Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-720-288/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
1-720-288/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Nukentėjusysis
R. V.
Kaltinamasis
V. V.
Advokatai
Artūras Andriukaitis, Arūnas Virkutis
Baudžiamoji byla Nr. 1-720-288/2013Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00800-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.1; 1.2.4.8.2; 1.2.5.4; 2.1.10.1; 2.3.6.4.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorei Ritai Mikalauskienei, gynėjui advokato padėjėjui Artūrui Andriukaičiui, nukentėjusiajai R. V., jos atstovui advokatui Arūnui Virkučiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turi vaiką 4 m., vidurinio išsilavinimo, dirbantis terminalo vadovu UAB „Festina“, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2006-06-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 139 str., 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p. – bauda 12 MGL dydžio (1500 Lt), bauda sumokėta;2012-10-24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėn.,

kaltinamas pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. V. kaltinamas tuo, kad 2012 m. liepos 12 d. nuo 16 val. iki 19.20 val. vairuodamas jo motinai G. D. priklausantį automobilį Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas automagistrale Kaunas - Klaipėda, panaudojo prieš priekinėje keleivio vietoje sėdėjusią nukentėjusiąją savo žmoną R. V. fizinį smurtą, tai yra žmonos prašomas sustoti ir ją išleisti iš automobilio, stipriai suspaudęs ranka laikė jos kairės rankos riešą, po to, stipriai suspaudęs ranka laikė už kairės kojos, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, be to, tuo pačiu metu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra elgdamasis agresyviai, jėga atiminėdamas jo dovanotus daiktus, grasino nukentėjusiajai R. V. žodžiais: „užmušiu, nuvažiuosim į Palangą, o ten su automobiliu per tiltą į jūrą“, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Nukentėjusioji R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 5000 Lt sumai.

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios, liudytojų E. A., J. P., E. S. parodymais, telefonų pokalbių išklotinėmis.

Kaltinamasis išteisintinas neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nustatytos bylos aplinkybės.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad smurto nenaudojo, nužudyti negrasino. Tai buvo jų eilinis susitikimas, vienas iš daugelio. Jiems tekdavo bendrauti, tai nebuvo išskirtinis susitikimas. Jie bendravo draugiškai, nebuvo jokių grasinimų. Tą dieną jie kalbėjosi telefonu, buvo susitarę susitikti, norėjo pasikalbėti. Jie dažnai susitikdavo. Nukentėjusioji į mašiną įsėdo savo valia. Jie buvo susitarę. Smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, nei už kojos, nei už riešo nelaikė. Jokių dovanotų daiktų iš jos nepaėmė. Jai negrasino. Tokių tikslų neturėjo. Juk Reda jo vaiko motina, tokių tikslų ją žudyti jis ir negalėjo turėti. Nuo 16 val. iki 19.20 val. jie kalbėjosi. Planavo važiuoti į bažnytėlę, kurioje kažkada susituokė, bet nevažiavo – Reda pradėjo nerimauti, kad jai reikia namo. Reda neverkė, nematė jos verkiančios. Šiuo metu jis yra nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą R. V.. Ši byla eilinė, kurioje siekiama susidoroti su juo, pakenkti jo reputacijai, galbūt ir pasipelnyti. Dainavos PK šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame galbūt R. V. padariusi nusikaltimą. Prašo teismo į tai atsižvelgti ir jį išteisinti, civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs vyras. Gruodžio 28 d. įsigaliojo teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Liepos 10 dieną pasirašė dokumentus abipusiu susitarimu. Liepos 12 dieną sulaukė kaltinamojo žinučių, kad jam nesiseka, kad pavogė iš jo automobilį, kad jis nori su ja pasikalbėti, pabendrauti. Apie pietus sulaukė skambučio, kad nori susitikti, pasikalbėti. Sakė jam, kad negali, kad turi reikalų. Jis įsiuto, jau bendravo konfliktiškai. Išeidinėjo iš darbo. Vytas paskambino, kad jis netoliese. Ji jam pasakė, kad jau išėjusi iš darbo. Jai beeinant, privažiavo kaltinamasis, paprašė, kad trumpam įsėstų pakalbėti. Ji ir įsėdo. Kaltinamasis nuo kaklo nuplėšė jai grandinėlę. Pradėjo važiuoti link autostrados. Į prašymus išleisti, nereagavo. Visą laiką grasino, kad užmuš, kad vaiko nematys. Kaltinamajam užeina psichinis priepuolis, pasikeičia, veidas, tonas. Bandė dureles atidaryti, kaltinamasis ją laikė. Paskui užsuko į kažkokius laukus. Sustojęs pradėjo kraustyti jos rankinuką, skaityti jos telefono žinutes. Jos jau pasigedo Aurimas, pasigedo tėtis. Ji Vytui pasakė, kad jo jau visi ieško. Grasino jai Vytas, kad užmuš, grasino žodžiais, jis kalbėjo rimtai. Sakė, važiojam į Palangą ir su mašina nušoksim nuo tilto. Taip, ji pagalvojo, kad tai realus grasinimas. Ji šaukė, rėkė, bet kaltinamasis nekreipė dėmesio. Jis jos nemušė, bet prievarta neleido išlipti. Laikydamas ją tai už rankos, tai už kojos sukėlė jai fizinį skausmą. Pas gydytojus dėl sužalojimų ji nesikreipė. Kai pamatė, kad jo ieško, tai pradėjo važiuoti link Kauno. Nusegė nuo jos jo dovanotą laikrodį, pasiėmė jo dovanotą piniginę. Atvežė iki Kauno pilies aikštelės ir ją išleido. Patyrė didelį moralinį stresą, apribojo jai laisvę, grasino užmušti. Ji bijojo kaltinamojo. Reiškia ieškinį 5000 Lt sumai. Tie daiktai buvo dovanoti jai, tai jos nuosavybė. Jeigu kaltinamasis jos atsiprašytų, tai civilinio ieškinio atsisakytų.

Liudytojas E. S. parodė, kad kaltinamasis buvęs jo žentas. Liepos 12 dieną važiavo vaiko pasiimti, kurį prižiūrėjo jo uošvienė. Pamatė, kad nėra jo dukters Redos. Paskambino į kirpyklą, sužinojo, kad ten ji nepasirodė. Nuvažiavęs į dukters darbą sužinojo, kad ji išėjusi, kad jai visą dieną skambinėjo kaltinamasis, kad jie konfliktavo, grubiai šnekėjo. Jis puolė skambinti žentui, ragelio žentas nekėlė. Tada skambino žento mamai, žmonai ir visiems kitiems. Dukros telefonas irgi tylėjo. Paskui po valandos ji paskambino, pasakė, kad yra prie pilies, kad atvažiuotų. Atvažiavęs rado dukrą palūžusią. Ji pasakė, kad į kaltinamojo mašiną įsėdo apgaulės būdu. Taip, ji tikėjosi, kad blogai gali būti, bet dukra yra labai patikli. Nesakė, kad ją mušė. Sakė, kad neleido iš mašinos išlipti, kad laikė už kojos, rankos, nutraukė grandinėlę, atėmė piniginę. Jis savivaliavo. Smulkmenų nežino, kuo grasino. Nukentėjusioji buvo šoko būsenoje dėl patirto laisvės atėmimo. Kaltinamasis žadėjo nukentėjusiąją nužudyti. Tai buvo realus grasinimas. Čia ne pirmas kartas, dukra išsigando. Santuokoje jie pragyveno keturis metus. Iš pradžių jie gyveno lyg ir gražiai. Paskui visokių dalykų buvo. Jis jau pagalvojo, kad kaltinamasis paėmė dukrą ir neaišku ką padarys. Dukra buvo su rūbais. Kažkokių žymių nesimatė. Matėsi, kad grandinėlė nutraukta. Buvo likučiai plaukuose. Jai buvo šokas, buvo pasimetusi. Tik įsikišus teisėsaugai, apsiramino. Skambino kaltinamajam ieškodamas dukters, jis tada išsigando, kai suprato, kad kiti žino su kuo yra dukra. Daug kartų kreipėsi į policiją dėl kaltinamojo elgesio, daug pareiškimų prirašyta. Sako dukrai, kad nesėstų pas jį į mašiną. Jis nebuvo informuotas, kad Reda eina susitikti su kaltinamuoju.

Liudytoja E. A. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusioji buvusi jos bendradarbė. Tą dieną jos su Reda kartu išėjo iš darbo. Ir Reda dingo. Ji ėjo į kirpyklą. Kita jai bendradarbė paskambino ir pasakė, kad Reda nepasirodė kirpykloje. Pasakojo, kad vyras ją įsitempęs į mašiną, visur vežiojosi. Baigėsi tuo, kad ji kitą dieną darbe pasirodė, ją galiausiai vyras paleido. O kas ten tarp jų atsitiko, ji nežino, jai nepasakojo. Sakė jai Reda, kad sėsti į mašiną ji nenorėjo, kad ją įsitempė per prievartą, o gal ir ne, nežino. Jų tarpusavio santykių nežino, nesigilino. Reda sakė, kad jai tai nebuvo džiaugsmingas pasiplepėjimas. Daug laiko praėjo. Taip, kaltinamasis tą dieną skambinėjo Redai. Reda buvo susinervinusi. Sakė, kad jai skambinėja Vytas. Prieš išsiskiriant ji sakė, kad jeigu kas atsitiktų, ieškokite pas Vytą. Kitą dieną Reda sakė, kad buvo susitikusi su Vytu. Kur buvo, ką darė – nežino. Jos su Reda nėra draugės, tik bendradarbės.

Liudytoja E. P. parodė, kad nukentėjusioji yra jos bendradarbė, kaltinamojo nepažįsta. Reda pasakojo, kad nesutarimai. Kas įvyko liepos 12 dieną, ji tiksliai nežino. Tą dieną Redai buvo daug skambučių, ji labai nervinosi, neturėjo ramybės. Išeidama pasakė, kad jeigu kažkas įvyks, tai žinokite, kad ji su Vytu. Į darbo pabaigą atėjo jos tėtis ieškoti. Žino, kad Reda buvo pagrobta, kažkur vežta. Vakare ji pati paskambino ir pasakė, kad ji saugi. O kitą dieną pasakojo, kad ją vežė, norėjo nuvežti ją nuo tilto, atėmė piniginę, kitus daiktus. Be abejo, kad kaltinamasis galėtų taip pasielgti. Nukentėjusioji ne kartą buvo jo sumušta. Nukentėjusioji buvo liūdna, susinervinusi, mažai kalbėjo. Kad ji planuoja su kaltinamuoju susitikti, liudytoja to nesuprato. Bet tą dieną Vytas visą dieną skambinėjo, rašinėjo. Girdėjo, kaip kaltinamasis jai skambino, nukentėjusioji sakė „netrukdyk, aš dirbu“. Nukentėjusiosios pokalbius su vyru girdėjusi šimtą kartų, be to ir pati Reda jai sakė, kad vyras skambina.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad nesurinkta įrodymų, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1122-887/2012, kuris įsiteisėjo 2012-12-28 (Kauno apygardos teismo 2012-12-28 nutartis Nr. 2A-2377-221/2012) santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nutraukta abiejų šalių bendru sutikimu bei patvirtinta tarp šalių 2012-03-29 sudaryta ir 2012-07-10 patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

Pats kaltinamasis kaltės nepripažįsta, liudytojų tiesiogiai mačiusių įvykį nėra, medicininių išvadų nepateikta. Kaltinimas grindžiamas vien nukentėjusiosios parodymais.

Už grasinimą gali būti baudžiama, jeigu jis yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įvykdytas. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, kaltininko teistumas, chuliganiškais elgesys. Nusikaltimu laikomas tik konkretus grasinimas, t. y. pareikštas taip, kad nukentėjusiajam yra aišku, jog tikrai grasinama nužudyti ar sunkiai sužaloti. Įstatymu nustatyta atsakomybė tik už grasinimą nužudyti arba sunkiai sužaloti kūną. Grasinimas padaryti ką nors kita (sumušti, pagrobti) negali būti kvalifikuojamas kaip grasinimas.

Įvertinus, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja buvę sutuoktiniai, tik ką įvykusį jų skyrybų procesą – 2012 m. liepos 10 d. pasirašytus ištuokos dokumentus abipusiu sutarimu, žlugusios viltys, priekaištai, kaltinimai vienas kitam, šalys dar jautriai, emocionaliai reaguojantys, noras pasikalbėti, išsiaiškinti. Pati nukentėjusioji, žinodama, kad susitiks su kaltinamuoju, įspėja savo bendradarbes kur jos ieškoti. Jeigu nukentėjusioji bijotų kaltinamojo, nenorėtų su juo bendrauti po įvykusių skyrybų, niekas nepriverstų jos įsėsti pas kaltinamąjį į mašiną. Iš to teismas daro išvadą, kad pati nukentėjusioji norėjo pabendrauti, pakalbėti su kaltinamuoju. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją tarp buvusių sutuoktinių teismas sprendžia, kad nukentėjusioji kaltinamojo nebijojo ir jo gąsdinimas, kad nužudys ją nuvažiuojant mašina nuo Palangos tilto nerealus. Iki Palangos važiuoti dvi valandas. Jos bendradarbės įspėtos, nukentėjusioji žino, tėvas bus informuotas kur ji yra. Nukentėjusioji žino, kad tėvas žino kur ji gali būti ir tėvas ją suras. Be to, pats nukentėjusiosios tėvas – liudytojas E. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad sakė dukrai, kad nesėstų pas kaltinamąjį į mašiną, kad nebendrautų, ne pirmas kartas per keturis kartu išgyventus metus, dukra labai patikli.

Nesurinkus įrodymų, nenustačius fakto, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiąją nužudyti bei, kad tas grasinimas būtų realus ir nukentėjusioji patikėtų, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei nesant medicininių išvadų apie tai, kad nukentėjusioji būtų sužalota, vizualiai ant kūno jokių sužalojimų liudytojai nematę, pati nukentėjusioji tvirtina, kad kaltinamasis jos nemušė, tik stipriai laikė už kojos bei už rankos ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, kaltinamasis pagal jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. išteisintinas nesurinkus įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys 5000 Lt sumai atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 5 d. 2 p., 304, 308, 309 str.,

nusprendžia:

V. V. išteisinti pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Liuba Kymantienė