- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- TA-352-502/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02689-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus pataisos namai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundą teikia dėl to, kad teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė gauti ilgalaikius pasimatymus. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2018 m. liepos mėn. neturėjo galimybės gauti ilgalaikių pasimatymų. Nurodė, kad jis buvo diskriminuojamas nuteistųjų, paliktų dirbti ūkio darbus, bei suimtųjų atžvilgiu, taip pat nuteistųjų, kurie atlieka bausmę ne kalėjimo sąlygomis. Pažymėjo, kad nuteistiesiems, kurie palikti kalėjime dirbti ūkio darbus, taip pat suimtiesiems bei bausmę atliekantiems ne kalėjimo sąlygomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) numato ilgalaikius pasimatymus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo pareiškėjas negalėjo sukurti šeimos, kadangi šeimos santykiai be fizinio kontakto netenkino jo sužadėtinės, ji norėjo turėti vaikų. Teigė, kad ilgalaikių pasimatymų nebuvimas padarė žalos pareiškėjo fizinei bei psichinei sveikatai, nurodė patyręs psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai. Pareiškėjas teigė, kad negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo jo bendravimo galimybės.