Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir V. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo patvirtinta pareiškėjo ir jo sūnaus L. V. bendravimo tvarka yra neteisėta ir pažeidžianti jo ir jo nepilnamečio sūnaus interesus, jo teisės bendrauti su sūnumi yra ne tik kad nelygios motinos R. V. teisėms bendrauti su sūnumi, bet netgi yra ribojamos, kadangi:

1. Nustatant bendravimo tvarką savaitgaliais, nebuvo apibrėžta, ar pareiškėjas V. V. galės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi penktąjį mėnesio savaitgalį. Pirmosios instancijos teismas privalėjo šalims pasiūlyti susitarti ir dėl bendravimo penktąjį mėnesio savaitgalį, jei toks savaitgalis mėnesyje būtų. Todėl teismo sprendimas pažeidžia CK 3.170 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Pagal priimtą sprendimą, pareiškėjas V. V. turi teisę su savo nepilnamečiu sūnumi bendrauti tik keturias dienas per mėnesį. Toks pareiškėjo bendravimas su sūnumi darbo dienomis yra pažeidžiantis ne tik pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, bet ir nepilnamečio sūnaus teisę, įtvirtintą CK 3.170 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

3. Sprendime numatyta, kad jei bendravimo su tėvu savaitgalio metu sutampa L. V. gimtadienis, savaitgalio bendravimas su tėvu nukeliamas kitam savaitgaliui. Toks teismo sprendimas, nustatantis, jog šalių nepilnametis sūnus turi teisę gimtadienius švęsti tik su motina yra pažeidžiantis tiek pareiškėjo, tiek jo nepilnamečio sūnaus teises (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

4. Pagal teismo sprendimą pareiškėjai R. V. nedavus sutikimo dėl pareiškėjo V. V. bendravimo su sūnumi per kasmetines atostogas, pareiškėjas V. V. savo teisės bendrauti su sūnumi per atostogas negalės įgyvendinti. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, teismas turėjo eliminuoti bet kokius pagrindus piktnaudžiavimui, juo labiau, kad dėl tokio piktnaudžiavimo gali nukentėti nepilnamečio šalių sūnaus teisėti interesai. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos dėl pareiškėjo bendravimo su sūnumi tvarkos, ne tik neatitiko įstatymų reikalavimų, bet netgi juos pažeidė (CK 3.170 straipsnio 1 bei 2 dalis). Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas šalių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių negalėjo tvirtinti, o tą padaręs, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

1. Vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 4 punktu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinama tik tokiu atveju, jei ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas sutartį, pagrįstai konstatavo nesant aukščiau nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą rengė pareiškėją V. V. atstovaujantis advokatas. Visos sutarties sąlygos buvo individualiai suderintos dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui. Todėl konstatuotina, kad patvirtinta sutartis išreiškė tikrąją pareiškėjo valią.

2. Šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja. Kadangi šalys susitarė dėl konkrečių pareiškėjo bendravimo su vaiku dienų, tai kitomis dienomis, įskaitant mėnesio penktąjį savaitgalį, jei toks būtų, bendravimo tvarka nenustatyta.

3. Nepagrįstai pareiškėjas nurodo, kad pagal patvirtintą sutartį jis turi teisę bendrauti su vaiku tik keturias dienas per mėnesį. Iš tikrųjų, sutartyje nustatyta, kad pareiškėjas bendraus su sūnumi tokia tvarka: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. (t. y. kiekvienais nurodytų savaitgalių po dvi dienas, iš viso keturias); 2) kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais vakarais (tai yra dar keturias dienas per mėnesį). Taigi minimaliai pareiškėjas turi teisę bendrauti su sūnumi aštuonias dienas per mėnesį. Be to, atskirais mėnesiais pareiškėjui suteiktos papildomos teisės bendrauti su sūnumi, t. y. 1) numatytomis šventinėmis dienomis; 2) kasmetinių atostogų metu. Todėl nurodytas dienų skaičius iš esmės nepažeidžia nepilnamečio sūnaus interesų ar pareiškėjo teisių. Pažymi, kad pareiškėjas ne visomis nustatytomis dienomis pareiškė norą bendrauti su sūnumi.

4. Pareiškėjas klaidina teismą, teikdamas, kad jam nesudarytos sąlygos bendrauti su vaiku jo gimimo dieną. Šalys susitarė, kad pareiškėjui suteikta teisė bendrauti su sūnumi jo gimimo dieną iki 20 val. vaiką nuvežant į vaiko motinos gyvenamąją vietą abiejų šalių bendru nutarimu. Jei apelianto bendravimo su vaiku savaitgalio diena sutampa su vaiko gimimo diena, tai tokiu atveju apelianto bendravimo diena nukeliama kitam savaitgaliui, t. y. kompensuojama. Šias sutarties sąlygas šalys tikslingai numatė, įvertindamos aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su pareiškėja, dėl ko tikslinga vaiko gimtadienį švęsti vaiko gyvenamojoje vietoje. Be to, sutartimi pareiškėjui neuždrausta pasveikinti sūnų atvykstant į sūnaus gyvenamąją vietą.

5. Kadangi iš anksto numatyti konkrečias kasmetinių atostogų datas yra neįmanoma ir tai ateityje gali sukelti tik dar didesnių nesklandumų ir nesutarimų, šalys susitarė, kad dėl konkrečios datos geranoriškai atskirai susitars. Tuo tarpu pareiškėjas, remdamasis tik prielaidomis, nepagrįstai teigia, kad R. V. gali piktnaudžiauti savo sutikimo davimu.

6. Pareiškėjas, ginčydamas teismo sprendimą, nepasiūlė kitos bendravimo su sūnumi tvarkos. Todėl laikytina, kad skundu tik vilkina skyrybų procesą ir taip prisidengiant pažeistomis sūnaus teisėmis, daro spaudimą pareiškėjai dėl baudžiamosios bylos Nr.1-1510-288, nagrinėjamos Kauno miesto apylinkės teisme, kurioje pareiškėjas kaltinamas smurtavimu pareiškėjos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl jis nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta CK 3 knygos IV skyriaus antrojo skirsnio Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nustatyta tvarka. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Taigi teismas turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, be to, privalo įsitikinti, kad sutartyje nustatytos sąlygos atitinka minėtus CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei įsitikina, kad pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, tik vienas iš sutuoktinių įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, sutuoktiniui ribojamas bendravimas su vaiku ar ribojamos kitos neturtinės teisės, susijusios su vaiku, ir pan.

Pareiškėjas ginčija tą sprendimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis ir nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, motyvuodamas tuo, kad tokia patvirtinta bendravimo tvarka pažeidžiamos tiek jo teisės ir teisėti interesai, tiek vaiko teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. V. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, prašydama nustatyti ir atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 3-8, 29-35). Teismo posėdyje nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuriame dalyvavo abi šalys bei jų atstovai advokatai, atsakovo, t. y. apelianto, atstovės siūlymu, pritarus tiek šalims, tiek ieškovės atstovui, šalys taikiai sutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos (b. l. 55-57). Parengiamojo posėdžio metu dalyvaujant šalims bei jų atstovams, išreikštas prašymas skirti laiko, nes, anot šalių atstovų, praktiškai šalys jau susitarusios dėl visų ginčo klausimų ir nusprendė santuoką nutraukti bendru sutarimu (b. l. 64-65). 2012 m. kovo 29 d. šalys pateikė jų pačių pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu rašytinio proceso tvarka bei abiejų pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 67, 68-69). Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjai bei jos atstovui ir pareiškėjo atstovei, pateikta teismui 2012 m. liepos 10 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta tokia pati bendravimo tvarka kaip ir prieš tai pateiktoje sutartyje (b. l. 99-100, 102).

Iš nurodytų aplinkybių kolegija pažymi, kad pareiškėjai patys laisva valia teismo prašė santuoką nutraukti bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kad šiuos savo veiksmus pareiškėjas atliko ne laisva valia, byloje nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kaip minėta bendravimo su vaiku tvarką pareiškėjai aptarė jau kovo mėnesį. Be to, pareiškėjas naudojosi advokatės pagalba. Kaip matyti iš pirmojo posėdžio protokolo pats pareiškėjas (tuo metu dar atsakovas) siūlė išspręsti bylą taikiai bei pats siūlė bendravimo su vaiku sąlygas, kurios pareiškėją tenkino, todėl negali būti laikomos iš esmės pažeidžiančiomis pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Šalims išaiškintina, kad įvertinant tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Be to, kolegija pažymi ir tai, kad sutarties laisvės principas šalims suteikia teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Todėl tokia sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama vieno iš pareiškėjų pareiškimu, keičiantis vaiko ir tėvų interesams ir poreikiams bendravime. Tokiu būdu šios sąlygos neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei viešėjam interesui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.