- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-2071-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11674-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių kultūros
- Ieškovas
- P. B.
- Advokatai
- Dominykas Varnas, Giedrė Subačiūtė-Dulinskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui dėl dalininko teisių gynimo ir dokumentų bei garso įrašų išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrą pateikti ieškovui atsakovo dalininkų visuotinių susirinkimų, galimai vykusių tarp 2017 m. balandžio 28 d. ir 2019 m. liepos 3 d. įskaitytinai, protokolų patvirtintas kopijas, garso įrašus bei patvirtintas kopijas dokumentų apie atsakovo kvietimus dalininkams į atsakovo dalininkų visuotinius susirinkimus, galimai vykusius tarp 2017 m. balandžio 28 d. ir 2019 m. liepos 3 d. įskaitytinai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras atsiliepime į ieškinį jo nepripažino, prašė atmesti, kadangi ieškovas nesikreipė į atsakovą jokiomis priemonėmis. Kartu su atsiliepimu pateikė tris ieškovo nurodomu laikotarpiu pageidaujamus gauti dalininkų susirinkimų protokolus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas paskubėjo pateikti ieškinį, tačiau tai daro ne pirmą kartą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas dublike atsisakė ieškinio ir prašė priteisti iš atsakovo 1 107,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 484,00 Eur už ieškinio parengimą, 605,00 Eur už dubliko parengimą ir 18,75 Eur, t. y. 25 procentai nuo sumokėto žyminio mokesčio (75,00 Eur). Nurodė, jog jokiais kitais būdais, išskyrus kreipdamasis į teismą dėl teisių gynimo, ieškovas nebūtų galėjęs įgyvendinti savo, kaip dalininko, neturtinių teisių. Pažymėjo, kad ieškinio pateikimą nulėmė atsakovo elgesys, todėl atsakovas kaltas ir dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, būtent atsakovui kyla pareiga jas atlyginti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą dėl ieškovo prašymo nutraukti bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad jos negali būti priteisiamos, nes atsakovas nėra kaltas nei dėl ieškinio, nei dėl dubliko pateikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. spalio 2 d. nutartimi priėmė ir tenkino ieškovo P. B. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo bei nutraukė civilinę bylą Nr. e2-19457-1026/2019 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui dėl dalininko teisių gynimo ir dokumentų išreikalavimo. Teismas priteisė iš VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo P. B. naudai, o kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė. Teismas taip pat grąžino ieškovui P. B. 56,25 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nepasisakė dėl ginčo esmės ir pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nevertino materialinio reikalavimo pagrįstumo ir šalių ikiteisminių santykių, nes byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, tačiau sprendė šalių procesinį elgesį ieškovui pareiškus ieškinį atsakovui. Teismo vertinimu, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, kadangi per teismo pasiūlytą laiką atsakovas įvykdė reikalavimus.
7. Teismas sprendė, kad pagrįstos, protingos ir priteistinos iš atsakovo yra 484,00 Eur dydžio išlaidos už ieškinio parengimą. Tačiau įvertinęs tai, kad procesą inicijavo ieškovas, o atsakovas iki ieškovo dubliko pateikimo patenkino reikalavimus, t. y. ieškovas, atsisakydamas pareikšto ieškinio, tokiu būdu nebeprašydamas tęsti bylos nagrinėjimo ir turėdamas galimybę išvengti tolimesnių bylinėjimosi išlaidų, vis tik, suruošė dubliką, teismas 605,00 Eur išlaidų už dubliko parengimą iš atsakovo nepriteisė. Taip pat, vertindamas tinkamą atsakovo procesinį elgesį, teismas nepriteisė ir 18,75 Eur (25 procentų) žyminio mokesčio iš atsakovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, atstovaujamas advokato Dominyko Varno, Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties dalį dėl 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pilna apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. visu šios bylos nagrinėjimo metu, tame tarpe ir atsiliepime, atsakovas nepripažino ieškinio visiškai, nurodydamas, kad 2019 m. birželio 11 d. ieškovo elektroniniu laiško negavo, dėl to jo prašytų protokolų ir kokių nors kitų daiktų ieškovui nepateikė. Ieškovas nagrinėjamu atveju nesielgė protingai, tiesiogiai nesikreipdamas į atsakovą dėl dalininkų susirinkimų protokolų gavimo ir inicijuodamas ginčą teisme;
Šalies argumentai
1.2. atsakovas nesutinka su traktavimu, kad įvykdė ieškinio reikalavimą, nes ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą pateikti ne tik susirinkimų protokolų kopijas, bet ir jų garso įrašus bei kvietimus į susirinkimus, tačiau vėliau ieškinio atsisakė pilna apimtimi (100 proc.), vos tik su atsiliepimu gavęs 3 protokolų kopijas. Taigi, nors ieškovas pats, savo rizika atsisakė ieškinio, tai nėra susiję su netinkamu atsakovo elgesiu ar veiksmais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo netinkamą elgesį, patiriant papildomas 605 Eur išlaidas dubliko surašymui. Be to, neabejotina, kad 484,00 Eur ieškinio parengimo kainoje yra pakankamai didelė dalis to ieškinio reikalavimo pagrindimo, kurio atsakovas niekada nei pripažino, nei įvykdė, nei galėjo patenkinti be ginčo;
1.3. teismas nutarties skundžiamoje dalyje suklydo, nevertindamas paties ieškovo elgesio kaip netinkamo, ir neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ne įvykdė ieškinį, o tinkamai elgėsi nuo pat bylos iškėlimo momento. Tuo tarpu vertindamas, kad atsakovas yra atsakingas (kaltas) dėl proceso bei ieškovo išlaidų dalies, teismas išnagrinėjo bylą faktiškai iš esmės, skundžiama nutartimi faktiškai nustatė atsakovo atsakomybę dėl neteisėtų veiksmų (galimai protokolų neteisėto nepateikimo), nors kitoje nutarties dalyje ir nurodė, kad neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo nustatinėjama nebuvo;
1.4. teismas turėjo pareigą vertinti ir realiai vertino aplinkybes kokiu būdu kiekviena iš šalių galėjo spręsti iškilusius klausimus neteismine tvarka, iš jų turėjo padaryti aiškias teismo išvadas ir vertinti jas ne ieškovo naudai, kadangi jis savo procesiniu elgesiu, pareikšdamas abejotiną ieškinį ir po to jį pats atsiimdamas, pats užkirto kelią atsakovui galutinai įrodyti šią savo poziciją byloje; atsakovas neturėtų būti įpareigojamas už tai sumokėti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime ieškovas P. B., atstovaujamas advokatės Giedrės Subačiūtės-Dulinskienės, apeliacinės instancijos teismo prašo Kauno apylinės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
2.1. atsakovas nei kartu su atsiliepimu, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis negavo 2019 m. birželio 11 d. d. ieškovo siųsto elektroninio laiško, kuris, be kita ko, buvo siunčiamas keturiais skirtingais adresais, kuriais disponuoja atsakovas ir jo atstovas V. K.. Ieškovas negavo jokio pranešimo apie tai, kad ieškovo išsiųsti elektroniniai laiškai nebūtų pasiekęs adresatų. Be to, ieškovas anksčiau tarp dalininkų iškilusius klausimus su atsakovu ir jo atstovu V. K. derindavo minėtais elektroninio pašto adresais ir niekuomet nėra buvę, jog atsakovas ir/ar jo atstovas nebūtų gavę iš ieškovo siųstų laiškų;
2.2. ieškovas ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų gavimo, tačiau atsakovas visus ieškovo prašymus arba nepagrįstai atmesdavo arba ignoruodavo, todėl niekaip kitaip, kaip tik pateikdamas ieškinį teismui, ieškovas nebūtų galėjęs įgyvendinti savo, kaip dalininko, neturtinių teisinių. Ką patvirtina ir atsakovo teismui pateiktame 2019 m. gegužės 28 d. dalininkų visuotinio susirinkimo protokolo dalies „NUTARTA“ pabaigoje įrašas „[n]eteikti jokių įstaigos dokumentų P. B.“. Nepaisant to, atsakovas savo atsiliepime ir pats pripažįsta, jog sąmoningai nedarė 2017 m. balandžio 27 d., 2018 m. gegužės 24 d. bei 2019 m. gegužės 28 d. atsakovo dalininkų visuotinių susirinkimų garso įrašų, ieškovo į juos nekvietė ir kvietimų nesiuntė, kas tik įrodo, jog atsakovas sąmoningai ir sistemingai pažeidinėja atsakovo įstatuose bei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintas dalininko neturtines teises;
Šalies argumentai
2.3. nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovo ieškinio reikalavimą įvykdė tik po to, kai ieškovas pateikė ieškinį teismui, dėl ko ieškovui buvo pagrindas atsisakyti pareikšto ieškinio, kas sąlygoja ieškovui teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirtytos bylinėjimosi išlaidos tenkinus ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių, ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
14. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas P. B. 2019 m. birželio 11 d. keturiais elektroninio pašto adresais (valdas@plc.lt; valdas@lwc.lt; info@plc.lt; info@lwc.lt), kurių du pastarieji, be kita ko, skelbiami viešai internete, išsiuntė prašymą iki 2019 m. birželio 20 d. pateikti jam VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro dalininkų visuotinių susirinkimų, vykusių laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. birželio 19 d. įskaitytinai, protokolų patvirtintas kopijas su visais priedais, įskaitant ir garso įrašus. Negavęs prašomų dokumentų, ieškovas P. B. su analogišku reikalavimu 2019 m. liepos 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Teismas atsakovui 2019 m. liepos 17 d. išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo. Kauno apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis jokio elektroninio laiško su prašymu pateikti dalininkų susirinkimų protokolus ar kitus ieškinyje nurodomus objektus negavo. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė tris ieškovo nurodomu laikotarpiu pageidaujamus gauti dalininkų susirinkimų protokolus. Atsakovas pažymėjo, kad nedarė nei susirinkimų garso įrašų, nei siuntė kvietimus ieškovui į šiuos susirinkimus, dėl pačiuose protokoluose nurodytų priežasčių – dalininkų nepasitikėjimo ieškovu. Be to, anot atsakovo, ieškovas ir pats po 2017 m. balandžio 27 d. susirinkimo niekada nepageidavo dalyvauti atsakovo dalininkų susirinkimuose, nors ir žinojo, kad jie vyksta. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įvykdė ieškinyje pareikštą reikalavimą, 2019 m. rugsėjo 5 d. dublike pareiškė, jog atsisako pareikšto ieškinio ir prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Akivaizdu, kad atsakovas ieškovui pateikė tris dalininkų visuotinių susirinkimų protokolus tik tuomet, kai šis kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ir nors, atsakovas tvirtina, negavęs visais keturiais ieškovo nurodytais elektroninio pašto adresais siųstų laiškų dėl protokolų ir kitų dokumentų bei garso įrašų pateikimo, tokia aplinkybė mažai tikėtina. Pažymėtina, kad anksčiau tarp ieškovo ir atsakovo susirašinėjimais vyko taip pat elektroniniu paštu, laiškai pasiekdavo adresatus, laiškų neįteikimo faktų šalys nenurodė. Be to, nėra abejonių, kad tarp ieškovo P. B. ir atsakovo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro yra susidariusi konfliktinė situacija, ko pasėkoje 2019 m. gegužės 28 d. dalininkų visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta dar kartą išreikšti nepasitikėjimą dalininku P. B., pradėti teisminę jo šalinimo procedūrą iš įstaigos dalininkų (nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu), neteikti jokių įstaigos dokumentų P. B., kaip užsitraukusiam nepasitikėjimą ir šalinamam iš dalininkų asmeniui (nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu). Kas tik patvirtina, kad atsakovas dar iki ieškovo kreipimosi elektroniniu paštu į atsakovą (2019 m. birželio 11 d.), jau buvo nutaręs neteikti ieškovui jokių įstaigos dokumentų, t. y. ieškovo prašomus dokumentus pateikė tik šiam kreipusis į teismą. Taigi, ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys, todėl būtent jam ir tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
17. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą pateikti ne tik susirinkimų protokolų kopijas, bet ir jų garso įrašus bei kvietimus į susirinkimus, tačiau, atsakovui pateikus tris protokolus, ieškovas atsisakė nuo visų ieškinio reikalavimu. Visgi, pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad nedarė nei susirinkimų garso įrašų, nei siuntė kvietimus ieškovui į šiuos susirinkimus, dėl pačiuose protokoluose nurodytų priežasčių – dalininkų nepasitikėjimo ieškovu. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad nėra logikos ieškovui toliau reikalauti garso įrašų ir kvietimų į susirinkimus, jeigu tokių apskritai nebuvo sukurta (ši aplinkybė paaiškėjo atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ieškinio atsisakė, nes atsakovas įvykdė reikalavimus.
18. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.