- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-45-462/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01788-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 4 583,41 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. tuo, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2010 m. gruodžio 3 d., apie 3 val., Klaipėdoje, Šilutės plento 84 namo antroje laiptinėje dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų kilus konfliktui su nukentėjusiuoju S. S., tyčia ne mažiau kaip 8 kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir padarė dvi žaizdas kairiame dilbyje, pažeisdamas II–IV pirštų tiesiamųjų raumenų sausgysles, dvi durtines-pjautines žaizdas kairėje kirkšnyje, keturias durtines-pjautines žaizdas nugaroje, kurių dvi kiaurinės (7–8 tarpšonkauliniuose tarpuose ties užpakaline pažasties linija ir ties vidurio raktikaulio linija), dėl to S. S. buvo sunkiai suluošintas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir nuteisti jį 4 m. laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013-01-23 iki 2013-11-12 ir nuo 2014-06-20 iki 2014-10-28, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. M. civiliniam ieškovui priteisti 4 583,41 Lt S. S. gydymo išlaidų atlyginimui, iš A. M. priteisti proceso išlaidas, susidariusias dėl jo perdavimo pagal Europos arešto orderį; laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. M. turtui – mobiliojo ryšio telefonui NOKIA 520, IMEI (duomenys neskelbtini), su baterija, piniginėms lėšoms AB „Swedbank“ sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms banko „Santander“ sąskaitoje, aptarnaujamoje mokėjimo kortele „Santander Visa debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms banko „NatWest“ sąskaitoje, aptarnaujamoje mokėjimo kortele „Visa debit NatWest“ Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio įvykdymo.
Prokuroras apeliaciniame skunde išreiškia poziciją, kad nuosprendį šioje byloje teismas priėmė iš esmės vadovaudamasis tik teismo posėdyje kaltinamojo A. M., nukentėjusiojo S. S. ir liudytojos J. J. duotais parodymais, neanalizuodamas šių parodymų patikimumo, jų kitimo viso proceso metu, nelygino jų su kitais įrodymais, todėl nepagrįstai jiems suteikė didesnę reikšmę prieš kitus įrodymus, tai sąlygojo nepagrįstas išvadas dėl liudytojo S. S. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui sumenkinimo ir lėmė bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas dėl S. S. sužalojimo vietos ir jį sužalojusio asmens. Prokuroras skunde nurodo, kad nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti nukentėjusiojo ar liudytojų parodymai neturi būti vertinami kaip savarankiški įrodymai, tačiau tai nereiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, į juos neturi atsižvelgti. Šie parodymai turi reikšmės vertinant kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, tarp jų ir kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų teisme duotus parodymus. Prokuroras toliau skunde teigia, kad jei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste turi reikšmės teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi, galutiniam įrodymų įvertinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Išteisindamas A. M. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išanalizavus visą byloje esančią medžiagą, galima daryti tik prielaidą, kad A. M. galėjo šią nusikalstamą veiką įvykdyti, tačiau šios prielaidos nepatvirtina konkretūs byloje esantys įrodymai. Vertindamas byloje esančius įrodymus ir priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas nurodė tokius esminius motyvus: 1) kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigia, kad kaltinime nurodytu metu buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir jį sužalojo. Šiuos jo parodymus tvirtina ir nukentėjusysis S. S., kuris daug kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kategoriškai nurodė, kad jį sužalojo ne namo laiptinėje, o prie namo kieme nepažįstami asmenys; 2) liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu metu ji, prieš tai susiskambinusi telefonu, buvo namo laiptinėje susitikusi su S. S., su kuriuo trumpai pasišnekėjo ir išsiskyrė. A. M. tuo metu miegojo bute ir į namo laiptinę išėjęs nebuvo; 3) vertinant S. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojas duoda nuoseklius parodymus, kad S. S. buvo sužalotas namo laiptinėje, tačiau apklaustas tyrėjos, jis nurodė, kad girdėjo triukšmą bei grumtynių garsą tarp S. S. ir nepažįstamo vyriškio bei tamsoje matė, kaip to vyriškio rankose blyksi peilio ašmenys, o ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad vyriškio rankose peilio nematė, o jį matė gulintį ant žemės namo laiptinėje šalia besigrumiančių nukentėjusiojo ir nepažįstamo vyriškio bei nurodo, kad jis pats net sudavė koja kelis smūgius nepažįstamam vyriškiui, taip bandydamas padėti nukentėjusiajam. Nei vienos iš apklausų metu liudytojas nenurodė, kad besigrumiantis su nukentėjusiuoju vyriškis yra A. M.; 4) tyrimo metu nebuvo apžiūrėta namo laiptinė, nebuvo apklausti ir laiptinės gyventojai, ar nusikaltimo metu jie girdėjo kokį nors triukšmą ar grumtynių garsus laiptinėje, nesurastas ir nusikaltimo įrankis – peilis, todėl liudytojo S. S. parodymų dėl konkrečios nusikaltimo vietos – namo laiptinės – nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d. numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir kad juos galima būtų patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K–539/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys Nr. 2K-597/2005, 2K-589/2006 ir kt.). Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d.).
Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad A. M. nuo pat tyrimo pradžios neigė kaltinime nurodytu laiku susitikęs su S. S. ir jį sužalojęs, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą šioje byloje A. M. buvo apklaustas tik 2014-06-20 (t. 2, b. l. 184–185) perdavus jį pagal Europos arešto orderį, kai tyrimas buvo pradėtas dar 2010-12-03. Iki pirmosios apklausos savo pareiškimus šioje byloje prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai A. M., būdamas suimtas Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį, pateikė raštu 2013-03-05 ir 2014-01-06 prašydamas panaikinti Europos arešto orderį ir kardomąją priemonę – suėmimą (t. 2, b. l. 116–118, 141–142, 157). Šiuose pareiškimuose A. M. teigė, jog 2010-12-03 po vidurnakčio S. S. su kažkokiu vyru buvo atėjęs pas jį į Šilutės pl. 84 pasiskolinti pinigų, o kitą dieną jis sužinojo, jog S. S. buvo užpultas grupės jaunuolių. Taigi šiuose pareiškimuose A. M. esmines bylos aplinkybes (apie susitikimą su S. S. 2010-12-03 naktį) nurodė visiškai priešingai, nei 2014-06-20 įtariamojo apklausoje ir apklausiant jį teisme, kur jis neigė minėtą naktį susitikęs su S. S.. Tiesa, apklaustas kaip įtariamasis ir teisme A. M. neneigė tuo metu gyvenęs Šilutės pl. 84–57, 8 ar 9 aukšte kartu su J. J. (t. 3, b. l. 150–151). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad išteisintojo A. M. parodymai laikytini nenuosekliais, o pirmosios instancijos teismo teiginys, jog A. M. nuo pat tyrimo pradžios neigė kaltinime nurodytu laiku susitikęs su S. S. ir jį sužalojęs, suponuojantis išteisintojo parodymų nuoseklumą, neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad išteisintojo A. M. versiją patvirtina ir nukentėjusysis S. S., kuris tiek daug kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kategoriškai nurodė, kad jį sužalojo ne namo laiptinėje, o prie namo kieme nepažįstami asmenys, tą vakarą su A. M. jis susitikęs nebuvo, su juo nekonfliktavo ir A. M. jo nesužalojo.
Nukentėjusysis S. S. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2010-12-03 (įvykio dieną) norėdamas susitikti su A. M. mėgino jam prisiskambinti, tačiau šiam neatsiliepiant jis susiskambino su J. J., kuri gyveno su A. M., ir po vidurnakčio kartu su S. S. ėjo pas A. M.. S. S. liko prie laiptinės, o jis laiptinėje bendravo su J. J. ir šiai pasakius, kad A. M. miega, jis išėjo į lauką, kur jį užpuolė ir peiliu sužalojo 5 jauni vaikinai. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu S. S. taip pat paaiškino, kad 2010-12-10 apklausos ikiteisminiame tyrime metu nurodė netiesą, nes parodymus davė paveiktas tablečių, o 2011-03-28 apklausos ikiteisminiame tyrime metu nurodė, kad neatsiminė, jog buvo susitikęs su J. J., nes šią aplinkybę buvo užmiršęs (t. 3, b. l. 151–152). Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. kovo 7 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu S. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. dėl melagingų parodymų, būtent apie jo sužalojimo 2010-12-03 vietą ir aplinkybes, davimo ikiteisminio tyrimo metu 2010-12-10 ir 2011-03-28 apklausiant jį kaip liudytoją (t. 1, b. l. 42). Apeliaciniame skunde prokuroras teisingai nurodo, kad apie šio prejudicinio fakto reikšmę S. S. parodymų vertinimui pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Pastebėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-07 nuosprendyje, be kitų aplinkybių, yra paneigta ir S. S. versija apie tai, kad jis 2010-12-10 apklausos ikiteisminiame tyrime metu parodymus davė paveiktas tablečių, po narkozės, bei pripažinta, kad melagingų parodymų davimo apie sužalojimo vietą ir aplinkybes motyvas buvo nenorėjimas nurodyti jį sužalojusio asmens, kurį jis pažįsta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, jog bylos kontekste 2012 m. kovo 7 d. nuosprendis, o ir šios baudžiamosios bylos duomenys apie tai, kad po sužalojimo nuo pat pirmojo kontakto su kitais asmenimis (medikais, tyrėjais) S. S. siekė nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, nes į įvykio vietą atvykusiems medikams nenurodė net savo anketinių duomenų (t. 1, b. l. 82), teikiant medicininę pagalbą ligoninėje, traumos aplinkybių medikams nenurodė (t. 1, b. l. 26, 83), nepageidavo būti pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 37. 39), rodo, kad remiantis S. S. parodymais šioje byloje objektyviosios tiesos nustatinėti negalima. Todėl teisėjų kolegija nukentėjusiojo S. S. parodymus vertina kaip nepatikimus ir juos atmeta.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinime nurodytu metu ji, prieš tai susiskambinusi telefonu, buvo namo laiptinėje susitikusi su S. S., su kuriuo trumpai pasišnekėjo ir išsiskyrė. A. M. tuo metu miegojo bute ir į namo laiptinę išėjęs nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad vertinant šių parodymų patikimumą, būtina analizuoti liudytojos J. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. buvo apklausta du kartus. 2011-02-02 apklausos metu nenurodė aplinkybės, kad tyrimą dominančiu metu S. S. buvo atėjęs pas ją į Šilutės pl. 84 namą (t. 1, b. l. 139–140). Papildomos apklausos metu 2011-03-24 liudytoja J. J. parodė, kad gruodžio mėnesį jai naktį skambino S. S. ir pakvietė išeiti į laiptinę. S. S. buvo su draugu. Ką jie kalbėjo, nepamena, po trumpo pokalbio ji pakilo liftu atgal į butą, o S. S. liko laiptinėje. A. M. tuo metu bute nebuvo, bet jis greitai grįžo (t. 1, b. l. 141–142). Taigi liudytojos J. J. apklausų pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu sisteminė analizė leidžia sutikti su apelianto teiginiais, jog nors liudytojos J. J. parodymai teisme apie tai, kad tiek jos pokalbio su S. S. metu, tiek tuoj po šio pokalbio A. M. namuose miegojo, suponuotų A. M. alibi, tačiau akivaizdu, kad šis alibi yra visiškai nepatikimas, kadangi iš esmės prieštarauja J. J. parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir kitiems baudžiamosios bylos įrodymams. Be to, kaip teisingai nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo S. S. ir J. J. parodymai skiriasi ir dėl aplinkybės, su kuo S. S. ėjo susitikti, nes šis nurodo, kad jo tikslas buvo susitikti su A. M., o J. J. tikina, jog šis atėjo susitikti būtent su ja.
Pastebėtina, kad J. J. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu 2011-03-24 duodama parodymus buvo abstinencijos būsenos ir norėjo, kad ją greičiau paleistų, tačiau iš duomenų apie J. J. teistumą matyti, kad nuo 2011-01-21, t. y. jau du mėnesius, ji buvo suimta baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00618-10 dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis (t. 5, b. l. 32). Pastebėtina ir tai, kad remiantis bylos medžiaga nustatyta neabejotina aplinkybė, jog liudytoja J. J. ir išteisintasis A. M. įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. S. sveikata, kartu gyveno, suponuoja šių asmenų vienokio ar kitokio pobūdžio ryšių buvimą, todėl, atsižvelgdamas ir į kitas baudžiamosios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas liudytoją J. J. laiko šališka.
Apylinkės teismas, vertindamas liudytojo S. S. parodymus, pažymėjo, kad šių parodymų teisiamojo posėdžio metu patikrinti nėra galimybės, nes liudytojas yra miręs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 1 p., be kita ko, nustatyta, jog kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šie veiksmai pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu buvo atlikti (t. 4, b. l. 25), todėl liudytojo S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, baudžiamojoje byloje laikytini savarankišku įrodymu, taip pat kitus byloje esančius įrodymus galima tikrinti remiantis liudytojo S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Apeliantas teisingai nurodo, kad būtent liudytojas S. S. šioje byloje buvo pirmasis asmuo, kuris atskleidė, kad S. S. buvo sužalotas ne lauke prie Šilutės pl. 82 namo, o Šilutės pl. 84 namo laiptinėje, pažįstamo vyriškio, su kuriuo ginčijosi dėl skolos. Šios aplinkybės jam tapo žinomos ne iš kokio kito asmens, o buvo tiesiogiai stebėtos, nes jis nusikaltimo vietoje buvo kartu su S. S.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2011-01-05 liudytojas S. S. parodė, kad 2010-12-02 vakare susitiko su S. S., bare kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Einant namo S. S. kažkas paskambino ir jie nuėjo su kažkuo susitikti į vieną iš Vingio gatvės namų. Jis liko pirmame namo aukšte, o S. S. palipo tarp pirmo ir antro aukšto, kur kalbėjosi su moterimi, po to laiptais nusileido vyras. S. S. su vyru kalbėjo apie skolą. Kilo triukšmas ir jis pamatė, kad atėjęs vyras turi rankose peilį ir juo smūgiavo S. S.. Su S. S. išėjus į lauką jis iškvietė medikus (t. 1, b. l. 96–97). Papildomos apklausos metu 2011-03-22 S. S. parodė, kad S. S. pokalbio su moterimi metu ši kažkam skambino ir sakė, kad nusileistų į apačią. Po to moteris nuvažiavo liftu, o laiptais nusileido vyriškis. Su šiuo S. S. kalbėjosi apie skolas, lyg tai S. S. vyrui buvo skolingas 150 ar 200 litų. Tuoj po sužalojimo S. S. prašė jo apie tai niekam nesakyti (t. 1, b. l. 37–39). Šias aplinkybes liudytojas S. S. patvirtino 2013-03-26 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 112–114) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 116–126).
Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodoma, kad liudytojas S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją, nurodė, kad girdėjo triukšmą bei grumtynių tarp S. S. ir nepažįstamo vyriškio garsą bei tamsoje matė, kaip to vyriškio rankose blyksi peilio ašmenys, tuo tarpu, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad vyriškio rankose peilio nematė, o jį matė gulintį ant žemės namo laiptinėje šalia besigrumiančių nukentėjusiojo ir nepažįstamo vyriškio. Ikiteisminio tyrimo teisėjui jis jau buvo nurodęs, kad net sudavė koja kelis smūgius nepažįstamam vyriškiui, taip bandydamas padėti nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad lyginant liudytojo S. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją ir ikiteisminio tyrimo teisėją, pastebimas tam tikras nenuoseklumas, tačiau atsižvelgiant į tai, kaip liudytojo S. S. parodymai siejasi su kitais, toliau aptariamais baudžiamosios bylos įrodymais, liudytojo S. S. parodymų netikslumų negalima laikyti esminiais ir nėra pagrindo jų atmesti.
Baudžiamosios bylos medžiagos analizė leidžia sutikti su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, jog S. S. parodymus patvirtina kiti, tame tarpe ir objektyvūs, įrodymai. Kad S. S. Šilutės pl. 84 namo laiptinėje buvo susitikęs su J. J., be S. S. nuo antrosios apklausos pripažino liudytoja J. J., o viso ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nenurodęs, pirmosios instancijos teisme ją pripažino ir pats nukentėjusysis S. S., taip pat savo rašytiniais pareiškimais prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai – A. M.. Šias aplinkybes patvirtina ir S. S., J. J. ir A. M. naudotų telefonų išklotinės, iš kurių matyti, kad 2010-12-02 iki 19 val. S. S. bendrauja su A. M., 2010-12-03 00.34 val. skambina jam, bet šis neatsiliepia, o nuo 2.20 val. S. S. kelis kartus kontaktuoja su J. J. (t. 1, b. l. 171–176). Maža to, J. J. naudoto telefono išklotinėje 2010-12-03 2.48 val. užfiksuotas kontaktas telefonu su A. M. (t. 1, b. l. 171–176). Kadangi iš S. S. telefono išklotinių matyti, kad pagalbos telefonu 112 jis skambina 2010-12-03 3.00 val., 2.48 val. užfiksuotas J. J. kontaktas su A. M. patvirtina S. S. parodymus apie tai, kad pokalbio su S. S. metu moteris bendravo telefonu, kai kažkam pasakė nusileisti į apačią. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodo, jog nė vienos iš apklausų metu liudytojas S. S. neparodė, kad besigrumiantis su nukentėjusiuoju vyriškis yra A. M., tačiau pastebėtina, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytojas S. S. teigė, jog, kam laiptinėje skambino moteris, nežino, tačiau šį asmenį ji įvardijo vardu Artūras.
Pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų telefonų išklotinių, tačiau teisėjų kolegija šiuos baudžiamosios bylos įrodymus pripažįsta ypatingai svarbiais, kadangi jie iš esmės patvirtina liudytojo S. S. nurodytas aplinkybes.
Apygardos teismas taip pat sutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, jog nors nepavyko apžiūrėti Šilutės pl. 84 namo II laiptinės, nes tikroji įvykio vieta buvo nustatyta tik praėjus mėnesiui po įvykio, tačiau tuoj po nusikaltimo buvo apžiūrėta aplinka prie Šilutės pl. 82 ir 84 namų, kur nukentėjusiajam S. S. buvo teikta medicininė pagalba, tačiau šioje vietoje nebuvo rasta kraujo pėdsakų (t. 1, b. l. 20–21). Šie duomenys kartu su teismo medicininio tyrimo specialisto išvada (t. 1, b. l. 31–32), kurioje nustatyta, kad durtiniai–pjautiniai sužalojimai buvo padaryti dilbyje, kirkšnyje, nugaroje ir S. S. drabužių apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 58–68), bei aplinkybe, kad įvykio laikas – žiema, rodo, kad visi sužalojimai buvo padaryti drabužiais gausiai uždengtose kūno vietose ir į aplinką kraujavimas nevyko.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors S. S. dėl tamsos įvykio vietoje ir greitai besivystančių įvykių neatpažino su S. S. konfliktavusio asmens, jau minėtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad laiptais iš viršaus nusileido, su S. S. dėl pinigų konfliktavo ir jį peiliu sužalojo būtent A. M..
Teismas konstatuoja, jog A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., būtent:
2010 m. gruodžio 3 d., apie 3 val., Klaipėdoje, Šilutės plento 84 namo antroje laiptinėje, dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų kilus konfliktui su nukentėjusiuoju S. S., A. M. tyčia ne mažiau kaip 8 kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir padarė dvi žaizdas kairiame dilbyje pažeisdamas II–IV pirštų tiesiamųjų raumenų sausgysles, dvi durtines-pjautines žaizdas kairėje kirkšnyje, keturias durtines-pjautines žaizdas nugaroje, kurių dvi kiaurinės (7–8 tarpšonkauliniuose tarpuose ties užpakaline pažasties linija ir ties vidurio raktikaulio linija), dėl to S. S. buvo sunkiai suluošintas.
A. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
Pripažinus A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., spręstinas bausmės paskyrimo klausimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas taip pat privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).
A. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Apygardos teismas skirdamas bausmę A. M. atsižvelgia į tai, kad A. M. keturis (4) kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, todėl laikytinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.). A. M. tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Šį nusikaltimą padarė netrukus po to, kai grįžo iš laisvės atėmimo vietos. Išvykęs iš Lietuvos po dviejų savaičių 2011-01-05 Anglijoje vėl padarė nusikaltimą, susijusį su neteisėtu aštraus daikto naudojimu viešoje vietoje. Panaudoto smurto intensyvumas suduoti keli smūgiai, tai, kad sveikatai žaloti buvo panaudotas peilis, kad veikta tiesiogine tyčia, rodo nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į minėtas bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, A. M. skirtina šiek tiek švelnesnė bausmė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nes jokių reikalavimų jam nereiškia nukentėjusysis.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš A. M. 4 583,41 Lt (1 327 eurų) turtinės žalos atlyginimo dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, skirtų nukentėjusiojo S. S. gydymui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad anksčiau išdėstytais motyvais A. M. kaltė peiliu sužalojant nukentėjusįjį S. S. ir jam padarant sunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.) visiškai įrodyta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 1 d., be kita ko, numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. 1 d. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovas patirtą žalą įrodinėja objektyviais duomenimis – nukentėjusiajam S. S. suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad vykdant A. M. perdavimą pagal Europos arešto orderį patirta 7439,50 Lt (2154 eurų) išlaidų. A. M. ekstradicijos išlaidų dydis grindžiamas Klaipėdos apskrities VPK pateiktomis sąskaitomis faktūromis. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia 2012 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi konstatuota, kad A. M. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bei į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., A. M. perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 1. d., konstatuoja, kad šios išlaidos iš A. M. priteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 d.,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendį panaikinti.
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., dėl S. S. sužalojimo, ir paskirti A. M. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. M. suėmime išbūtą laiką nuo 2013-01-23 iki 2013-11-12 ir nuo 2014-06-20 iki 2014-10-28.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. M. sulaikymo.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti. Iš A. M. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 1 327 eurų (4 583,41 Lt) S. S. gydymo išlaidų atlyginimui.
Iš A. M. priteisti 2 154 eurų (7 439,50 Lt) proceso išlaidų valstybei, susidariusių dėl jo perdavimo pagal Europos arešto orderį.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. M. turtui – mobiliojo ryšio telefonui NOKIA 520, IMEI (duomenys neskelbtini) su baterija, piniginėms lėšoms AB „Swedbank“ sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms banko „Santander“ sąskaitoje, aptarnaujamoje mokėjimo kortele „Santander Visa debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms banko „NatWest“ sąskaitoje, aptarnaujamoje mokėjimo kortele „Visa debit NatWest“ Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio įvykdymo.