- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1390-200/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03833-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- U. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos U. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo U. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubausta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubausta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
U. G. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad ji 2012-08-31 apie 15.05 val. vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Renault Clio“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama aikštelėje prie degalinės „Lukoil“, esančios Saltoniškių g. 12, Vilniuje, buvo neatidi, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. V., ir jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 132, 232 p.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta U. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarimą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. ir priimti naują nutarimą; netenkinus šio prašymo, prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, skiriant nuobaudą taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. ir skirti nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nurodo, kad viso proceso metu nuosekliai neneigė atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d., tačiau nurodė, kad nepajuto susidūrimo su J. V. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė tikina, kad nuoširdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio ir ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo bei mano, kad teismas tinkamai parinko ir pritaikė šį ATPK straipsnį. Tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo. Šioje dalyje, jos manymu, teismas pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, o taip pat pažeidė ir esminius bendruosius teisės principus, tiek esminius administracinės teisės principus. Apeliantė nurodo, kad šioje byloje esančios fotolentelės (b. l. 16-18) tik patvirtina, kad ant abiejų automobilių esantys apgadinimai sutampa aukščio nuo žemės prasme, tačiau jose nėra duomenų apie ant automobilių esančių apgadinimų (įbrėžimų) objektyvius dydžius (ilgį, plotį, gylį). Pasak apeliantės, nepadarytos mastelinės fotografijos, kurios leistų įvertinti objektyviai padarytų pažeidimų mastą, o tuo labiau iš kurių būtų galima daryti kategorišką išvadą ar esant tokiems automobilių apgadinimams ir sąveikai tarp jų, automobilio vairuotojas (esantis judančioje transporto priemonėje) galėjo justi smūgį. Anot apeliantės, faktą, kad ji galėjo justi smūgį sėdėdama judančiame automobilyje, kurį veikia kitos mechaninės vibracijos), nesant objektyvių duomenų apie abiems automobiliams padarytos žalos mastą, galima būtų nustatyti tik pritaikius specialias žinias. Pagal ATPK 256 str. 3 d., įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Šie veiksmai nebuvo atlikti. Remiantis tik fotolentelėse esančiais duomenimis – nuotraukomis – kurios atliktos pažeidžiant atitinkamas fotografavimo atliekant tyrimus taisykles, kategoriškų išvadų daryti negalima. Taip pat savo išvadas apie smūgio stiprumą teismas atliko įvertinęs J. V. parodymus, kuriais išreiškiama jo nuomonė, kad apeliantė smūgį juto. Pasak apeliantės, J. V. parodymai yra prieštaringi, todėl turėtų būti vertinami kritiškai. Apeliantė tvirtina, kad bylos medžiaga nuosekliai patvirtina, kad ji tikrai nejuto susidūrimo smūgio. Situacija, kurioje prie apeliantės prieina nukentėjusysis jai stovint sankryžoje ir pradeda pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai ant jos rėkti dėl kažkokių apgadinimų ir jos nuvažiavimas užsidegus žaliam šviesoforo signalui yra natūrali reakcija į galbūt iškilusį pavojų. Svarbu ir tai, kad apeliantė pripažįsta padariusi ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą ir to neneigia viso proceso metu, nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad svarbu atsižvelgti į apeliantės jauną amžių bei automobilio vairavimo praktikos nebuvimą – automobilio vairuotojo pažymėjimas išduotas tik 2012-07-26. Taip pat apeliantė nevengė atlyginti nukentėjusiajam žalą – automobilis buvo draustas, o nukentėjusiajam draudimo bendrovė kompensavo nuostolius. Apeliantė neslėpė autoįvykio metu jos automobiliui padarytų apgadinimų, bendradarbiavo su pareigūnais, atlikusiais tyrimą. Kitos žalos, kurią būtų patyręs nukentėjusysis, nėra, papildomų pretenzijų apeliantei taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo pasišalindama iš įvykio vietos. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ji kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia. Tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 d.). atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apeliantė nebausta už kitus KET arba ATPK pažeidimus. Apeliantė mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Dizaino fakultete (Antakalnio g. 54), ieško pastovaus darbo, kad galėtų sumokėti už studijas. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Nuo namų iki kolegijos – 18 kilometrų atstumas. Šios aplinkybės rodo, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai apeliantės atžvilgiu yra pasiekti. Skunde teigiama, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, apeliantės elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti vairuotojo pažymėjimą, apriboja ir apsunkina galimybę įgyti išsilavinimą bei susirasti apmokamą darbą, tokia nuobauda nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Todėl, pasak apeliantės, šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pažeidimų padarymas įrodytas tiriant ir nagrinėjant bylą surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str., yra teisėta ir pagrįsta, o U. G. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl ATPK 130 str. 1 d.
U. G. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Dėl U. G. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ginčo nėra, tačiau apeliantė ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktą, nesant jos veiksmuose kaltės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 130 str. 1d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog U. G. 2012-08-31 apie 15.05 val. vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Renault Clio“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama aikštelėje prie degalinės „Lukoil“, esančios Saltoniškių g. 12, Vilniuje, buvo neatidi, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. V., ir jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET 232 p., kuris nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantė sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra.
Šalies argumentai
J. V. paaiškinime policijai (b. l. 8) ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 31-32) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad 2012-08-31 apie 15.00 val. jis su vaikais automobilyje „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame aikštelėje prie „Lukoil“ degalinės Saltoniškių g., laukė žmonos ir pajuto stiproką smūgį į savo automobilio galą. Išlipęs pamatė nuvažiuojantį automobilį „Renault Clio“. Prie jo priėjo ten buvę taksistai ir padavė lapelį su šio automobilio numeriais. Tuo metu jis pamatė, kad automobilis „Renault Clio“ stovi „kamštyje“ Saltoniškių g., pribėgęs vairuotojai U. G. pasakė, kad ji atsitrenkė į jo automobilį ir jį apgadino, liepė grįžti, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją. U. G. pradėjo jam aiškinti apie kažkokias problemas su giminaičiais, paprašė palaukti ir pasakė, kad į aikštelę sugrįš. Jis laukė apie 20 min., U. G. neatvažiavo, tada jis iškvietė policiją. Savo automobilį jis suremontavo, draudimo bendrovė jam išmokėjo 860 draudimo išmoką. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, J. V. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti šiomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių J. V. būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie ją melagingus paaiškinimus.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos U. G. parodymus, matyti, kad ji tiek paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 14), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 30-31) neigė padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nurodė, kad 2012-08-31 apie 15.00 val. automobiliu „Renault Clio“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš degalinės „Lukoil“, jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto ir neišgirdo, todėl nuvažiavo. Jai stovint Saltoniškių g. prieš raudoną šviesoforo signalą, prie jos pribėgo vyras, pradėjo ant jos rėkti, liepė lipti iš automobilio ir pažiūrėti ką ji padarė. Šis vyras jai nesakė, kad ji atsitrenkė į jo automobilį ir apgadino, nesiūlė užpildyti eismo įvykio deklaracijos, ji jam pasakė, kad jis palauktų ir ji sugrįš, nes norėjo jį nuraminti, kad jis jos nepultų, tačiau buvo išsigandusi ir nuvažiavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino tokius jos teiginius kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.
Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti U. G. įvykio metu vairuoto automobilio „Renault Clio“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: įbrėžtas priekinio bamperio dešinys kampas, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 15). Prie šio akto pridėtose fotolentelėse matyti, kad automobiliui „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) nubrėžtas galinis bamperis. Fotolentelėse užfiksuota, jog abiejų automobilių („Renault Clio“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimų aukštis atitinka (b. l. 16-18). Iš šių automobilių pažeidimų galima spręsti, kad smūgis tarp automobilių buvo gana stiprus, U. G. neabejotinai turėjo jį pajusti, nes nukentėjusysis J. V. patvirtino, kad pajuto stiproką smūgį į savo automobilio galą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad U. G. vairuotas automobilis „Renault Clio“ eismo įvykio metu su kitu automobiliu, kuris įvykio metu stovėjo, kontaktavo priekine dalimi, t. y. automobilių kontaktavimo mechanizmas taip pat rodo, kad U. G. turėjo pamatyti ir pajusti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Be to, J. V. iškart po įvykio pamatęs, kad pažeidėjos automobilis stovi transporto spūstyje, priėjo ir nurodė, kad U. G. atsitrenkė į jo automobilį. U. G. teisme pripažino, kad žadėjo J. V. grįžti į aikštelę, tačiau to nepadarė, kas rodo, kad ji sąmoningai, t. y. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos vengdama atsakomybės. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad U. G. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas.
Dėl nuobaudos švelninimo.
Skunde nurodoma, kad, jeigu, teismo nuomone, apeliantė yra kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., remiantis ATPK 30¹ str., ji prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011 ir kt.). Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantei paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ji tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2), tiek teisminio tyrimo metu (b. l. 30-31) dėl padaryto ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo. Tačiau tai neturi įtakos jai paskirtos nuobaudos dydžiui. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji nėra bausta už kitus KET arba ATPK pažeidimus (b. l. 3), mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Dizaino fakultete (b. l. 24), ieško pastovaus darbo, kad galėtų susimokėti už studijas, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, nuo namų iki kolegijos – 18 kilometrų atstumas, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Pažeidėjai neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jai reikalinga naudotis automobiliu, be to, ji tik prieš mėnesį buvo įgijusi vairuotojo pažymėjimą, todėl turėjo žinoti KET reikalavimus ir privalėjo suprasti, kad toks jos elgesys – pasišalinimas iš įvykio vietos nepranešus policijai kaip to reikalauja KET, sukels jai neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjos nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, U. G. paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad U. G. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir U. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.