- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-580-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00209-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- L. R.
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1651-1037/2018 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui L. R. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo įpareigojimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai sumokėti atsakovui priklaususią ekspertizės atlikimo išlaidų dalį teisėtumo ir pagrįstumo.2018 m. vasario 13 d. ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. R., prašydama pripažinti atsakovą L. R. S. B. tėvu, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 5400 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 12 d., priteisti iš atsakovo L. R. išlaikymą dukrai S. B., nuo 2018 m. vasario 13 d. periodinėmis išmokomis skaičiuojant po 150 Eur kiekvieną mėnesį, iki S. B. pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. balandžio 10 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai nutartimi tenkino prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, pavedė ekspertizę atlikti Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos, esančios adresu: Didlaukio g. 86E, Vilnius, ekspertams atsakyti į klausimą, ar L. R. yra vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Teismas nurodė Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir atsakovui L. R. apmokėti po 50 procentų išlaidų už ekspertizės atlikimą.Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nurodė Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apmokėti likusius 50 procentų išlaidų už ekspertizės šioje civilinėje byloje atlikimą, ekspertinei įstaigai pateikus sąskaitą apmokėjimui už ekspertizės atlikimą, kadangi atsakovas 50 procentų ekspertizės išlaidų tiesiogiai ekspertinei įstaigai nesumokėjo, o tai rodo, jog jis nebepalaiko savo prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.2018 m. birželio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu prašė įtraukti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi pareigą apmokėti tik tas išlaidas, kurias patiria proceso šalis, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi DNR ekspertizė skirta ieškovės ir atsakovo prašymu, todėl teismo nutartis pavesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apmokėti visas DNR ekspertizės išlaidas yra nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą. Nurodė, kad atskirąjį skundą teismui pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri nėra ir negali būti ne tik byloje dalyvaujančiu asmeniu, bet ir proceso dalyviu. Pažymėjo, kad teismas 2018 m. birželio 6 d nutartyje buvo nurodęs, kad nutartis yra neskundžiama, tai reiškia, kad ji įsiteisėja nuo priėmimo dienos ir negali būti apeliacijos objektu. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nutartis buvo priimta ne dėl sumų, o subjekto, kuris privalo ją sumokėti, todėl įvertinus tai, kad subjektas buvo ne bylos šalis, nutartis nėra apeliacijos objektas. Teismas akcentavo, kad ieškovei teikiama teisinė pagalba ir ji privalo įrodyti reiškiamų reikalavimų turinį. Atsakovui nesumokėjus už ekspertizę savo dalies, teismas laikė, kad jis atsisakė prašymo skirti ekspertizę, tačiau ieškovės pareiga įrodyti reiškiamų reikalavimų turinį išliko, todėl ji turėtų apmokėti kitą dalį ekspertizės išlaidų. Įvertinus tai, kad ieškovei suteikta teisinė pagalba šias išlaidas turi apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nevykdydama jai priskirtų funkcijų vilkina procesą, nes teismas negali gauti ekspertizės akto, kol nesumokėtos išlaidos už atliktą ekspertizę.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo įtraukti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir išnagrinėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. birželio 13 d. atskirąjį skundą – panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Teismas nutartyje neteisingai konstatavo, kad įvertinus tai, kad ieškovei suteikta teisinė pagalba likusius 50 procentų išlaidų už ekspertizės atlikimą turi apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Apeliantė nurodė, kad nutarties priėmimo dieną ieškovei J. B. antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama, nes ieškovei antrinė teisinė pagalba buvo teikiama iki 2018 m. birželio 5 d. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra ir negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu ir proceso dalyviu, todėl neturi pagrindo kvestionuoti teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo ir juos turi vykdyti. Apeliantė pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi ji atstovauja valstybės materialinį interesą dėl išlaidų paskirstymo ir jų apmokėjimo iš valstybės biudžeto - 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. birželio 18 d. nutartimis buvo įpareigota iš valstybės lėšų apmokėti DNR ekspertizės išlaidas, todėl yra tinkamas subjektas pateikti atskirąjį skundą. Nurodė, kad antrinė teisinė pagalba buvo teikiama tik ieškovei, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo pareigą teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti išlaidas, kurias patiria antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo, tačiau neturi teisinio pagrindo apmokėti išlaidas, kurias patiria ne antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).Šiuo atveju apeliantės atskirajame skunde keliamas klausimas yra išspręstas pirmosios instancijos teisme. LITEKO duomenimis pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1651-1037/2018 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui L. R. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtino ieškovės J. B., atstovaujamos advokatės R. V., ir atsakovo L. R. 2018 m. liepos 18 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Teismas nutartyje pažymėjo, kad iš atsakovo L. R. priteistinas 46 Eur žyminis mokestis ir 473 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos į valstybės biudžetą. Valstybė patyrė 143 Eur išlaidas už advokato pagalbą, taip pat Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. birželio 6 d. nutartimis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo įpareigota apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas, kurias sudaro 330 Eur, todėl iš atsakovo į valstybės pajamas iš viso priteistinos 473 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat pažymėjo, kad turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas priteisė iš L. R. 46 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660) ir 473 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5630). Išdėstė 473 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą penkių mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas L. R. mokės į valstybės biudžetą keturis mėnesius po 100 Eur, o paskutinį penktą mėnesį 73 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 d., pradedant mokėti nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta, klausimas dėl išlaidų už ekspertizės atlikimą išnagrinėtas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes spręstina, kad nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl teismo priimtų nutarčių apskundimo bei apeliantės prašymo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį, prašymo išnagrinėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. birželio 13 d. atskirąjį skundą bei prašymo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį nes pradėjus apeliacinį procesą išnyko apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas dėl apeliantės atskirojo skundo reikalavimų nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pradėtą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1651-1037/2018.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei šalims.