Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., M. K., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos teta N. L.. Pareiškėja prižiūrėjo tetą iki jos mirties, turėjo buto raktus. Pareiškėja perėmė po palikėjos mirties bute buvusius kilnojamuosius daiktus – baldus, namų apyvokos daiktus. Pareiškėja vengė įteisinti paveldėjimo teises, kadangi manė, jog pirmesnės eilės įpėdiniai priims atsiradusį palikimą. Pirmesnės eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, pareiškėja 2012-2014 m. remontavo butą dėl prastos jos būklės, vėliau sumokėjo dalį skolų už komunalinius mokesčius. Pirmesnės eilės įpėdiniams neišreiškus valios dėl palikimo priėmimo, valstybei taip pat nereiškiant teisių į palikimą, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini)ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini)., sudarė santuoką (duomenys neskelbtini)., turėjo tris vaikus: M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., L. K., gim. (duomenys neskelbtini)., N. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra L. K. dukra. L. K. mirė (duomenys neskelbtini). A. L., gim. (duomenys neskelbtini)., vardu registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Mainų sutartį (duomenys neskelbtini). A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono notarų biuro notarės 2001 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. 3-168 patvirtina, kad po A. L. mirties dėl jo palikimo priėmimo kreipėsi sutuoktinė N. L.. A. L. ir N. L. turėjo dukrą A. L., gim. (duomenys neskelbtini). N. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po N. L. mirties į Kėdainių rajono 1–ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Nė vienam įpėdiniu nepriėmus palikimo paveldi valstybė (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjos atstovės paaiškinimai, rašytiniai liudytojo O. B. parodymai patvirtinti notarės, pagrindžia, kad pareiškėja S. T. būdama penktos eilės įstatyminė N. L. įpėdinė, po N. L. mirties perėmė jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, pradėjo prižiūrėti ir iki šiol prižiūri butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius. Tokiais aktyviais veiksmais pareiškėja aiškiai išreiškė valią įgyti teises į tetos N. L. palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė. Suinteresuoti asmenys A. L., M. K., valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos pareiškimą, nereiškė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tetos N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.