Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo S. F. ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo už nušalinimo nuo darbo laiką atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ darbo užmokestį už laiką, kai nuo 2015-03-08 iki 2015-03-11 jam nebuvo leista dirbti. Nurodė, kad dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju – remontininku. Manė, kad jam 2015-03-08 19 val. 11 min. nušalinimo nuo darbo akto pagrindu nebuvo leista dirbti dėl įvykusio ginčo, kur turi būti laikomas sveikatos paso originalas. Nurodė, jog sveikatos paso originalas dingo iš jo darbo vietoje esančios drabužių spintelės, ir dėl nurodytos aplinkybės buvo nušalintas nuo darbo. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 265 straipsnį atsisakęs pasitikrinti sveikatą darbuotojas nušalinamas nuo darbo, tačiau jis neatsisakė nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, o ją pasitikrino. Minėta aplinkybė atsakovui buvo žinoma, už sveikatos pasitikrinimo laiką atsakovas sumokėjo jam vidutinį darbo užmokestį, todėl jo nušalinimas nuo darbo yra niekinis ir jam turi būti išmokėtas darbo užmokestis už nušalinimo laiką. Manė, kad atsakovas piktnaudžiauja nušalinimo teise dėl jo profsąjunginės veiklos. Taip pat ieškovas prašė atnaujinti ieškinio padavimo senaties terminą, nurodydamas, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių (b. l. 2-6).

Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį vadovaujantis DK 300 straipsnio 1 dalimi palikti nenagrinėtą, o teismui nusprendus ieškinį nagrinėti, atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakydamas dėl DK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino nurodė, kad ieškovas nuo darbo buvo nušalintas laikotarpiu nuo 2015-03-08 iki 2015-03-11, todėl į teismą turėjo kreiptis iki 2015-04-08. Atsakovo teigimu, ieškinys teismui pateiktas tik 2015-08-18, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio pateikimo terminas, nenurodyta, todėl toks ieškovo prašymas neturėtų būti patenkintas. Paaiškindamas ieškovo nušalinimo nuo darbo aplinkybes nurodė, kad 2015-01-22 raštu Nr. 2(VRSS)-149 informavo ieškovą apie tai, kad jis 2015-02-05 yra siunčiamas į Vilniaus m. VšĮ Naujininkų polikliniką atlikti neeilinę medicinos apžiūrą. Ieškovas po neeilinės medicinos apžiūros atlikimo 2015-02-05 atsakovo Vilniaus regiono stočių skyriaus Personalo skyrių apie tinkamumą atlikti darbines pareigas informavo žodžiu, tačiau nepateikė sveikatos paso originalo, kuris pagal atsakovo generalinio direktoriaus 2015-01-19 įsakymu Nr. Į-55 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų privalomų profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkos aprašo 15.3 punktą privalo būto pateiktas struktūrinio padalinio vadovui (personalo skyriaus darbuotojui). Nurodė, kad 2015-02-17 raštu Nr. 2(VRSS)-324 ieškovo buvo paprašyta iki 2015-02-23 pateikti sveikatos pasą Personalo skyriui, tačiau ieškovas pateikė 2015-02-23 raštą, nurodydamas, kad jam neaiškus pagrindas, kuriuo reikalaujama pateikti sveikatos paso originalą, ir kartu su nurodytu raštu pateikė sveikatos paso kopijos lapą. Atsakovo teigimu, iš ieškovo pateiktos kopijos jis negalėjo identifikuoti, ar pateikta sveikatos paso kopija priklauso ieškovui, todėl 2015-02-25 raštu Nr. 2(VRSS)-370 ieškovui nurodė lokalinius teisės aktus, kuriuose nustatyta atsakovo darbuotojų pareiga pateikti sveikatos patikrinimo dokumentus. Nurodė, kad 2015-03-08 nušalinimo nuo darbo aktu nušalino ieškovą nuo darbo iki kol darbdavio įgaliotam asmeniui bus pateiktas sveikatos paso originalas su išvadomis pagal DK 265 straipsnio 7 dalį. Atsakovo teigimu, jam tenka įstatyme nustatyta pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, todėl darbdavys, prieš leisdamas darbuotojui atlikti jo darbines funkcijas, turi įsitikinti, jog darbuotojo sveikata yra tinkama darbinių funkcijų atlikimui, ką patvirtina sveikatos pasas (medicininė knygelė) su atitinkama išvada. Atsakovo teigimu, darbuotojui nepateikus sveikatos paso darbdavys privalo darbuotoją nušalinti nuo darbo, todėl nepateikus atsakovui duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas yra tinkamas atlikti jam pagal darbo sutartį pavestas darbines funkcijas po 2015-02-05 ieškovui paskirto privalomo sveikatos patikrinimo, ieškovas nuo darbo buvo nušalintas teisėtai ir pagrįstai (b. l. 135-139).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendime nustatęs, jog ieškovas praleido DK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą ir nenustatęs jokių svarbių senaties termino praleidimo priežasčių konstatavo, jog ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, dėl ko nėra pagrindo vertinti ieškovo argumentų, susijusių su jo nušalinimu nuo darbo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, jog ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-03-08 (19 val. 11 min.) nušalinimo nuo darbo aktą (toliau – Nušalinimo nuo darbo aktas) gavo 2015-03-08, pasirašydamas ant Nušalinimo nuo darbo akto su prierašu, kad su nušalinimu nuo darbo jis nesutinka, todėl minėta data yra laikytina Nušalinimo akto gavimo data ir, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kurią DK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo nušalinimą nuo darbo patvirtinantį dokumentą, ieškinio senaties termino pradžia laikė 2015-03-09. Teismas konstatavo, kad ieškovui paskutinė diena kreiptis į teismą su ieškiniu ginčijant nušalinimą nuo darbo buvo 2015-04-09, tačiau ieškovas į teismą kreipėsi 2015-08-18, tai yra, daugiau kaip keturiais mėnesiais praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti paleistą ieškinio senaties terminą. Sprendė, jog darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies statusas negali būti aiškinamas taip, kad sukeltų jam nepagrįstas privilegijas prieš kitą teisinio santykio šalį. Teismo nuomone, nors ieškovas 2015-08-11 kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, kuri 2015-08-14 sprendimu Nr. DGKS-3306 darbo byloje Nr. APS-36-14374 atsisakė nagrinėti jo prašymą, kaip nepriskirtiną jos kompetencijai, tačiau net ir kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją terminą praleido dviem mėnesiais. Teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, jog nuo pat Nušalinimo nuo darbo akto gavimo 2015-03-08 ieškovas iki pat 2015-07-14, kuomet pateikė prašymą darbdaviui dėl jam neišmokėtos pinigų sumos dėl nušalinimo nuo darbo paskaičiavimo, nurodydamas, kad kreipsis į Darbo ginčų komisiją, jokių veiksmų, susijusių su Nušalinimo nuo darbo akto apskundimu, nesiėmė, ir nenurodė pagrįstų motyvų, svarbių priežasčių dėl senaties termino praleidimo. Vertino, jog ieškovas nuo 2015-03-08 galėjo ginti savo teises, ir konstatavo, jog pats ieškovas nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, todėl jo neveikimas ginant savo teises buvo sąlygotas jo paties valios. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovas nėra teisininkas, tačiau jis yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovas, turintis pakankamai žinių, gyvenimiškos patirties, raštingumo, todėl turėjo suprasti savo neveikimo (nesikreipimo į teismą per nustatytą terminą) pasekmes (b. l. 165-169).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti ieškovui iš atsakovo darbo užmokestį už 2015 m. kovo 8-11 dienas ir 50 proc. sumažintą KAD, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senatį atmetė formaliais motyvais, buvo šališkas, nepasisakydamas dėl argumentų, susijusių su nušalinimo nuo darbo teisėtumu. Mano, jog teismas gynė stipresnės darbo sutarties šalies interesus ir netinkamai pritaikė ieškinio senatį, neįvertinęs byloje surinktų įrodymų. Pasak apelianto, pakankamą pagrindą atnaujinti ieškinio senatį sudaro ieškovo mokymasis užsienio aukštojoje geležinkelio mokykloje ir akivaizdus faktas, jog nebuvo ieškovo atsisakymo pasitikrinti sveikatą. Apelianto teigimu, tik atsisakymas pasitikrinti sveikatą, o ne ginčas, kur sveikatos pasas turėjo būti saugomas, pagal DK 265 straipsnio 7 dalį yra pagrindas darbuotojo nušalinimui nuo darbo. Apelianto nuomone, jis turėjo būti baudžiamas tik tokiu atveju, jeigu būtų nepateikęs darbdaviui sveikatos paso, tačiau teismas skundžiamame sprendime neįvertino aplinkybės, jog ieškovas turėjo sveikatos pasą bei atsakovas tinkamai neinformavo ieškovo apie tai, kam turėtų būti pateiktas ir kur turėtų būti saugomas sveikatos pasas. Apelianto nuomone, atsakovas žinojo apie tai, kad ieškovas laiku pasitikrino sveikatą, kadangi už sveikatos pasitikrinimo laiką ieškovui buvo sumokėtas vidutinis darbo užmokestis, be to, atsakovas leido ieškovui dirbti po sveikatos pasitikrinimo ilgiau negu mėnesį; priešingu atveju, ieškovas būtų nušalintas nuo darbo arba kitą darbo dieną būtų atleistas iš darbo. Nurodo, jog ieškovas privalomąjį medicinos patikrinimą praėjo 2014-03-07, jis galiojo iki 2016-03-07, tačiau dar 2014-07-14 jam buvo paskirtas sveikatos patikrinimas, dėl kurio vyko ginčas. Neeiliniam sveikatos patikrinimui apeliantas buvo siunčiamas 2015-02-05, todėl per vienerių metų laikotarpį jam teko pareiti 1 eilinį ir du neeilinius sveikatos patikrinimus. Nurodė, jog atsakovo personalo skyriui pateikė sveikatos paso originalą, tačiau jo nepaliko, kadangi prireikus eilinį kartą be eilės tikrinti sveikatą nereikėtų papildomai važinėti į personalo skyrių. Apelianto teigimu, VRSS vadovui pareikalavus, jis ketino sveikatos pasą grąžinti 2015-02-28, tačiau 2015-02-28 iš vakaro bei 2015-02-29 iš ryto atsakingas budintis administracijos atstovas nepasirodė ir, ieškovui palikus sveikatos paso originalą spintelėje, pastarasis iš jos dingo. Nurodo, kad 2015-03-10 VŠĮ Naujininkų poliklinika padarė kopijas iš asmens sveikatos istorijos, įrodančias galiojantį sveikatos patikrinimą, kopijos buvo patvirtintos VšĮ Naujininkų poliklinikos direktorės padėjėjos administracinei veiklai M. R. ir pristatytos atsakovui. Mano, jog jis dėl savo profesinės veiklos nuo 2011 metų yra nuolat persekiojamas darbe ir buvo nepagrįstai baudžiamas, jam buvo trukdoma mokytis (b. l. 175-179).

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko savo poziciją dėl DK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto ieškinio senaties termino praleidimo ir mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatuodamas svarbių senaties termino praleidimo priežasčių nebuvimą (b. l. 186-189).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-01-22 raštu Nr. 2(VRSS)-149 ieškovas buvo informuotas apie siuntimą 2015-02-05 į Vilniaus miesto VšĮ Naujininkų polikliniką atlikti neeilinę medicinos apžiūrą (b. l. 142), o 2015-02-17 raštu Nr. 2(VRSS)-324 nurodyta atsakovui iki 2015-02-23 pristatyti Personalo skyriui jo vardu išrašytą sveikatos pasą (b. l. 145). Ieškovas 2015-02-23 raštu atsakovą informavo apie atsisakymą pateikti sveikatos paso originalą ir pateikė 2015-02-05 VšĮ Naujininkų poliklinikos medikų ekspertinės komisijos išvadą (b. l. 152-153, 160). Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-02-25 raštu Nr. 2(VRSS)-370 ieškovui buvo nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsakovas dar kartą paprašė ieškovą pateikti sveikatos pasą (b. l. 147). AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-03-08 (19 val. 11 min.) nušalinimo nuo darbo aktu ieškovas nušalintas nuo darbo iki kol darbdavio įgaliotam asmeniui jis pateiks sveikatos paso originalą su išvadomis (b. l. 154). Ieškovas 2015-03-12 parašė paaiškinimą atsakovui, nurodydamas sveikatos paso originalo nepateikimo aplinkybes (b. l. 89). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas DK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto ieškinio senaties termino praleidimo faktą bei įvertinęs aplinkybę, jog ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, sprendė, jog ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, jog atsakovas be pagrindo nušalino jį nuo darbo, o teismas neįvertino nušalinimo faktinių aplinkybių, ir nepagrįstai ieškinį atmetė, neįvertindamas ieškovo nurodytų ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybių kaip svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas.

Taigi nagrinėjamu atveju civilinėje byloje kilo ginčas dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 8 d. iki kovo 11 d. teisinio pagrindo buvimo bei ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių įvertinimo.

Nušalinimas nuo darbo reglamentuojamas DK 123 straipsnyje. Nušalinant darbuotoją nuo darbo laikinai sustabdomas jo darbo sutartyje sulygtų darbo funkcijų vykdymas, t. y. darbuotojas tam tikrą laiką neatlieka savo darbo pareigų, o darbdavys už tą laiką nemoka jam darbo užmokesčio. Dėl nušalinimo teisinių padarinių šis veiksmas darbo santykiuose galimas tik įstatymo numatytais atvejais – jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų (DK 123 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat numatyta, jog kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo pareigų darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais (DK 123 straipsnio 1 dalis). Vienas iš įstatyme numatytų atvejų darbuotojo nušalinimui nuo darbo yra darbuotojo atsisakymas nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą (DK 265 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog nuo darbo 2015 m. kovo 8 d. - kovo 11 d. jį nušalinti nebuvo teisinio pagrindo, kadangi jis neatsisakė pasitikrinti sveikatos, jo neeilinis sveikatos patikrinimas buvo atliktas 2015-02-05, o sveikatos paso nepateikimas darbdaviui negali būti vertinamas kaip atsisakymas pasitikrinti sveikatą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas nevykdė darbdavio nurodymo pasitikrinti sveikatą (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš byloje esančio ieškovo 2015-02-23 atsakymo į 2015-02-17 raštą Nr. 2(VRSS)-324 nustatyta, jog ieškovas nurodė pridedantis prie rašto 2015-02-05 VšĮ Naujininkų poliklinikos medikų ekspertinės komisijos išvadas apie tinkamumą atlikti darbo sutartimi sulygtą darbą (b. l. 18), o iš pateiktų ieškinio priedų matyti, jog darbdaviui pateiktos SS-49 formos sveikatos paso Nr. 652 kopijos, ant kurių pirmo lapo aiškiai nurodytas paso priklausomumas ieškovui (nurodytas ieškovo vardas ir pavardė), o paskutiniame lape (Nr. 8 ir 9) esančios žymos patvirtina ieškovo apsilankymą darbdavio nustatytu grafiku (2015-02-05) VšĮ Naujininkų poliklinikoje tikslu pasitikrinti sveikatą (b. l. 21). Taigi iš esmės ieškovas pateikė darbdaviui atliktą neeilinį sveikatos pasitikrinimą pagrindžiantį įrodymą – sveikatos paso kopiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sveikatos paso originalo nepateikimas galėtų būti vertinamas kaip galimas procedūrinio reikalavimo nesilaikymas, dėl kurio pritaikyta sankcija darbuotojui turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, bei jos adekvatumą padarytam pažeidimui. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo nurodytų ir byloje pateiktais įrodymais grindžiamų faktinių aplinkybių, dėl jų apskritai nepasisakė, tokiu būdu neištirdamas visų faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo nušalinimo nuo darbo 2015 m. kovo 8 – 11 d. pagrįstumu, t. y. sveikatos paso originalo nepateikimo darbdaviui vertinimo kaip pažeidimo, sudarančio pagrindą skirti ieškovui nušalinimo nuo darbo sankciją.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas praleistą DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir nenustatydamas svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007; kt.). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal jų pačių nustatytas faktines aplinkybes, laikydamiesi nurodytų kriterijų, įstatyme įtvirtintų ieškinio senaties termino skaičiavimo ir atnaujinimo taisyklių, turi motyvuotai ir pagrįstai padaryti atitinkamas išvadas dėl termino atnaujinimo ar neatnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Tuo tarpu kasacinis teismas, nors ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių, kurių tyrimas iš naujo nėra kasacijos dalykas, tačiau patikrina, ar konkrečiu atveju, kai buvo prašoma atnaujinti ieškinio senaties terminą pagal nurodytas, ištirtas ir teismų nustatytas faktines aplinkybės, buvo priimtas pagrįstas, motyvuotas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų esmę sprendimas šiuo klausimu. Teismų praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, jog ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, kad teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reiktų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio senaties termino praleidimo faktą, tačiau vertindamas minėtą aplinkybę ir nuspręsdamas, jog ieškovo nurodytos priežastys nėra svarbios ieškinio senaties termino atnaujinimui, neatsižvelgė į tai, jog ieškovo keliamam materialiniam reikalavimui taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (DK 27 straipsnis), be to, neištyręs bei neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių neįvertino, kurios šalies interesas prioritetiškai turėtų būti ginamas nagrinėjamu atveju. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, tačiau tai nesudaro neatleidžia teismo nuo pareigos neištirti faktinių bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakyti, juolab kad įstatyme numatytas ieškinio senaties termino atnaujinimo institutas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas panaikinamas ir byla dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo bei už nušalinimo nuo darbo laiką vidutinio darbo užmokesčio priteisimo perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantas (ieškovas) prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apelianto prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą neargumentuotas, be to, skundžiamas teismo sprendimas panaikintas ir civilinė byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naudo, todėl teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkės teismui.