6.2.3 eilutės, t.y. vyr. specialisto (teritorijų planavimo valstybinės priežiūros), vyr. specialisto (statybos valstybinės priežiūros) ir finansų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės. Taigi atsakovo įsakymu buvo patvirtinta nauja Klaipėdos AVA struktūra, panaikintas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, o nuo 2010 m. balandžio 1 d. panaikinta ir vyr. specialisto (teritorijų planavimo valstybinės priežiūros) pareigos, kuriose dirbo pareiškėjas.

Pareiškėjo teigimu atsakovas atleisdamas jį iš pareigų negavęs profesinės sąjungos sutikimo nesilaikė teisinio reguliavimo, todėl atleidimas turi būti pripažintas neteisėtu, o jis grąžintas į ankstesnes pareigas. Kaip jau minėta teismo sprendime, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad toks profesinės sąjungos sutikimas turėjo būti gautas, todėl teismas analizuodamas ginčijamo įsakymo teisėtumą pasisakys ir kitais, pareiškime nekeliamais ginčijamo įsakymo teisėtumo aspektais.

Darbo organizavimas apskrityje yra apskrities viršininko kompetencija, teismas nevertina reorganizacijos tikslingumo. Be to akivaizdu, kad dėl Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 punkto nuostatų įgyvendinimo, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymo, apskrities valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo, apskričių vykdomas funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje perdavus kitoms institucijoms, buvo teisinė prielaida panaikinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, o nuo 2010 m. balandžio 1 d. ir pareiškėjo užimamą pareigybę. Panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę (Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p.) ir atleidus valstybės tarnautoją privalu laikytis Valstybės tarnybos įstatymo 41 – 43 straipsniuose numatytos tvarkos ir garantijų. Karjeros valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Šiuo atveju pareiškėjas apie tai, kad nuo 2010 m. kovo 2 d. bus panaikinta pareigybė buvo informuotas 2009 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2-4114-(2.8). Kadangi pareiškėjo 2009 m. gruodžio 28 d. prašymas (b.l.179) dėl perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros pareigas nebuvo patenkintas (b.l. 177-178), atsakovas privalėdamas įvykdyti įstatymo reikalavimą įspėti pareiškėją apie pareigybės panaikinimą prieš du mėnesius 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. P-328-(3.1) pareigybių sąraše patvirtino vyr. specialisto (teritorijų planavimo valstybinės priežiūros) pareigybę, kurią užėmė pareiškėjas. 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. P-320-(3.1) pareiškėjas E.B. buvo atleistas iš Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, atleidimo datą perkeliant į 2010 m. kovo 2 d. Tuo pačiu įsakymu nurodyta išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir iki 2010 m. kovo 2 d. kas mėnesį mokėti nustatytą darbo užmokestį.

Pareiškėjas ir jo atstovas akcentuoja, kad tokiu būdu įspėjus pareiškėją ir kitą dieną atleidus pareiškėją iš valstybės tarnybos buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Įstatymo leidėjas VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje yra numatęs reikalavimą, kad valstybės tarautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Šio reikalavimo pareiškėjo manymu atsakovas nesilaikė ir apie pareigybės panaikinimą pareiškėjui pranešė dieną prieš įsakymo dėl atleidimo priėmimą. Tačiau tuo pačiu įsakymu pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos diena perkelta į 2010 m. kovo 2 d. DK 130 straipsnio 8 dalis numato galimybę perkelti atleidimo iš valstybės tarnybos datą iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo 1.2.4.2 punkte yra konstatavęs, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies taisyklė tarnauja ne valstybės tarnautojo įstatymo suteiktų galių išsaugojimui, kurių panaikinant pareigybę faktiškai netenkama, o šios taisyklės tikslas yra įstatymo nustatytą terminą užtikrinti valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, teises, socialines ir kitas garantijas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 9, 386-388; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis A39-1784/2008). Pareiškėjui apie pareigybės panaikinimą buvo pranešta 2009 m. gruodžio 30 d., o ginčijamu įsakymu atleistas nuo 2009 m. gruodžio 31 d., atleidimo datą perkeliant į 2010 m. kovo 2 d. Visą šį laiką pareiškėjui buvo užtikrintos socialinės ir kitos garantijos, todėl pripažįstama, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo.

Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, atsakovas vadovaudamasis apskričių reformos (apskričių panaikinimo) ir statybos valstybinės priežiūros funkcijų perdavimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos kontekste, pareiškėjo nepaskyrė į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o tokių nesant nepasiūlė pareiškėjui užimti žemesnės kategorijos pareigų. Iš 2009 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo prašymo turinio (b.l.75), 2009 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.P-191-(3.1) patvirtinto pareigybių sąrašo (b.l.149) nustatyta, kad pareiškėjo užimama iki atleidimo iš tarnybos pareigybė buvo A lygio 11 kategorijos. Iš 2010 m. kovo 22 d. Klaipėdos AVA rašto Nr. 2.3-152-(4.3) nustatyta, kad buvo neužimtos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės – regioninės plėtros skyriaus vedėjo A lygis 15 kategorija, informatikos skyriaus vedėjo A lygis 12 kategorija, teisės departamento direktoriaus A lygis 15 kategorija. Visos šios pareigybės yra aukštesnės kategorijos, o kitų žemesnes kategorijos pareigybių nebuvo.

Pasisakant dėl atsakovo galimybės siūlyti kitas pareigas, tikslinga įvertinti ir tai, kad dėl vykdomo apskričių likvidavimo ir dalies jų vykdytų funkcijų perskirstymo, 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 815 nutarta patvirtinti priemonių apskričių viršininkų vykdomoms funkcijoms perskirstyti planą, kurio 11 punkte buvo numatyta įvertinti atleidžiamų iš tarnybos apskričių viršininkų administracijų valstybės tarnautojų prašymus ir galimybes perkelti juos į valstybės institucijas, perimančias apskričių viršininkų vykdytas funkcijas. Šiuo atveju teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijos nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perduotos valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos ir šiai institucijai pareiškėjas teikė 2009 m. gruodžio 28 d. prašymą tarnybinio kaitumo tvarka perkelti į šią instituciją. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (1.7)-2D-3212 (b.l.177) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pateiktas atsakymas nėra pagrindžiamas jokia argumentacija. Pareiškėjas šio atsisakymo teisėtumo neginčijo. Taigi iš šių aplinkybių seka, kad atsakovas dėl įstaigos likvidavimo proceso neturėjo objektyvių galimybių pareiškėjui VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka siūlyti užimti kitas pareigas. Be to pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija - būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti.

Dėl atleidimo iš tarnybos datos

Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą nustatyta, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą pareiškėją atleisti iš pareigų panaikinus jo pareigybę. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas pareiškėjo užimamą pareigybę panaikino ne nuo 2010 m. kovo 2 d. kaip tai nurodė 2009 m. gruodžio 30 d. pranešime (b.l.10) ir 2009 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. P-320-(3.1) (b.l.11). Teismui pateiktas 2010 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. P-52-(3.1), kuriuo pripažintos netekusiomis galios Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. P-38-(3.1) 1 punktu patvirtinto priedo 4, 5 ir 6.2.3 eilutės. 2010 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-38-(3.1) buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos tarnautojų pareigybių sąrašas, kurio 4 punkte numatyta pareigybė – vyr. specialistas (teritorijų planavimo valstybinės priežiūros). Būtent šią pareigybę iki atleidimo iš tarnybos užėmė pareiškėjas.

Įstatymo leidėjas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą Valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindą sieja su valstybės tarnautojo pareigybės panaikinamu. Taigi valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš tarnybos nuo to momento kai pareigybė, kurią jis užima, panaikinama. Šiuo atveju pareigybė yra panaikinta nuo 2010 m. balandžio 1 d., todėl su šiuo pareigybės panaikinimo momentu sietinas ir atleidimo pagrindo atsiradimas. Nustačius šias aplinkybes, atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. P-320-(3.1) 1 punktas, dalyje dėl nurodomos atleidimo iš tarnybos datos – 2010 m. kovo 2 d. naikintinas ir konstatuotina, kad pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos data yra 2010 m. balandžio 1 d. Nustačius šias aplinkybes ir pakeitus atleidimo iš tarnybos datą, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. balandžio 1 d., kuris pagal 2010 m. vasario 22 d. atsakovo pateiktą pažymą Nr. 2.3-113-(4.3) yra 3069,00 Lt. Šios aplinkybės neįtakoja pačio atleidimo teisėtumo vertinimo kitais aspektais ir aukščiau išdėstytais argumentais konstatuojama, kad pareiškėjas iš Klaipėdos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialisto pareigų atleistas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl aukščiau sprendime išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad sprendimas kitoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą.

Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi ar atstovavimo išlaidų, todėl nėra teisinio pagrindo šio prašymo tenkinimui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo E. B. prašymą patenkinti dalinai.

Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. P-320-(3.1) „Dėl E.B. atleidimo iš pareigų“ 1 punkto dalį, kuria E. B. atleidimo iš pareigų data nurodyta 2010 m. kovo 2 d. ir E. B. atleidimo iš pareigų datą pakeisti į 2010 m. balandžio 1 d.

Iš atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (įmonės kodas 188608448) pareiškėjui E. B. priteisti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 3069,00 litus.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą ir patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.