Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-11-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1355-390/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-30
Bylos Nr.
e2A-1355-390/2022
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00388-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
S. J., V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1355-390/2022Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00388-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams S. J., V. J. su trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notare Rasyte Gudiene dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė nutraukti 2015 m. gegužės 12 d. su S. J. ir V. J. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 3407, grąžinti J. S. pagal šią sutartį perduotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, du ūkio pastatus, viralinę, kiemo rūsį, daržinę, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), bei 0,7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) panaikinant teisinę registraciją valstybės įmonėje Registrų centre.

2. Nurodė, kad pagal 2015 m. gegužės 12 d. sutartį atsakovai (ieškovės dukra su žentu) įsipareigojo ieškovę išlaikyti iki gyvos galvos, t. y. teikti jai maistą, vaistus, drabužius, rūpintis jos sveikata ir tai daryti ne epizodiškai, o nuolat. Atsakovai savo įsipareigojimų nevykdo nuo sutarties sudarymo dienos. Ieškovė pati moka mokesčius, perka maistą, rūpinasi kitais buities klausimais. Pastaruoju metu ieškovės ir atsakovų santykiai itin pašlijo, kyla konfliktai, ieškovė priversta rūpintis savimi pati, todėl mano, kad atsakovai pasinaudojo ja, apgavo ją dėl savanaudiškų tikslų.

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad po rentos sutarties sudarymo, ieškovė gyvena tuose pačiuose namuose, kuriuos pagal rentos sutartį perleido atsakovams. Atsakovai dar prieš rentos sutartį pradėjo rūpinti sodybos remontu, todėl ieškovė iniciavo ginčijamos sutarties sudarymą. Nuo 2014 m. iki 2018 m. vyko intensyvūs remonto darbai. Ieškovė namais naudojasi netrukdomai, namai šilti, prižiūrėti ir sutvarkyti. Atsakovė rūpinosi ieškovės dantų protezavimu, klausos aparato įsigijimu, sveikatos patikroms, tyrimams bei konsultacijoms pas šeimos gydytoją, atsakovė savo mamą veža po kelis kartus į metus, taip pat veža ieškovę į bažnyčią, apsipirkti, į giminaičių laidotuves, grybauti, žvejoti, t. y. visur kur tik ieškovė pageidauja ir nori vykti. Atsakovai namo pagerinimui nuo 2015 m. yra investavę apie 13 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2022 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš J. S. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas S. J. ir V. J. solidariai, 12,68 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

6. Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 12 d. sutartimi ieškovė perleido atsakovams žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu, ūkio pastatais, viraline, kiemo rūsiu, daržine, šuliniu), esančius (duomenys neskelbtini), bei 0,7500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovai įsipareigojo už perimtą turtą ieškovei tiekti maistą, vaistus, drabužius, rūpintis jos sveikata. Ieškiniu ieškovė siekia sudarytą sutartį nutraukti ir susigrąžinti perleistą turtą, nes atsakovai nevykdo įsipareigojimų pagal sutartį.

7. Teismas nurodė, kad pagal šalių paaiškinimus, fotonuotraukas, vaizdo įrašus, kadastrinių matavimų byloje esančius įrašus atsakovai po ginčo sutarties sudarymo nuosekliai rūpinosi ieškovės gyvenimo sąlygų kokybe: atliktas gyvenamojo namo remontas, sutvarkytas vandentiekis, kanalizacija, pertvarkyta sena krosnis, sandėliuke įrengtas vonios kambarys su tualetu, atsakovei skirtas atskiras kambarys, kuris po ginčo sutarties sudarymo remontuotas, apšildytas, pakeistos grindys. Iš esmės šių aplinkybių neneigė ir pati ieškovė, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai G. S., A. P.. Teismas sprendė, kad atsakovai tinkamai užtikrina ieškovės būtiną poreikį į šiltą, saugų ir kokybišką būstą. Ieškovė, tvirtindama, kad tokie atsakovų veiksmai vertintini tik kaip gyvenimo sąlygų pasigerinimas jiems patiems, teismo vertinimu, vienpusiškai vertina nustatytas aplinkybes, tai yra kokybiškos gyvenamosios patalpos užtikrinimas ieškovei, vykdant įsipareigojimus pagal ginčo sutartį.

8. Teismas byloje nenustatė jokių faktų, kurie leistų spręsti, kad nebuvo užtikrinti kokie nors ieškovės poreikiai maistui. Teismas pažymėjo, kad ieškovės sveikatos būklė yra tokia, kad ji pati gali judėti, ateiti pavalgyti, pati gali nuspręsti kada ir ką valgyti, o turėdama individualių poreikių ir noro, ji gali maistą įsigyti ar jį pasigaminti ir pati, todėl ieškovės pinigai, išleisti maisto pirkimui, neturėtų būti suabsoliutinami, be to, ginčo sutartis neatima iš jos teisės savo nuožiūra įsigyti tam tikrus produktus.

9. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų D. H. P., A. P. parodymus, išrašus iš medicininių dokumentų, darė išvadą, kad atsakovai tinkamai rūpinasi ieškovės sveikata, užtikrina jai būtinus medikamentus ir tai daro nuolat, kitų ieškovės vaikų rūpestis mama nustatytas epizodiškas, vienkartinis. Ieškovė nėra išleidusi vaistams pinigų, nes jos pateikti kvitai patvirtina, kad vaistai jai yra visiškai kompensuojami. Tai, kad ieškovė kartą įsigijo jos norimų maisto papildų, neįrodo, kad atsakovai pažeidė ginčo sutartį. Pati ieškovė nenurodė jokių konkrečių faktų, kurie patvirtintų, kad jos sveikata ir gydymu tinkamai nepasirūpinta.

10. Teismo vertinimu, atsakovai nepažeidė ginčo sutartimi prisiimtą prievolę rūpintis ieškovės apranga. Atsakovai atsižvelgia į ieškovės pageidavimus, neišlaidauja drabužiams ar apavui, supranta ir vertina ieškovės norą tam tikrus pirkinius įsigyti pačiai, kas svarbu ieškovės savivertei.

11. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo išvadai, kad dėl atsakovų padaryto ginčo sutarties pažeidimo ieškovė iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Priešingai, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovų veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini kaip atitinkantys ieškovės būtiniausius poreikius ir skirti jiems tenkinti. Sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, teismo vertinimu, neapribojo ieškovės teisių disponuoti pajamomis, prisidėti prie tam tikrų darbų atlikimo ar savo nuožiūra įsigyti kokius nors pirkinius. Ieškove ne kartą pažymėjo, kad jai buvo gaila dukros (atsakovės), todėl ji jai padėdavo finansiškai. Teismas nurodė, kad rentos gavėjo siekis nutraukti ginčo sutartį be pakankamo pagrindo, kilus konfliktams tarp atsakovo, jos sūnaus G. S. ir jos, nusprendus kitaip pasielgti su turtu, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams.

12. Nepripažinęs, kad rentos mokėtojai iš esmės pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, teismas atmetė ir kitus ieškinio reikalavimus.

13. Netenkinęs ieškinio, teismas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis. Kadangi 1 000 Eur šių išlaidų sumokėjo S. J., 500 Eur – V. J., todėl 1 500 Eur reikalavimas laikė jų solidariu reikalavimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, suteikė aiškų pranašumą atsakovų paaiškinimams ir teiktiems įrodymams, iš esmės įrodymus vertino selektyviai, vertindamas juos akivaizdžiai atsakovų naudai (atrenkant iš bendros visumos naudingas atsakovams frazes, t. y. nepilnai atskleidžiant jų esmę). Po kiekvieno teismo posėdžio (po šalių parodymų, po liudytojų parodymų) atsakovų teikiamus įrodymus priimdavo, bet kurioje proceso stadijoje, tuo pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, ieškovės teisėtus interesus ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Liudytojos Ž. L. parodymų apskritai nevertino, nes jie nėra labai palankūs atsakovams, pvz. nesutarimų su atsakovais esmė - nesirūpinimas. Todėl pagrįsta išvada dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo nagrinėjant ginčą tarp šalių.

14.2. Teismas visiškai neanalizavo aplinkybių dėl teikiamos rentos dydžio, nes atsakovai nepateikė patikimų įrodymų, kad turėjo tokią finansinę galimybę. Pagal atsakovo pateiktus sąskaitų išrašus, atsakovo pajamos buvo apie 400 Eur per mėnesį (kiekvienam atsakovų šeimos nariui vos po 130 Eur), todėl lėšų ieškovės išlaikymui neturėjo. Taip pat neįvertino, kad atliktus darbus name finansavo ieškovė, kad atsakovai nepateikė nei vienos sąskaitos, kurios pagrįstų atsakovų investicijas į turtą, kad teisminio proceso metu atsakovai apskritai nevykdo ginčo sutarties (nevežioja ieškovės, nesirūpina jos sveikata, priešingai jai kenkia, neaprūpina niekuo). Faktiškai teismas atmetė ieškovės rašytinius įrodymus apleliuojant į jos charakterio savybes, jos norą veikti savo nuožiūrą.

14.3. Teismas nepagrįstai notarę įtraukė į procesą trečiuoju asmeniu, jai teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių, ji galėjo būti apklausta kaip liudytoja. Kritiškai turėtų būti vertintini parodymai (pradžioje sakė, kad ieškinys turi būti patenkintas, vėliau po duotų savo paaiškinimų, savo poziciją pakeitė). Neatmetamas faktas, kad atsakovas galėjo prašyti notarės veikti atsakovų pusėje, nes tam tikri notarės paaiškinimai ir skaudino ieškovę.

14.4. Akivaizdu, kad atsakovai gavo turtą, o ieškovė mokėjo mokesčius, padėjo atsakovams pragyventi, t. y. pati visą laiką išlaikė atsakovus. Teismo proceso metu nustatyta, kad ginčo sutartis jau nevykdoma ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, kuriam jau neturi įtakos praeitis. Po teismo posėdžio atsakovai apkaltino ieškovę smurtavus prieš juos, ikiteisminis tyrimas nepradėtas; į policiją priversta kreiptis ir ieškovė. Atsakovai bet kokia kaina siekia išgyvendinti ieškovę iš namų, jau nekalbant apie tai, kad dvejus metus ieškovė visiškai palikta likimo valiai, jai padeda kiti vaikai.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo nušalinimo. Šis klausimas buvo išspręstas iš esmės, todėl ieškovė negali grįsti skundo tokiais argumentais.

15.2. Teismas nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procedūros, įrodymų pakankamumo taisyklės. Teismas nuspręsdamas, jog nėra pagrindų rentos sutarčiai nutraukti, analizavo ne vien tik atsakovų nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, tačiau ir pačios ieškovės iniciatyva kviestų liudytojų parodymus.

15.3. Nei civilinės bylos nagrinėjimo metu nei apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu atsakovai neužtikrino ieškovės atžvilgiu rentos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, savo reikalavimą nutraukti rentos sutartį grindė iš esmės psichologiniu aspektu, nurodydama, jog atsakovas su ja elgiasi nepagarbiai. Ieškovės teiginiai dėl rentos sutarties pažeidimo iš esmės nagrinėjant bylą paneigti visumos įrodymų.

15.4. Pagal apeliacinio skundo turinį, ieškovė tiesiog turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintų faktinių aplinkybių, iš esmės paremtą samprotavimais sau naudinga linkme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

17. Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas.

18. Pagal bylos medžiagą ieškovės atstovė pirmosios instancijos teisme buvo pareiškusi nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2022m. vasario 7d. motyvuota nutartimi ieškovės atstovės pareiškimas netenkintas. Kaip matyti iš apeliantės apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovė teisėjos šališkumą sieja su procesinių veiksmų atlikimu ir nepalankaus jai sprendimo priėmimu. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022). Pažymėtina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą išklausė žodinius ieškovės paaiškinimus, sudarė galimybę teikti į bylą prašymus ir naujus įrodymus, ieškovė pasinaudojo teise į apeliaciją, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, todėl ieškovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

20. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su byloje pateiktų įrodymų įvertinimu priimant teismo sprendimą ir tuo pažeidžiant civilinio proceso kodekso normas bei taikant materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015m. gegužės 12 d. Lazdijų rajono notarų biure buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios pagrindu ieškovė perleido atsakovams ieškovei nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, du ūkio pastatus, viralinę, kiemo rūsį, daržinę bei šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat ir 0,7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovai įsipareigojo ieškovę išlaikyti iki gyvos galvos, t. y. teikti jai maistą, vaistus, drabužius, rūpintis jos sveikata.

22. Ieškovė 2021m. rugsėjo 14d. kreipėsi į teismą ir prašė šalių sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti dėl netinkamo jos vykdymo ir susigrąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą iš atsakovų.

23. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovai sutartinių įsipareigojimo nevykdo nuolat, nuo sutarties sudarymo dienos: tinkamai ieškovės neprižiūri, nesirūpina, nesuteikia reikiamo ir norimo maitinimo, neperka drabužių, reikiamų vaistų. Tvirtino, kad ieškovė pati moka mokesčius, perka maistą, rūpinasi kitais buities klausimais. Po sutarties pasirašymo ir turto perleidimo atsakovams dienos, 2020–2021 m. ieškovė savo lėšomis įrengė gręžinį už 1 040 Eur, sumokėjo 1 400 Eur už vandens gręžinio įrangą ir jos sumontavimą, 2019 m. sumokėjo 360 Eur už medžių genėjimą ir išpjovimą, moka žemės mokestį, 16-20 Eur moka už dujų baliono pakeitimą, kurį būtina keisti kas trys mėnesiai, o atsakovas sumokėjo už jį tik vieną, kartą. Ieškovės teigimu, ji moka 41 Eur per metus už šiukšlių išvežimą, sumoka už kurą vežant ją į gydymo įstaiga, pati perka vaistus, 2018 m. pradžioje nupirko dvejas vidaus duris už 280 Eur, 2020 m. pirko lauko duris už 100 Eur, o 2019 m. už 200 Eur pirko medines lentas kambario grindims, 2021 m. davė 600 Eur atsakovei skalbimo mašinos pirkimui, pati perkasi maistą, rūbus, avalynę, duoda atsakovei pinigų pragyvenimui.

24. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinio netenkino. Teismas argumentavo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti atsakovų veiksniai, sudarantys pagrindą šalių sudarytą sutartį nutraukti. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovų buvo padaryti pažeidimai vykdant sutartį ir jie pripažintini esminiais, o tai yra teisinis pagrindas nutraukti šalių sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti ieškovei perduotus nekilnojamuosius daiktus (CK 6.464 straipsnio 2 dalis).

25. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Toks klausimas sprendžiamas įvertinant konkrečios sutarties išvardintus ypatumus. Kasacinės instancijos teismas yra suformavęs praktiką, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai sutarčių pažeidimai. Tokia praktika nėra pakitusi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, 2004 m. birželio 29 d. nutarime nagrinėdama civilinę bylą Nr.3K-P-346/2004 nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti ir dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai.

26. Rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.lapkričio2d.nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-207/2006).

27. Bylos duomenimis ieškovė yra atsakovės motina, o atsakovas ieškovės žentas. Tiek pareikšdama ieškinį, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duodama paaiškinimus bei apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad atsakovai savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdo nuo sutarties sudarymo išlaikymo iki gyvo galvos dienos. Tai reiškia, kad ieškovė pretenzijas dėl sutarties vykdymo atsakovams kelia daugiau kaip penkis metus. Tai – nemažas laiko tarpas. Ieškovė reikšdama pretenzijas atsakovams įrodinėja, kad pati moka mokesčius už perleistą nekilnojamąjį turtą, naudoja savas pinigines lėšas maisto pirkimui, sveikatos priežiūrai, apmoka kitas išlaidas skirtas turto pagerinimui, o atsakovai prie to prisideda minimaliai, nes patys niekus nedirba. Ieškovės paaiškinimai nuoseklūs visos bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės išdėstyti paaiškinimai aptartu klausimu bylos duomenimis nebuvo paneigti, o jie yra ypač svarbūs vertinant atsakovų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Vertinant tai, papildomai akcentuotina, kad pagal CK 6. 460 straipsnyje išlaikymo iki gyvos galvos sutarties prasmę – rentos gavėjas perduoda rentos mokėtojui nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Rentos mokėtojo pareiga yra išlaikyti rentos gavėją ir tai yra akivaizdu, kad visa tai turi būti atliekama, rentos mokėtojo lėšomis. Priešingu atveju, išlaikymo iki gyvos galvos institutas prarastų prasmę. Kaip jau ir buvo nustatyta bei atsakovų nepaneigta, kad atsakovai savo pinigines lėšas ieškovės išlaikymui naudoja minimaliai, bet nepakankamai ieškovei išlaikyti. Nustatyta, kad pati ieškovė skiria savo lėšas savo išlaikymui ir tai daro reguliariai. Tokie nustatyti faktai bylos medžiaga nėra paneigti, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti atsakovų nepakankamų piniginių lėšų naudojimo faktui patvirtinti, vykdant šalių sutartyje prisiimtus įsipareigojimus ( CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šių esminių ginčui spręsti aplinkybių nagrinėdamas bylą nenustatinėjo ir savo sprendime apie tai nepasisakė bei neteikė jiems svarbios reikšmės, nors šios reikšmingos aplinkybės kaip tik ir turi esminės reikšmės ginčui tarp šalių spręsti.

28. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

29. Teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamo priimto teismo sprendimo turinį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus, atsakovų teikiamiems paaiškinimams bei jų liudytojų apklaustų teismo posėdžio metu duotiems parodymams, nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ( CPK 176-178 straipsniai).

30. Minėta, kad pagal šalių sudarytos sutarties su sąlyga išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas ieškovė perleido atsakovams jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovai ginčo sutarties V skirsnio sąlygomis įsipareigojo išlaikyti iki gyvos galvos ieškovę, teikti jai maistą, vaistus, drabužius, rūpintis jos sveikata. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovų prisiimti įsipareigojimai yra kasdieninės priežiūros prievolė. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį įvykdė ir atsakovų nuosavybėn perdavė nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, kad turtą atsakovams perleido pasitarusi su kitais savo vaikais, tikėdamasi, kad iš atsakovų gaus senatvėje paramą ir ja bus pasirūpinta ir nemanė, kad atsakovai nevykdys šalių sudarytos sutarties V skirsnio sąlygų. Ieškovės aiškinimu, atsakovai gyvena jos namuose nuo 2013metų, o pastaruoju metu santykiams su atsakovais pašlijus, kyla konfliktai ir ieškovė pati priversta rūpintis savo kasdieninėmis priežiūros priemonėmis, pirkti ir gaminti maistą, rūpintis sveikata. Ieškovės tvirtinimu, būna dienų, kad dėl amžiaus ir sveikatos stovio jai būtina medicininė pagalba bei elementari priežiūra, tačiau atsakovai tokios pagalbos neteikia ir nusišalino nuo tiesioginių pareigų vykdymo pagal sudarytą sutartį. Tokiais atvejais ieškovė kreipiasi pagalbos į kitus savo vaikus bei kaimynus, todėl jai dėl atsakovų neveikimo gali būti padaryta didelė žala.

31. Teisėjų kolegija atlikusi ieškovės duotų paaiškinimų analizę bylos nagrinėjimo eigoje, prieštaravimų tarp jų neįžvelgė ir mano, kad ieškovė išdėstė aiškią ir nedviprasmišką poziciją, dėl sutarties sąlygų netinkamo vykdymo ir tuo patvirtino savo valią nutraukti sudarytą tarp šalių sutartį. Atsakovai atsikirtinėdami nurodė argumentus, kad atsakovai rūpinasi sodybos remontu, ieškovės priežiūra, jai gaminamas maistas, atsakovai veža ieškovę į parduotuves, ji pati renkasi maisto produktus, kokius pageidauja. Kai 2017m. ieškovę ištiko infarktas, ji buvo hospitalizuota Lazdijų ligoninėje, atsakovė ėmėsi tokios iniciatyvos, derino paguldymo į ligoninę sąlygas, po gydymo vežė reabilitacijai į Druskininkus, kai 2018 metais ieškovei buvo atlikta tulžies operacija, ieškovė vėl buvo vežama pas Lazdijų bei Kauno medikus. Atsakovės aiškinimu, ji rūpinosi savo motinos sveikata, teikia jai tinkamą medicininę priežiūrą bei tenkina ieškovė kitus poreikius, veža pas šeimos gydytoją, perka vaistus ir pan. Apklaustų teismo posėdžio metu nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai byloje prieštaringi, kiti ieškovės vaikai apklausti liudytojais, parodė, kad po ieškovės infarkto ją taip pat lankė ir prižiūrėjo, teikė medicininę pagalbą, atliko slaugos pareigas, pirko medikamentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje patikimų įrodymų, kad atsakovai būtų įvykdę pilnai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad atsakovai tinkamai atliko ieškovės medicininę priežiūrą pripažino, tačiau atsakovų teiginiai bei pateikti įrodymai, nagrinėjamos bylos metu įrodinėjamų aplinkybių fakto visumoje nepatvirtina, nes įrodinėjama prielaidomis, o teismas remtis prielaidomis priimdamas sprendimą negali. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų liudytojai patvirtino tik vienkartinio pobūdžio paslaugų ieškovei teikimo aplinkybes, bet ne pastovias, todėl teisėjų kolegija priimdama sprendimą jais nesivadovauja. Kita vertus, kaip rodo bylos faktinės aplinkybės, kad už visas teikiamas atsakovų paslaugas ieškovė apmokėdavo savo lėšomis, atsakovai prie tokių paslaugų teikimo prisidėdavo minimaliai. Byloje taip pat nėra patvirtintas vienų atsakovų rūpinimosi ieškovės sveikata ir jo priežiūros faktas. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad atsakovai savo įsipareigojimų nuolatinai nevykdė, o nepilnas atsakovų prisiimtų sutartimi pareigų vykdymas, kai tuo tarpu ieškovei buvo reikalingos kasdieninės paslaugos negali būti pripažintas tinkamu atsakovų prievolės vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovams nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kai jų vykdymas kas kart ieškovei ir su amžiumi tapo svarbus, buvo pažeisti ieškovės teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir jos interesai, prarastas pasitikėjimas ieškove, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas ir ypač svarbus. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytą argumentaciją apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus bei visą bylos medžiagą daro išvadą, kad atsakovų padaryti pažeidimai turėtų būti pripažintini esminiais ir tai yra teisinis pagrindas nutraukti šalių sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti ieškovei perduotus nekilnojamuosius daiktus (CK 6.464 straipsnio 2 dalis).

32. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai pripažintini neturinčiais reikšmės galutiniam ginčui tarp šalių spręsti, todėl neanalizuotini.

33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis) ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Šie nurodyti pažeidimai sąlygojo netinkamą materialinės teisės normų taikymą ginant ieškovės teises, dėl sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį patenkinti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

34. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tenkinus ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Pagal bylos duomenis ieškovė yra sumokėjusi 130 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 100 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atidėjo ieškovei 126 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir 2022 m. liepos 11 d. nutartimi atidėjo ieškovei 156 Eur žyminio mokesčio už apeliacinė skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl iš atsakovų priteisiamas 230 Eur žyminis mokestis ieškovei, t. y. iš kiekvieno po 115 Eur ir valstybei – 282 Eur , t. y. iš kiekvieno po 141 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

36. Pirmosios instancijos teisme ieškovės interesams atstovavo advokato padėjėja J. R., procesiniuose dokumentuose ieškovės reiškė prašymą priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nėra pateikusi jokių teisinės pagalbos išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

37. Pirmosios instancijos teisme turėtos 12,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro, todėl jos priteisiamos valstybei iš atsakovų, t. y. po 6,34 Eur iš kiekvieno (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės J. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovų S. J. (a/k (duomenys neskelbtini) V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 12 d. Lazdijų rajono notarų biure sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 3407. Taikyti restituciją – atsakovams S. J. ir V. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei 0,7500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei J. S..

Priteisti ieškovei J. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovų S. J. (a/k (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) 230 Eur bylinėjimosi išlaidas t. y. iš kiekvieno po 115 Eur.

Priteisti valstybei iš atsakovų S. J. (a/k (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a/k (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 282 Eur žyminį mokestį, t. y. iš kiekvieno po 141 Eur ir 12,68 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 6,34 Eur iš kiekvieno.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė