- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 1-64-478/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00642-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Danius Svirinavičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiajam A. K., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2008-05-26 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2010-03-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;2013-02-14 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 7 p., 253 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. S. 2010 m. lapkričio 14 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, N. S. priklausančioje pirtyje, salėje, kurioje buvo kitų žmonių, konflikto metu tyčia iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto B kategorijos šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, du kartus iššovė nukentėjusiajam A. K. į kairę ir į dešinę šlaunį, tuo padarė jam šautinę žaizdą kairėje šlaunyje su kairio šlaunikaulio kūno lūžimu, svetimkūniu kairėje šlaunyje, kiaurinę šautinę žaizdą dešinėje šlaunyje su dešinio šlaunikaulio kūno lūžimu, išsivysčiusia dešinės kojos šeivinio nervo neuropatija, abiejų kelių ir čiurnų kontraktūra, šiais veiksmais kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą.
Be to, M. S. 2010 m. lapkričio 14 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, neturėdamas leidimo laikė nenustatytą 9 mm kalibro B kategorijos šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm „LUGER“ (9x19 mm) tipo šoviniais bei ne mažiau kaip 2 vnt. 9 mm kalibro ,,Luger“ (9x19 mm) šovinių šiam ginklui.
Žemesnės instancijos teismas
M. S. kaltu nusikaltimo padarymu neprisipažino ir parodė, kad 2010-11-13 su T. G. ir R. Ž. važiavo į pirtį, šventė I. Š. gimtadienį. Dalyvavo apie 12-14 žmonių, A. K. atvyko vėliausiai, apie 20 val., iki įvykio jį buvo matęs kelis kartus. Apie 23 val. tarp T. G. ir A. K. kilo konfliktas, jie susimušė, mušėsi viduryje pirties, salėje. Po konflikto A. K. kažkam skambino. R. Ž. ir T. G. norėjo išvažiuoti savo automobiliu, bet užklimpo, grįžo į pirtį, prašė A. K., kad ištrauktų jų automobilį. Toliau šventė, nuėjo į pirtį maudytis, besimaudydamas apie 24 val. išgirdo du duslius garsus, panašius į šovimą. Apsirengė, tai truko apie 3-5 min., išėjo iš pirties, atėjęs matė prie durų gulintį A. K., jis gulėjo 2-3 metrai nuo lauko durų. Priėjęs pamatė prie A. K. gulintį pistoletą, tada suprato, kad buvo šūviai. Pistoletą pakėlė, išmetė į vandens telkinį, kad kas daugiau nepaimtų, nešautų. Kažkuri panelė nubėgo į viršų iškviesti greitąją. Užlipo į 2-ą aukštą, pažadino I. Š., ir jie išėjo. Nežino, kas sužalojo A. K., kovinio pistoleto niekada neturėjo, turėjo dujinį 9 mm pistoletą, jis paimtas kitoje byloje. Iki įvykio su A. K. nebuvo susipykę, buvo normalūs santykiai. Su ieškiniais nesutinka.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad M. S. iki įvykio yra matęs kelis kartus. 2011-11-13 apie 22.00 -23.00 val. savo automobiliu atvažiavo į Kaišiadorių rajone esančią pirtį, kurioje buvo švenčiamas M. S. panelės I. gimtadienis, išgėrė apie 100-200 ml degtinės. Praėjus maždaug valandai, bandant atidaryti duris, tarp durų stovintis pirmą kartą matomas neblaivus M. S. draugas su raudonais marškinėliais smogė jam į veidą. Sudavė jam atgal į veidą ir nuėjo prie stalo. Po kiek laiko H. G. kalbėjosi su trenkusiu į veidą vaikinu ir jį pasikvietė pakalbėti priepirtyje. Atėjus į priepirtį, staiga įbėgo kitas, nepažįstamas M. S. draugas, pradėjo mušti H. G.. Pravėrė duris į salę, joje buvo daug žmonių, norėjo pakviesti R. K. ir pajuto šūvius į koją, suklupo. Matė, kaip M. S. šovė į jį maždaug 1,5-2 metrų atstumu, prieš šaudamas nieko nesakė. Po šūvių šliaužė iki salės kampo, nes norėjo pasislėpti po suolu, tada pajuto, kad skauda kojas. Negali apibūdinti ginklo, iš kurio buvo šauta, jis panašus į pistoletą. Nematė, kad iki šaudymo M. S. su kuo nors konfliktuotų, tarp jo ir M. S. nesusipratimų nebuvo. Abi kojos buvo sužeistos, gydėsi ilgai ir dabar gydosi, gulėjo 1,5 mėn. ligoninėje, tris kartus jį operavo, iki šiol sąnariuose metalai įtvirtinti, nežino, ar galutinai pasveiks. Reiškia civilinį ieškinį 100 000 Lt sumai, turtinė žala 619,19 Lt, ją sudaro vaistai, kelionės išlaidos į ligoninę, konsultacijos, pagalvė nuo pragulų, neturtinė žala – 92 881 Lt, įvertinus galimybę ateityje dirbti fizinį darbą. Šiuo metu nustatytas 60 % neįgalumo lygis iki 2012 rugpjūčio mėn., anksčiau buvo nustatytas 80 %. Iki įvykio pajamos buvo didelės, dabar neteko darbo, patyrė stresą, psichologinį spaudimą, yra fiziškai silpnas. Dalį turtinės žalos atlygino fondas.
Liudytoja K. C. parodė, kad 2010-11-13 atvažiavo į pirtį su V. D. ir N. K. švęsti I. Š. gimtadienį, paruošė stalą, laukė svečių. Atvažiavo N. Š., R. ir kiti nepažįstami asmenys, susirinko 10-12 žmonių. Tarp jų buvo ir M. S., nematė, kada ir su kuo jis atvažiavo. Nukentėjusysis A. K. atvažiavo paskutinis, vėlai, vienas. Bešvenčiant stovėjo lauke, išgirdo šūvius, įbėgus į pirtį pamatė A. K. gulintį ant žemės prie durų, M. S. stovėjo pirties gale su šautuvu, tai buvo mažas pistoletas. M. S. laikė ginklą nuleistą dešinėje rankoje. Tuo metu pirties salėje buvo ji, I. D., abi N. – Š. ir K., R. Ž., M. S. ir I. Š.. Anksčiau pas M. S. automobilyje teko matyti ginklą.
Liudytojas R. Ž. parodė, kad M. S. yra jo draugas, nukentėjusiojo nepažįsta. Prieš 2 metus su M. S. ir T. G. atvyko į kaime esančią pirtį švęsti panelių gimtadienį. Buvo dešimt - dvylika žmonių, pažinojo tik M. S. ir T. G., iš merginų pažinojo tik I. Š., kitas merginas tik žinojo. Buvo du nepažįstami vaikinai, vienas iš jų pradėjo konfliktuoti su T. G. ir vėliau pasikvietė pagalbą iš Jonavos. Atvyko du vaikinai, ar vienas, ir su T. G. konfliktavęs vaikinas nusitempė jį į pirtį. Du vaikinai mušė T. G., šoko padėti T. G., išgirdo du šūvius, matė, kad ant žemės gulėjo nukentėjusysis, ir pabėgo. Tuo metu salėje daugiau nieko nebuvo, visi buvo lauke. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu davė sau palankius parodymus, neteisingai apkaltino kitą asmenį – M. S., išgalvota, kad M. S. peršovė nukentėjusiajam kojas. Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu taip pat davė neteisingus parodymus, M. S. jam nieko nepasakojo apie įvykį, ginklo pas M. S. nėra matęs. Įvykio metu buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio.
Liudytoja I. Š. parodė, kad su kaltinamuoju M. S. yra pora, draugauja, nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. Buvo jos gimtadienis, draugės suorganizavo ir 2010-11-13 pakvietė į pirtį. Ji atvažiavo su sese N., R. K. ir H. G., taip pat dalyvavo N. K., V. D., I. D.. Apie 24 val. atvažiavo A. K., vienas. Po kiek laiko ji nuėjo miegoti į antrą aukštą, šūvių negirdėjo, atėjo M. S. ir ją prikėlė, sakė reikia eiti, įvyko konfliktas. N. K. ir N. Š. pasakojo, kad rūkant lauke išgirdo šūvius, įbėgus į pirtį matė muštynes, A. K. gulėjo ant žemės, jam buvo peršautos kojos. Kas tai padarė, nematė, nežino. Ginklo pas M. S. nėra mačiusi. Būnant pirtyje konfliktų nebuvo, iki nueinant miegoti konflikto taip pat nematė. T. G. nepažįsta, su R. Ž. yra bendravusi.
Liudytoja I. S. (buvusi D.) parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip draugės I. Š. draugą, nukentėjusįjį A. K. yra mačiusi kelis kartus. 2010 m. lapkričio mėn. šventė I. Š. gimtadienį, A. K. atvažiavo vėliau, vienas. Buvo išėjusi į priepirtį susitvarkyti plaukų, girdėjo triukšmą, buvo garsi muzika, girdėjo, kad kažkas ginčijosi. Priepirtyje dar buvo H. G., pirtyje nieko nebuvo. Būdama priepirtyje išgirdo kelis šūvius, atėjusi į salę pamatė muštynes, kas mušėsi, neatkreipė dėmesio. Ateinant iš priepirčio į salę matė, kad M. S. su I. Š. išeidinėjo iš salės, neatkreipė dėmesio, ar M. S. nešėsi ką nors rankose. Kai buvo šaudoma, M. S. buvo salėje. Pamatė, kad A. K. guli prie durų, jo kojos buvo sužeistos, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Vėliau kalbantis su merginomis kažkuri sakė, kad A. K. peršovė M. S..
Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2010 metų lapkričio mėnesį apie 23.00 val. - 23.30 val. pas ją į gyvenamąjį namą atėjo merginos ir prašė iškvieti greitąją medicinos pagalbą, sakė, kad kažkas susimušė, ar tai kojas peršovė. Žino, kad (duomenys neskelbtini) km., pirtyje vyko balius, buvo susišaudymas, įvykio metu triukšmo negirdėjo. Pirtis nuo gyvenamo namo yra 200-300 metrų atstumu, girdėjo šūvius, kiek jų buvo, pasakyti negali. Po baliaus tvarkė pirtį, joje nerado jokių pėdsakų, jokio ginklo.
Liudytojas T. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, A. K. nepažįsta. Prieš 2 metus, lapkričio mėn., R. Ž. pasiūlė nuvažiuoti į jo draugės gimtadienį, važiavo į Kaišiadoris, į pirtį, Jonavoje paėmė M. S.. Sėdėjo, šventė, paskui kilo konfliktas, susimušė, nepažįstami žmonės pasakė, kad kviečiasi draugus, matė, kad skambino. Apie 17 val. atvažiavo keturi vaikinai, tarp jų buvo ir nukentėjusysis. Mušėsi lauke prie tvenkinio, nepažįsta asmens, su kuriuo mušėsi, nuaidėjo vienas šūvis. Iš lauko per atidarytas duris matė, kad M. S. išeidamas nuo žemės pakėlė šautuvą, išbėgęs įmetė į tvenkinį. Sužeistasis gulėjo ant grindų 2-3 metrai nuo įėjimo, ginklas gulėjo ties sužeistojo kojomis. M. S. pasišalino su R. Ž., kai pradėjo kažkas rėkti, kad kviečia policiją. Tą vakarą buvo girtas, nepilnai viską prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju neprisiminė, jog matė, kaip M. S. pakėlė nuo grindų ginklą, šią aplinkybę prisiminė tik vėliau. Nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad šūvį išgirdo būdamas pirties pastate, dar iki atvykstant policijai kažkas pasakė, kad šaudė M. S., neatsimena, kad būtų matęs, kaip M. S. į tvenkinį įmetė šautuvą.
Liudytojas H. G. parodė, kad jis dalyvavo pirtyje vykusioje šventėje. Jis atvažiavo pirmas, su dviem panelėm, A. K. atvažiavo vėliau, vienas, tarp šventės dalyvių buvo ir M. S.. Bešvenčiant jam kažkas trenkė iš nugaros per galvą, prabudo po stalu, matė, kad A. K. guli, buvo kraujo, nesuprato, kas įvyko. Visa tai įvyko salytėje, kur vyko gimtadienis, šūvių negirdėjo, tą vakarą jokio ginklo nematė. Po įvykio A. K. buvo aplankyti ligoninėje, šis sakė, kad jį peršovė M. S. be jokios priežasties.
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsintais liudytojos N. K. parodymais (b. l. 123-124, t. 1) nustatyta, kad 2010-11-13 apie 18-19 val. ji su I. D., K. C. ir V. D. nuvyko į pirtį švęsti gimtadienio, jos į pirtį atvyko pirmos. Po jų atvyko 2 ar 3 vaikinai, kurių ji nepažįsta, vėliau atvyko N. Š. ir I. Š.. Visi sėdėjo prie stalo, šventė. Po kurio laiko ji su N. Š. ir jos draugu R. K. išėjo į lauką, būdama lauke išgirdo 2 ar 3 šūvius. Nubėgusi į pirties salę pamatė, kad visi mušasi, išgirdo, kad kažkas šaukia, jog reikia kviesti greitąją pagalbą. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu negalėjo paaiškinti, kur randasi, todėl nubėgo pas šeimininkus. Kas šaudė pirtyje, nematė, ginklo nematė, peršauto vaikino nepažįsta.
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsintais liudytojos V. D. parodymais (b. l. 143-144, t. 1) nustatyta, kad 2010-11-13 gal apie 18 val. ji su K. C., I. D. ir N. K. nuvyko į pirtį, esančią Kaišiadorių r., švęsti I. Š. gimtadienio. Jos į pirtį atvyko pirmos, maždaug po valandos atvažiavo I. Š. draugas M. S. su dviem vaikinais, gal po 30 min. į pirtį atvažiavo I. Š., N. Š., R. K. ir H. G.. Jie sėdėjo pirtyje, vaišinosi, šoko, po kurio laiko pamatė, kad pirtyje yra A. K., kada ir su kuo jis atvažiavo, nematė. Dar prieš vidurnaktį ji nuėjo miegoti į pirties antrą aukštą, kas vyko pirmame aukšte, negirdėjo. Sekančią dieną ji pabudo gal apie 10 val., pirtyje buvo N. K., I. D., N. Š.. Merginos jai papasakojo, kad tarp A. K. ir M. S. kilo konfliktas, o paskui M. S. šovė į A. K.. Konkrečiai kuri mergina ką sakė, neatsimena, bet jos kalbėjo visos. Paskui jos iš pirties nuvyko pas N. K., kur visos svarstė, kodėl kilo konfliktas tarp M. S. ir A. K., merginos vis kalbėjo, kad į A. K. šovė M. S..
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsintais liudytojos N. Š. parodymais (b. l. 118-119, 120, t. 1) nustatyta, kad 2010-11-13 ji kartu su K. C., V. D., I. D. važiavo į pirtį švęsti gimtadienio, po kurio laiko į pirtį atvyko H. G., R. K. ir N. K., paskutinis į pirtį atvyko A. K., jis atvažiavo vienas. Visi sėdėjo prie stalo ir šventė. Paskui ji, R. K. ir N. K. išėjo į kieme esančią pavėsinę parūkyti, būdama kieme ji išgirdo šūvius. Bėgo į pirtį ir prie durų pamatė gulintį A. K.. Toliau nuo jo stovėjo M. S., jis rankoje laikė pistoletą. Prie A. K. buvo T. G. ir R. Ž., jie spardė A. K. į kojas ir rankomis smūgiavo į galvą. Ji ėmė ginti A. K., prie jos prisidėjo I. D. ir K. C.. M. S., T. G. ir R. Ž. išbėgo į lauką. V. D. tuo metu miegojo pirties antrame aukšte. Priėjusi prie A. K. pamatė, kad jo abi kojos peršautos. Kitą dieną ji, N. K., I. D. ir V. D. buvo pas N. K., kalbėjosi apie įvykį pirtyje, kad A. K. peršovė M. S.. I. Š. iš pirties buvo kažkur pabėgusi, ji į namus grįžo po dviejų dienų ir nieko nepasakojo. Jai I. Š. ankščiau buvo sakiusi, kad M. S. turi ginklą, kokį, neminėjo.
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsintais liudytojo R. K. parodymais (b. l. 129-130, 131, t. 1) parodymais nustatyta, kad 2010-11-13 apie 20 val. jis kartu su N. Š. atvyko į pirtį, esančią Kaišiadorių raj., ten jau buvo apie 10-12 žmonių, jų nepažįsta. Kai atvyko, M. S., kurį pažinojo tik iš matymo, jau buvo pirtyje. Paskutinis į pirtį atvyko A. K., jis atvyko vienas. Vidurnaktį, būdamas su dviem merginomis lauke prie pirties, išgirdo pirties viduje du šūvius. Po šūvių jis nubėgo į vidų ir pamatė ant grindų prie durų gulintį A. K.. Kas šovė į A. K., nematė ir nežino.
Liudytojas M. J. parodė, kad tyrė įvykį dėl asmens, peršauto (duomenys neskelbtini) km., Kaišiadorių raj., atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Buvo nustatyta, kad M. S. peršovė žmogui kojas, peršauto asmens nematė, ginklas nebuvo surastas. Teko apklausti liudytojus, įtariamieji buvo trys asmenys – R. Ž., M. S., trečio asmens nepamena. Apklausos metu R. Ž. parodė, kad matė ginklą pas M. S., apklausos protokolas surašytas iš įtariamojo žodžių, jis jį perskaitė ir pasirašė. R. Ž., apklausiamas įtariamuoju, apklausos protokole t. 2, b. l. 32-33, savo ranka parašė sakinį, kad M. S. peršovė A. K.. Iš apklausų suprato, kad šūvis buvo muštynių pasekmė, vyko vienos ir kitos kompanijos konfliktas. Nepamena, kuriuos asmenis dar apklausė, žino, kad apklausė merginas, jos nurodė tas pačias aplinkybes.
Liudytojas L. V. parodė, kad jis dirba Kaišiadorių raj. PK, tyrėju. Buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini) km., įvyko susišaudymas. Nuvykus į vietą, apie 10-15 jaunuolių buvo, visi neblaivūs, vienas vaikinas gulėjo ant žemės, daugiau nukentėjusiųjų nematė, kažkas iš aplinkinių sakė, kad kažkas jį peršovė. Ieškojo ginklo pirtyje, lauke, tačiau nerado. Ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytojas N. Š., I. D. ir N. K., jų apklausų protokolai surašyti iš jų žodžių, protokoluose užfiksuotas aplinkybes nurodė pačios liudytojos.
Liudytojas E. U. parodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK Kaišiadorių raj. PK, tyrėju. 2010 m. lapkričio mėn. buvo gautas iškvietimas į pirtį, esančią (duomenys neskelbtini) km., vyko vakarėlis, tarp jaunuolių įvyko konfliktas, buvo sužalotas jaunuolis šaunamuoju ginklu. Įvykio vietoje ieškojo, kas susiję su nusikalstama veika, ginklo nerado. Ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytoju H. G., jo apklausos protokolas surašytas iš liudytojo žodžių.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja J. G. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK tyrėja, šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Geriausiai atsimena nukentėjusiojo parodymus, kad jis išbėgo iš pirties, tuo metu į jį šovė, jis sakė, kad prieš jį su ginklu rankose stovėjo M. S.. Patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis rodė, kur jis stovėjo, kur M. S. buvo, kai į jį šovė. Liudytoją R. Ž. apklausė vieną kartą, protokolas surašytas iš jo žodžių, liudytojas protokolą perskaitė ir pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat apklausė N. Š., H. G., R. K., V. D., jų apklausų protokolai surašyti iš liudytojų žodžių. Liudytojas T. G. apklausos metu pasakojo, kad po susišaudymo bėgo, įkrito į tvenkinį, su kažkuo mušėsi, tuo metu kai šovė, jis buvo salėje, protokolas surašytas iš liudytojo žodžių.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 8-13, t. 1) bei papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 14-17, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj. esančioje pirtyje, apžiūros metu nustatyta, kad 30 cm atstumu nuo įėjimo durų lauke ant betoninių plytelių rasta metalinė geltonos spalvos šovinio tūtelė, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų pirties pastato viduje nerasta, kulka pirties sienose ir grindyse nerasta, ant grindų dėmių, panašių į kraujo, neaptikta, lauke stovinčiame automobilyje Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės rastas baltos spalvos medžiaginis rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, po apžiūros šovinio tūtelė ir rankšluostis paimti ir pridėti prie bylos medžiagos.
Apžiūros protokolu (b. l. 19-22, t. 1) nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj., netoli pirties pastato, apžiūros metu automobilio salone tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių prie rankinio stabdžio svirties rastas ir paimtas cigarečių pakuotės lapas su dėme, panašia į kraujo, ant priekinės keleivio sėdynės aptikta dėmė, panaši į kraujo, ant šluostės paimtas dėmės pavyzdys.
Apžiūros protokolu (b. l. 23-25, t. 1) nustatyta, kad apžiūrėtas tvenkinys, esantis (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj., prie pirties, apžiūros metu magneto pagalba iš tvenkinio ištraukta vyriška chaki spalvos rankinė, kurioje rastas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 1650 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su ,,Labas“ SIM kortele nr. (duomenys neskelbtini), užrašų knygelė iš 93 lapų, mėlynos spalvos tušinukas, žiebtuvėlis ,,Pako“, mėlynos spalvos piniginė, kurioje buvo 35 centai monetomis, banko Swedbank identifikavimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros šie daiktai paimti ir pridėti prie bylos medžiagos, tvenkinyje ginklas nerastas.
Apžiūros protokolu (b. l. 26-34, t. 1) nustatyta, kad vyriška chaki spalvos rankinė, mobiliojo ryšio telefonas Nokia 1650 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su ,,Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), užrašų knygelė iš 93 lapų, mėlynos spalvos tušinukas, žiebtuvėlis ,,Pako“, mėlynos spalvos piniginė, 35 centai, banko Swedbank identifikavimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), rasti tvenkinyje prie pirties, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos medžiagos.
Atsakymu į paklausimą (b. l. 36, t. 1) nustatyta, kad Swedbank AB kodų identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota T. G..
Pakvitavimu (b. l. 40, t. 1) nustatyta, kad vyriška chaki spalvos rankinė, mobiliojo ryšio telefonas Nokia 1650 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su ,,Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), užrašų knygelė, mėlynos spalvos tušinukas, žiebtuvėlis ,,Pako“, mėlynos spalvos piniginė, 35 centai, banko Swedbank identifikavimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti S. G..
Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 41, t. 1) nustatyta, kad gydytojas V. T. pateikė objektą, panašų į kulką, kuris buvo išimtas iš nukentėjusiojo A. K. kairės šlaunies vidinio paviršiaus.
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvada (b. l. 48-49, t. 1) nustatyta, kad tirti pateikta kulka ir tūtelė yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER šovinio (9x19mm) dalys, ant tirti pateiktų 9 mm kalibro LUGER (9x19mm) šovinio tūtelės ir kulkos esantys ginklo pėdsakai yra tinkami ginklo identifikavimui, tirti pateiktos 9 mm kalibro LUGER (9x19mm) šovinio tūtelė ir kulka galėjo būti šautos šiuose 9 mm kalibro pistoletuose: Bernardelli P018, CZ 75, FEG FP9, FN HP, MAB PA-15, Sturm Rager P85, Tanfoglio TA90, Crvena Zastava 99, Daewoo DP51, Norinco 213, Heckler&Koch USP, Browning BDM, Keltec P-11, Walther P99, CZ 52, Sturm Ruger P93 DC, Norinco NP28, Norinco NP 22, Tressitu TZ99, Steyr M9, Llama Max I C/F, Ucyildiz TR02, Walther PPS arba kitame ginkle, duomenų apie kurį LPKTC nėra.
Tarnybiniu pranešimu (b.l. 51, t. 1) nustatyta, kad pistoletai: Bernardelli P018, CZ 75, FEG FP9, FN HP, MAB PA-15, Sturm Rager P85, Tanfoglio TA90, Crvena Zastava 99, Daewoo DP51, Norinco 213, Heckler&Koch USP, Browning BDM, Keltec P-11, Walther P99, CZ 52, Sturm Ruger P93 DC, Norinco NP28, Norinco NP 22, Tressitu TZ99, Steyr M9, Llama Max I C/F, Ucyildiz TR02, Walther PPS pagal 2002 01 15 Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 str. ir 2010 11 18 Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str., priskiriami B kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriems įsigyti, laikyti ir nešiotis reikalingas policijos įstaigos išduodamas leidimas.
Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 66-70, t. 1) nustatyta, kad A. K. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje, nurodydamas vietas, kur buvo jis pats ir M. S. tuo metu, kai M. S. peršovė jam kojas.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b.l. 74-76, t. 1) nustatyta, kad nukentėjęs A. K. tarp jam parodytų 4 asmenų fotonuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 atvaizduotą M. S., kuris būnant pirtyje Kaišiadorių raj., du kartus šovė jam į kojas ir kurį kiti asmenys vadina S..
Pažyma iš civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro (b. l. 77, t. 1) nustatyta, kad A. K. neturi registruoto ginklo.
Specialisto išvada (b. l. 85-86, t. 1) nustatyta, kad A. K. konstatuota šautinė žaizda kairėje šlaunyje su kairio šlaunikaulio kūno lūžimu, svetimkūniu kairėje šlaunyje, kiaurinė šautinė žaizda dešinėje šlaunyje su dešinio šlaunikaulio kūno lūžimu, išsivysčiusi dešinės kojos šeivinio nervo neuropatija, abiejų kelių ir čiurnų kontraktūra, kairės akies srities sumušimas. Kairės akies srities sumušimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairės akies sritį, šautinės žaizdos abiejose šlaunyse padarytos šaunant iš šaunamojo ginklo. Šūvio įėjimo ir išėjimo angos med. dokumentuose nenurodytos. Šautinės žaizdos abiejose šlaunyse padarytos dviejų šūvių pasėkoje, kairės akies sumušimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, tyčiniam savęs žalojimuisi, savigynai. Kiaurinė šautinė žaizda dešinėje šlaunyje su dešinio šlaunikaulio kūno lūžimu, šautinė žaizda kairėje šlaunyje su kairio šlaunikaulio kūno lūžimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, kairės akies srities sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pažyma iš civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro (b. l. 128, t.1) nustatyta, kad H. G. neturi registruoto ginklo.
Pažyma iš civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro (b. l. 132, t. 1) nustatyta, kad R. K. neturi registruoto ginklo.
Specialisto išvada (b. l. 140, t. 1) nustatyta, kad I. Š. padaryta pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, ši žaizda padaryta aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimas padarytas vienu poveikiu 1-2 paros iki gydytojo apžiūros Kaišiadorių ligoninėje (2010-11-18), tai patvirtina prasidėjęs žaizdos pūliavimas. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pažyma iš civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro (b. l. 11, t. 2) nustatyta, kad T. G. neturi registruoto ginklo.
Pažyma iš civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro (b. l. 34, t. 2) nustatyta, kad R. Ž. neturi registruoto ginklo.
Pažyma iš civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro (b. l. 73, t. 2) nustatyta, kad M. S. neturi registruoto ginklo.
Teismas M. S. parodymus, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų jis nepadarė, vertina kaip gynybos versiją ir juos atmeta, nes šie M. S. parodymai paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. M. S., neigdamas savo kaltę nurodo, kad šūvių metu jis maudėsi pirtyje ir į salę atėjo tik po 3-5 min., šaunamojo ginklo niekada neturėjo, tačiau šie M. S. parodymai paneigti nukentėjusiojo A. K., liudytojų K. C., I. S., H. G., J. G., L. V., M. J. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų N. Š., V. D. parodymais, rašytiniais įrodymais. Nukentėjusiojo A. K., liudytojų K. C., I. S. parodymais, liudytojos N. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, paneigti M. S. parodymai, kad jis šūvių ir A. K. sužalojimo metu maudėsi pirtyje. Nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai ir kategoriškai teigė, kad būtent M. S., būdamas salėje, šovė į jį maždaug 1,5-2 metrų atstumu ir jam sužalojo abi kojas. Savo parodymus nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, kurioje vietoje buvo jis pats, o kurioje – M. S. šūvių metu (b. l. 66-70, t. 1), taip pat tarp jam pateiktų asmenų fotonuotraukų kategoriškai atpažino M. S. kaip asmenį, į jį šovusį ir jį sužalojusį (b. l. 74-76, t. 1), o įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 8-13, t. 1), daiktų pateikimo protokolu (b. l. 41, t. 1), specialistų išvadomis (b. l. 48-49, 85-86, t. 1) nustatyta, kad A. K. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo, nusikaltimo vietoje rasta šovinio tūtelė ir iš A. K. šlaunies išimta kulka yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER šovinio (9x19 mm) dalys, kurios galėjo būti šautos 9 mm kalibro pistoletuose, kurie priklauso B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Liudytojos K. C. parodymai patvirtina nukentėjusiojo A. K. parodymus, kad jai įbėgus į salę iš lauko po šūvių, ji matė A. K. gulintį ant žemės prie durų, o M. S. - stovintį pirties gale su mažu pistoletu, kurį jis laikė nuleistą dešinėje rankoje. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja N. Š., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o liudytoja I. S. (buv. D.) nurodė, kad šūvių metu ji buvo priepirtyje, tuo metu pirtyje niekas nesimaudė, šūvių metu M. S. buvo salėje ir iš karto po šūvių su I. Š. išėjo iš salės, kažkuri iš merginų sakė, kad A. K. peršovė M. S.. Liudytojos V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais patvirtinama, kad merginos po įvykio svarstė, dėl ko įvyko konfliktas, ir kalbėjo, kad A. K. peršovė M. S.. Liudytojo H. G. parodymais nustatyta, kad jis iš A. K. žino, kad jį peršovė M. S. be jokios priežasties. Liudytojai J. G., L. V., M. J. parodė, kad liudytojų apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos iš liudytojų žodžių. Visų šių įrodymų visuma nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. M. S. pažinojo tik iš matymo, priešiškų tarpusavio santykių tarp jų nenustatyta, nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų parodymai ir rašytiniai bylos įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. K. parodymais. Liudytojų I. Š., N. K., R. K. parodymai nėra reikšmingi, nes jie teigia paties įvykio nematę. Taigi, aptarti įrodymai teismui leidžia daryti kategorišką išvadą, kad M. S. konflikto metu tyčia iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto B kategorijos šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, du kartus iššovė nukentėjusiajam A. K. į kojas, padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. S., nesivadovauja liudytojų R. Ž. ir T. G. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, ir vertina juos kaip siekimą padėti M. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šie liudytojai yra M. S. draugai, nusikaltimo metu jie buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, nurodė aplinkybes, kurių nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, be to, šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, todėl teismas nenuosekliais liudytojų parodymais vadovautis negali.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. S., tyčia iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto B kategorijos šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, du kartus iššaudamas nukentėjusiajam A. K. į gyvybei pavojingas kūno sritis - kairę ir dešinę šlaunis, suprato savo veikos pavojingumą ir numatė pavojingas pasekmes, t. y. kad šūviai nukentėjusiajam į abi šlaunis gali būti pavojingi nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai bei kad dėl jo pavojingos veikos nukentėjusiajam bus sunkiai sutrikdyta sveikata, ir to siekė, tarp M. S. pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių yra aiškus priežastinis ryšys, todėl darytina išvada, kad M. S. veikė tiesiogine tyčia. Be to, M. S., du kartus šaudamas nenustatytu šaunamuoju ginklu, pritaikytu šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, į nukentėjusįjį patalpoje, kurioje buvo kitų asmenų, nukentėjusiajam stovint prie atidarytų durų, esant rikošeto galimybei, kėlė realų pavojų kitų žmonių, esančių salėje, gyvybei, todėl teismas konstatuoja, kad M. S. tyčia padarė A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 7 p.
Be to, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. S., neturėdamas leidimo, 2010 m. lapkričio 14 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj., laikė nenustatytą 9 mm kalibro B kategorijos šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm „LUGER“ (9x19 mm) tipo šoviniais bei ne mažiau kaip 2 vnt. 9 mm kalibro ,,Luger“ (9x19 mm) šovinių šiam ginklui, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d.
Iš kaltinimo šalintina tai, kad M. S. laikotarpyje iki 2010 11 24 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgijo nenustatytą 9 mm kalibro B kategorijos šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm „LUGER“ (9x19 mm) tipo šoviniais bei ne mažiau kaip 2 vnt. 9 mm kalibro ,,Luger“ (9x19 mm) šovinių šiam ginklui, bei šį nenustatytą 9 mm kalibro ginklą ir ne mažiau kaip 2 vnt. šovinių šiam ginklui laikė, nešiojo ir gabeno Jonavos mieste bei kitose vietovėse Lietuvoje, nes šių kaltinimo aplinkybių ir kaltinime nurodyto laiko – iki 2010 11 24 nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Nors liudytoja K. C. nurodė kelis kartus mačiusi pas M. S. automobilyje ginklą, o liudytoja N. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai sesuo I. Š. yra minėjusi, kad M. S. turi ginklą, tačiau šių liudytojų parodymai nepatvirtina, kad jų minimas ginklas yra būtent tas, kuriuo nusikaltimo metu 2010 11 14 buvo sužalotas A. K..
Motyvuojamoji dalis
M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad M. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu M. S. nebuvo inkriminuota, be to, byloje nėra šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
M. S. padarė du tyčinius recidyvinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra labai sunkus pavojingas visuomenei nusikaltimas, kitas – apysunkis nusikaltimas, jis anksčiau yra teistas (b. l. 54-56, 58-70, t. 2), nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 72, t. 2), charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 76, t. 2), šios aplinkybės rodo, kad M. S. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, yra pavojingas visuomenei, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytina artima sankcijos vidurkiui. 2013-02-14 Kauno apygardos teismo nuosprendis M. S. atžvilgiu nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu ir 2013-02-14 nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrinamos.
Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 619,16 Lt turtinės ir 92 881 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 62-63, t. 1, b. l. 144-145, t. 2).
Byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl A. K. sveikatos sužalojimo sąlygos.
LR CK 6.263 str. 2 d. reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje kaltu dėl A. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažįstamas M. S., kuris ir yra atsakingas už žalą, susijusią su sunkiu sveikatos sutrikdymu.
A. K. civilinis ieškinys dėl 619,16 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, nes jis yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais dokumentais (b. l. 146-155, t. 2).
Nukentėjusiojo A. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 92 881 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis LR BPK 115 str. 1 d. bei LR CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. A. K. tyčiniu smurtiniu labai sunkiu nusikaltimu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, jo reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai ir neproporcingai per didelis bei nepagrįstas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam A. K. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu labai sunkiu smurtiniu nusikaltimu, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis turėjo ištverti tris operacijas, ilgą laiką jam buvo nustatytas 80 % netekto darbingumo lygis, šiuo metu nustatytas 60 % netekto darbingumo lygis, sužalojimo pasekmėje jis neteko darbo, gydosi dar ir šiuo metu, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. K. iš M. S. priteistinas 50 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 11 776,49 Lt sumai už A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra pagristas (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.), įrodytas gydymo išlaidų paskaičiavimu (b. l. 98, 101, t. 1), todėl tenkintinas ir priteistinas iš M. S..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys 9865,93 Lt sumai už A. K. išmokėtą netekto darbingumo pensiją yra pagrįstas (LR CK 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 3 d.), įrodytas A. K. prašymu, darbingumo lygio pažyma, išrašu iš medicininių dokumentų, sprendimu, paaiškinimu, pažyma apie asmens gautas išmokas (b. l. 105-106, 107-112, t. 1, b. l. 137-138, 139-142, t. 2), todėl tenkintinas ir priteistinas iš M. S..
BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje yra kvitas, kad už advokato pagalbą sumokėta 3630 Lt (b. l. 194, t. 2), todėl ši suma taip pat priteistina iš M. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str.str., 307-309 str.str., 313 str.,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 7 p., 253 str. 1 d., ir skirti bausmę:
pagal BK 135 str. 2 d. 7 p. – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams;
pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę M. S. skirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2013 04 25.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje M. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje, ir suėmimo laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.
Priteisti iš M. S. A. K. 619,16 (šešis šimtus devyniolika Lt 16 ct) litus turtinei, 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir 3630 (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt) litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Likusioje dalyje A. K. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš M. S. Valstybinei ligonių kasai (įm. kodas 191351679, adr. Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, a/s LT 217300010002484333 ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000) 11 776,49 (vienuolika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt šešis Lt 49 ct) litus už A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Priteisti iš M. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (įm. kodas 188677437, adr. A. Mickevičiaus g. 42, LT-44240 Kaunas, a/s LT924010042500053349 AB DNB bankas) 9865,93(devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis Lt 93 ct) litus už A. K. išmokėtą netekto darbingumo pensiją.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: šovinio tūtelę ir kulką palikti įtrauktas į Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro kulkų ir tūtelių, rastų neišaiškintų nusikaltimų vietose ir iššautų panaudojus graižtvinius ginklus, kolekciją, baltos spalvos rankšluostį su rusvos spalvos dėme, cigarečių pakuotės lapą su dėme, panašia į kraują, dėmės, panašios į kraują, pavyzdį – sunaikinti kaip beverčius.
Nuosprendis per 20 d., suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.