Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-08-31 · Administracinė byla Nr. I1-5869-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-31
Bylos Nr.
I1-5869-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00877-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5869-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00877-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Preiškėjas. S. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2).

Skunde nurodė, kad buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų 7 būrio 3 gyvenamojoje nuo 2020-04-27 iki 2021-02-10 nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad patalpa buvo perpildyta, trūko gyvenamojo ploto, neužteko spintelių daiktams susidėti. Nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpoje klozetai atskirti tik metalinėmis pertvaromis, be durelių. Pareiškėjo nuomone, dėl šių aplinkybių buvo pažeista jo teisė į privatumą. Skundėsi, jog buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi pataisos namuose neįrengtos atskiros patalpos rūkymui, o kiti nuteistieji rūkydavo koridoriuose. Nurodė, kad ventiliacijos sistema buvo nepakankama. Akcentavo, jog gyvenamojoje patalpoje veisėsi blakės, dėl kurių įkandimų pareiškėjas negalėdavo išsimiegoti, patirdavo baimę, paniką. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui kilo neturtinė žala, pasireiškusi nepatogumais, neigiamais emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu. Prašė skundą patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 8-14) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą kalinimo laikotarpį. Kiekvienam nuteistajam buvo skiriama viena spintelė prie lovos. Pareiškėjas dėl, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų į sveikatos priežiūros specialistą ar psichologą ginčo laikotarpiu nesikreipė. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio, o ne kamerų tipo kalinimo įstaigoje, todėl dienotvarkėje numatytu metu galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Sanitarinių mazgų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi tualetai buvo atskirti vienas nuo kito pertvaromis. Teisės aktuose nereglamentuojama, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualeto kabinos turi būti su durelėmis. Buitinių parazitų kontrolės ir naikinimo paslaugas pataisos namams teikia UAB „Dezinfa“ pagal sudarytą sutartį. Pažymėjo, kad buitiniai parazitai dažniausiai veisiasi netvarkingose patalpose, kur paliekama maisto likučių, nesilaikoma bendrųjų higienos taisyklių. Patys nuteistieji yra atsakingi už švarios ir tvarkingos gyvenamosios aplinkos palaikymą. Rūkymas gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra draudžiamas, už tai nuteistieji yra baudžiami drausminėmis nuobaudomis. Pareiškėjas nėra kreipęsis į pareigūnus su nusiskundimais dėl kitų asmenų neleistino rūkymo. Teisės aktuose nėra reikalavimo kaupti duomenis apie rūkančius ir nerūkančius nuteistuosius, taip pat nereikalaujama juos pagal tai skirstyti į atitinkamus būrius. Rūkymo vietos yra įrengtos pataisos namų kiemuose.

Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl gyvenamojo ploto

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 patvirtintų „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto.

Pareiškėjas skunde nurodo ginčo laikotarpį nuo 2020-04-27 iki 2021-02-10, tačiau skundžiasi iš esmės dėl kalinimo sąlygų 7 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas šioje patalpoje buvo kalinamas nuo 2020-05-04 iki 2021-02-10 (b. l. 16), todėl teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2020-05-04 iki 2021-02-10.

Bylos duomenimis, 7 būrio 3 patalpos plotas yra 34,06 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų ir gyveno ne daugiau kaip 10 asmenų (b. l. 18, 26). Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė tikslių aplinkybių dėl ginčo patalpos ploto ar joje gyvenusių asmenų skaičiaus, teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo oficialiai pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad padalijus minėtos patalpos plotą iš maksimalaus joje galėjusių gyventi asmenų skaičiaus (pareiškėjas neteigė, kad patalpoje gyveno daugiau asmenų, negu buvo įrengta miegamųjų vietų), pareiškėjui teko 3,4 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Dėl baldų

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamojoje patalpoje trūko vietos daiktams susidėti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 1.2 ir 1.7 punktus, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta po 1 spintelę prie lovos vienam asmeniui bei 1 spinta arba 1 kabykla drabužiams, kurioje turi būti skirta po 2 kabliukus vienam asmeniui. Iš atsakovės atstovo pateiktų ginčo patalpos fotonuotraukų (b. l. 28-29) matyti, kad joje buvo įrengta po 1 spintelę prie kiekvienos lovos, taip pat 1 didelė spinta, todėl pareiškėjo argumentai dėl baldų trūkumo laikytini teisiškai ir faktiškai nepagrįstais.

Dėl tualetų įrengimo

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti tik skardine sienele be durelių, todėl atsakovės atstovas neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis tualetu.

Marijampolės PN neneigė, jog 1 būrio sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti tik sienelėmis. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta fotonuotrauka (b. l. 35).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nors pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2002-07-15 sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 2007-11-15 sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 2012-05-10, sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), t. y. pažeidimas pripažįstamas tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra nurodęs, kad nuteistiesiems tokiu atveju sudaromos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., LVAT 2020-02-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-210-556/2020, 2020-04-01 nutartį byloje Nr. A-222-552/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas šioje dalyje atsimestinas.

Dėl buitinių kenkėjų

Skunde nurodoma, kad pataisos namuose veisėsi buitiniai parazitai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 21-25).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Marijampolės PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, o priešingų įrodymų byloje nėra. Todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).

Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė į gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių (b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl rūkymo

Pareiškėjas skundėsi, jog buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi pataisos namuose neįrengtos atskiros patalpos rūkymui, o kiti nuteistieji rūkydavo koridoriuose.

Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, o specialios rūkymo vietos yra įrengtos lauke.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, nepaaiškino, ar dėl to kreipėsi į pataisos namų administraciją. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis Marijampolės PN pareigūnams dėl to, jog kiti asmenys galimai rūko jo gyvenamosiose patalpose. Be to, nėra duomenų, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Teismo vertinimu, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius.

LVAT praktikoje pabrėžiama, jog vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).

Kaip minėta, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas pataisos namų administracijai dėl kitų asmenų rūkymo būtų skundęsis ir prašęs jį atskirti nuo rūkančių asmenų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laiko hipotetiniais ir neįrodytais.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), kilusios žalos bei priežastinio ryšio. Nenustačius minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo. S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė