Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (2018 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendyje) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį 8 (aštuoneriems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d., bausmė neatlikta;

3) 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinti visiško sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams ir 20 MGL (1000 Eur) bauda;

4) 2019 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis J. B. 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinus su 2019 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme nustatyta subendrinta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams ir 20 MGL (1000 Eur) baudą.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2019 metų rugpjūčio 3 dieną apie 17:08 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą S. B. ,t. y. pastūmė jį rankomis į krūtinę, po ko šis nukrito ant kambaryje stovėjusios lovos, sudavė jam vieną smūgį delnu į dešinę veido pusę, kaire ranka laikė nukentėjusiojo rankas, dešine ranka suėmė nukentėjusiajam S. B. už kaklo ir jį smaugė, taip sukėlė nukentėjusiajam S. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo išklotinės matyti, kad S. B. praneša, kad namuose jį sužalojo sūnus, kad jį mušė ir smaugė. (b. l. 33,34)

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. B., panaudodamas prieš savo tėvą S. B. smurtą, pastumdamas jį, suduodamas į veidą bei laikydamas rankomis už kaklo, sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis pats visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, jo parodymai dėl to, kokiu būdu buvo smurtauta, atitinka iš esmės ir nukentėjusiojo duotus paaiškinimus. Nors kaltinamasis negalėjo visiškai atsiminti, ar laikė tėvui rankomis už kaklo, paaiškindamas tai dideliu stresu įvykio metu, ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp jo bei nukentėjusiojo metu šią aplinkybę taip pat patvirtino. Bet kokiu atveju, šiuo atveju fizinis poveikis nukentėjusiajam pasireiškė dar ir jo pastūmimu bei pargriovimu ir sudavimu ranka į veidą, taigi abejoti tuo, kad nukentėjusiajam kaltinamojo J. B. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš karto po veikos padarymo, ant nukentėjusiojo veido ir kaklo matėsi paraudimai, kas patvirtina buvus fizinį poveikį tiek į veidą, tiek ir į kaklą. Tai taip pat patvirtina, kad šis poveikis buvo pakankamai stiprus, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Todėl veikos padarymo aplinkybės, nurodytos kaltinime teismui nekelia abejonių, nes yra visiškai įrodytos.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis dar iki suduodamas smūgį ranka įveidą tėvui nukentėjusiajam S. B. jį pastūmė, pargriovė, po smūgio savo smurtinius veiksmus tęsė sugriebdamas už kaklo. Tai patvirtina, kad kaltinamasis turėjo aišku tikslą smurtaudamas sukelti savo tėvui fizinį skausmą ar net jį sužaloti. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia, nes aktyviais veiksmais tokiu pasekmių siekė.

BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį J. B. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veiką padarė būdamas recidyvistas, nes nauja nusikalstama veika įvykdyta neišnykus teistumui.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas penkis kartus taip. Nusikaltimą įvykdė 2019 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos pačios griežčiausios rūšies bausmės – terminuoto laisvės atidėjimo metu, vėliau jo atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis - 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat atidėtas. Kaltinamasis yra nevedęs, mokis, dirba nenuolatinio pobūdžio darbą. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaiso įstatymo reikalavimo draudžiančio smurtauti, nuo nusikaltimų darymo nesulaiko ir pritaikytas pačios griežčiausios savo rūšimi bausmės – terminuoto laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas, kurio metu ir įvykdytas naujas nusikaltimas. Dėl to įvertinus J. B. už ankstesnį teistumą paskirtos bausmės rūšį ir ja kaltinamajam padarytą poveikį, jam už padarytą naują nusikaltimą tikslinga skirti griežčiausią savo rūšimi bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam tokios bausmės rūšies dydžio vidurkiui. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas, o byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, tai paskirta bausmė privalės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

J. B. nusikaltimą šioje byloje įvykdė dar iki paskutinio 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, kas reiškia, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles jam paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė turės būti subendrinta su minėtu 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, o 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007). Remiantis tokia praktika ir suformuota bausmių bendrinimo taisykle, šioje byloje J. B. paskirta bausmė už padarytą nesunkų nusikaltimą šioje byloje turės būti subendrinta su 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 17 d., paskirta galutine terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi J. B., kuris padarė nesunkų nusikaltimą, skirtina artima BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui terminuota laisvės atėmimo bausmė (vidurkis yra 1 metai 1 mėnesis ir 15 dienų), tai ji sumažinus skirtiną bausmę dar vienu trečdaliu BK 64¹straipsnio pagrindu, nes kaltinamasis prisipažino kaltu ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, ir subendrinus ją iš dalies sudedant (tokiu pačiu būdu, kaip ir bendrinant bausmes 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu) su galutine bausme pagal 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį jam skirtina bausmė galėtų ir neviršyti keturių metų.

Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų J. B. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimą galėtų ir atitikti. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Nors veikos padarymo metu jis anksčiau jau buvo teistas keturis kartus, jam skirta pati griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurio vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, neprivertė padaryti teigiamų išvadų dėl savo elgesio, nes nusikaltimas padarytas būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai reiškia ne tik, kad neišnykus teistumui, bet ir neatlikus šios griežčiausios savo rūšimi bausmės, kas reiškia, kad naują nusikaltimą J. B. padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Nors kaltinamasis tvirtina šiuo metu besimokantis, turi susiradęs laikiną darbą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tai nepaneigia jo aiškiai neigiamo požiūrio į įstatymo reikalavimų laikymąsi, bausmės vykdymą ir teismo skirtų įpareigojimų vykdymą atidėjus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad J. B. paskirtos bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tik ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, o paskirtoji bausmė nustatytina vykdyti realiai pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. B. terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams ir 20 MGL (1000 Eur) bauda), prie griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo 3 metams 7 mėnesiams ir 20 MGL baudos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir skirti J. B. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 metams ir 20 MGL (1000 Eur) baudą.

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti J. B. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendį.

Paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę J. B. nustatyti atlikti pataisos namuose.

Išaiškinti J. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų bausmių vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtas bausmes, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.