Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir R. S. skirta galutinė 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 8 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, veikdamas kartu su D. J. ir A. S., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, dėl chuliganiškų paskatų D. J. suduodant vieną smūgį kumščiu į galvą nukentėjusiajam R. J. L., ir šiam nuo patirto smūgio nukritus ant žemės, A. S. ir R. S. spiriant nukentėjusiajam R. J. L. į galvą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 4 smūgius, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. J. L. nosies kaulų lūžį, nubrozdinimą ir kraujosruvą nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, nubrozdinimą dešinio antakio srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015 metų kovo 8 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, veikdamas kartu su D. J. ir A. S., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu, kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: D. J. suduodant vieną smūgį kumščiu į galvą nukentėjusiajam R. J. L., ir šiam nuo patirto smūgio nukritus ant žemės, A. S. ir R. S. spiriant nukentėjusiajam R. J. L. į galvą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 4 smūgius, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. J. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nosies kaulų lūžį, nubrozdinimą ir kraujosruvą nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, nubrozdinimą dešinio antakio srityje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėčių, jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas R. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes, jas vertinti kaip aiškiai per griežtas ir švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad, skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kuriomis pasikėsino į tokias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes kaip asmens sveikata, viešoji tvarka ir rimtis. Jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms. Teismas įvertino, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ir apeliantui taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip pat, kad yra ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įvertino apelianto asmenybę, tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, tačiau po šių nusikalstamų veikų padarymo teistas jau tris kartus, paskutiniu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, ją nustatant atlikti pataisos namuose, baustas administracine tvarka ir turintis galiojančių nuobaudų, nedirba.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų, ir paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Tokią apygardos teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtos bausmės – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; – yra mažesnės nei jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra mažesnė nei vienos iš jo padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Būtent todėl kolegijos vertinimu, įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. S. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, kuri buvo bendrinama dar su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nustatant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausmę, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Kartu pažymima tai, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Tokių aplinkybių šioje byloje nustatyta nėra.

Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę, nėra pagrindų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.