Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1312-565/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
2S-1312-565/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03618-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
G. A., A. U.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1312-565/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03618-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.5.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) G. A. ir A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. A. ir A. U. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjai G. A. ir A. U. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. sausio 11 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir iš naujo išspręsti pareiškėjų pateikto vykdyti 2020 m. gruodžio 31 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. e2-31389-1097/2020 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Monterus“ priėmimo klausimą.

2. Pareiškėjai nurodė, jog antstolis, atsisakydamas priimti vykdomąjį dokumentą, nesąžiningai bei neteisėtai apribojo pareiškėjų teisę laisva valia pasirinkti antstolį, pažeidė teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punkto pakeitimas įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d., tuo tarpu sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-31389-1097/2020 buvo priimtas 2020 m. gruodžio 3 d., vykdomasis raštas išduotas 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. iki įsigaliojant naujajai Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punkto redakcijai. Šiuo atveju turi būti taikoma Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punkto redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.

3. Antstolis Arminas Naujokaitis 2021 m. vasario 4 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolis nurodė, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.2 punktas numato, jog elektroninis vykdomasis dokumentas dėl piniginių sumų išieškojimo pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimai įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d. Vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas 2021 m. sausio 5 d., 23:56 val., tai yra jau įsigaliojus naujai Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijai. Vykdomojo dokumento priėmimo klausimas sprendžiamas vykdomojo dokumento pateikimo dieną, o ne vykdomojo dokumento išdavimo dieną, kaip teigia pareiškėjai. Antstolis nevaržo pareiškėjų teisės dėl vykdomojo dokumento pateikimo. Vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarka imperatyviai nurodyta įstatyme ir antstolis privalo jos laikytis ir ją vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjų G. A. ir A. U. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

5.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nagrinėjamu atveju antstolis grąžino pareiškėjams jų pateiktą vykdomąjį dokumentą, nurodydamas, kad buvo nesilaikyta vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarkos, kadangi tiek prašymas priimti vykdomąjį dokumentą, tiek vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui elektroniniu paštu;

5.2. vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje (CPK 650 straipsnio 3 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punkte, įsigaliojusiame nuo 2021 m. sausio 1 d., numatyta, kad vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus kriterijus;

5.3. 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2721 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog šio įstatymo 7 straipsnis taikomas vykdomuosius dokumentus pateikiant vykdyti nuo 2021 m. sausio 1 d., ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka vykdomieji dokumentai antstoliams paskirstomi neatsižvelgiant į vykdomuosius dokumentus, pateiktus vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatyme aiškiai nurodyta, jog naujosios tiek CPK 650 straipsnio 3 dalies, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punkto redakcijos taikomos nuo 2021 m. sausio 1 d. pateiktiems vykdomiesiems dokumentams. Po 2021 m. sausio 1 d. pateikiant vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliams yra atsižvelgiama tik į vykdomojo dokumento pateikimo datą, o ne į paties vykdomojo dokumento išdavimo datą. Pareiškėjai prašymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti bei vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikė elektroniniu paštu 2021 m. sausio 5 d., t. y. jau galiojant CPK 650 straipsnio 3 dalies bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punkto pakeitimams, todėl antstolis pagrįstai atsisakė jį priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Pareiškėjai G. A. ir A. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: priėmus nagrinėti skundą, sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalies norma (2019-12-19 redakcija, teisės akto Nr. XIII-2721, TAR, 2019-12-30, Nr. 21560), ta apimtimi, kad ji nepagrįstai paneigia išieškotojo teisę pasirinkti antstolį dėl pinigų sumų išieškojimo bei apriboja antstolių konkurenciją vykdant tokio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 daliai; sprendimą priimti po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį bei antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. sausio 11 d. antstolio patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir iš naujo išspręsti išieškotojų G. A. ir A. U. pateikto vykdyti 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomojo dokumento Nr. e2-31389-1097/2020 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Monterus“ priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas tuo aspektu, kad juo yra apribojama antstolių konkurencija, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo, o taip pat paneigiama vartotojo teisė pasirinkti tokius vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 daliai, o taip pat galiojančioms CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punkto, CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei CPK 632 straipsnio 2 dalies normoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai teismų praktikai, todėl negali būti taikoma;

6.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime, vertindamas antstolių profesijos ir jų vykdomos veiklos pobūdį, nurodė, kad, viena vertus, „antstoliai vykdo tokias funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas - viešasis interesas ir valstybės priedermė“. Kita vertus, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad „antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. <...> Apibendrinant konstatuotina, kad antstolio profesija - tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos“. Akivaizdu, kad Konstitucinis Teismas antstolių veiklą traktuoja kaip savarankišką privačią profesinę veiklą. Antstoliai tarpusavyje pagal šį aiškinimą konkuruoja savo teikiamų paslaugų kokybe ir profesionalumu, kaip tai daro ir kitų laisvųjų profesijų atstovai, todėl CPK 650 straipsnio 3 dalies norma iš esmės panaikina šio principo galimybę, o ir išieškotojo teisę rinktis geriausiai funkcijas vykdantį asmenį;

6.3. CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui išieškotojo prašymu, o grąžintą vykdomąjį dokumentą išieškotojas gali pateikti kitam antstoliui. CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla baigiama, persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, baigdamas vykdomąją bylą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, nepanaikina priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Taikytos priverstinio vykdymo priemonės galioja iki vykdomojo dokumento įvykdymo. Antstolis, priėmęs vykdyti jam persiųstą vykdomąjį dokumentą, turi teisę taikyti papildomas priverstinio vykdymo priemones arba panaikinti anksčiau taikytąsias. Seimo priimtu įstatymu minėtos normos nebuvo pakeistos ar panaikintos, todėl teisinėje sistemoje liko tarpusavyje konkuruojančios normos, o tai rodo, kad įstatymo pakeitimas buvo priimtas skubotai, sistemiškai neįvertinus visų vykdymo sistemą reglamentuojančių normų, dėl ko teismo pritaikyta teisės norma, netenkinant skundo, yra prieštaraujanti kitoms tokios pačios teisinės galios, tuos pačius santykius reglamentuojančioms teisės normoms, dėl ko CPK 650 straipsnio 3 dalies normos teisėtumas ir atitikimas kitiems teisės aktams yra abejotinas;

6.4. valstybė, panaikinusi antstolių galimybę konkuruoti, rizikuoja pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktus, bet taip pat ir Europos Sąjungos teisę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybių narių pareigų konkurencijos teisės srityje, yra pažymėjęs; „Dėl EB 81 [dabar SESV101 straipsnis] ir 82 [dabar SESV102 straipsnis] straipsnių reikia pastebėti, kad nors jie taikomi tik įmonių veiklai ir netaikomi valstybių narių įstatymams bei kitiems teisės aktams, vis dėlto šie straipsniai, taikomi kartu su bendradarbiavimo pareigą įtvirtinančiu EB 10 straipsniu, įpareigoja valstybes nares nepriimti arba nepalikti galioti įstatymų bei kitų teisės aktų, galinčių panaikinti įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių veiksmingumą“ (2010 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija (byla C-393/08)). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kitoje byloje, spręsdamas klausimą, ar valstybė pagrįstai suteikė teisę nustatyti privalomus minimalius ir maksimalius teisinių paslaugų teikimo įkainius advokatų asociacijai, taip ribojant teisines paslaugas teikiančių subjektų konkurenciją, pažymėjo: „bet kurioms nacionalinėms priemonėms, skirtoms viešajam interesui (vartotojų teisėms ar tinkamam teisingumo vykdymui) apsaugoti, turi būti taikomas griežtas dviejų pakopų proporcingumo testas: visų pirma, siekiant užtikrinti, kad tokios priemonės yra tinkamos nustatytiems tikslams pasiekti, ir, antra, kad siekiant nustatyti ar jos neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti“ (2006 m. gruodžio 5 d. Teisingumo Teismo (Didžioji kolegija) sprendimas sujungtose bylose C-94/04 ir C-202/04);

6.5. CPK 650 straipsnio 3 dalies taikymas gali pažeisti Lietuvos Respublikos, kaip valstybės narės, įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos teisę sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimui ir dėl galimo įsipareigojimų pažeidimo valstybei gali kilti pasekmių. Be to, nebuvo vertinta, ar įstatymo pakeitimas, nustatantis vykdomųjų bylų dėl piniginių reikalavimų proporcingą paskirstymą visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems antstoliams, nėra laikytinas neteisėta valstybės pagalba. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pagalbos sąvoka: „išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. Taigi, suteikiant antstoliams galimybę gauti vykdomųjų bylų ir pajamų, paskirstant jiems bylas, kurių jie galimai nebūtų gavę veikdami įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. išieškotojams turint galimybę pasirinkti antstolį, į kurį jie gali kreiptis teikiant vykdomuosius dokumentus, valstybė remia tuos antstolius, kurie dėl savo vykdomos veiklos kokybės ir efektyvumo veikdami įprastomis konkurencinėmis sąlygomis buvo nepajėgūs konkuruoti ir gauti pakankamai pajamų iš savo veiklos;

6.6. išieškotojas visuomet rinksis tą antstolį, kuris efektyviausiai atlieka priverstinius vykdymo veiksmus ir kurio veiklos rezultatai geriausi. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs pakeitimas, kai vykdomieji dokumentai dėl pinigų išieškojimo skirstomi tarp antstolių proporcingai per Antstolių informacinę sistemą ir išieškotojas neturi galimybės pasirinkti vykdymo veiksmus atliekančio antstolio, kelia grėsmę vykdymo proceso efektyvumui, kadangi taip iš esmės pašalinama konkurencija tarp antstolių. Tai taip pat gali reikšti kur kas didesnius kaštus išieškotojui, siekiančiam bendradarbiauti su skirtingais antstoliais ir kontroliuoti vykdymo veiksmus, nors, pavyzdžiui, vykdytinu teismo sprendimu konstatuojamas būtent išieškotojo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Skolininkui tenkanti pareiga atlyginti vykdymo proceso metu patiriamas vykdymo išlaidas yra jam tenkantys neigiami padariniai dėl sprendimų nevykdymo gera valia. Valstybės iniciatyvos, kai mažinama ši skolininkui tenkanti našta, ne tik neprisideda prie didesnio gera valia įvykdomų sprendimų skaičiaus, bet ir, priešingai, sumažina teismų sprendimų privalomumo principo reikšmę bei neigiamai veikia valstybės teisinės sistemos autoritetą, kadangi nuo to, kaip vykdomi teismų sprendimai, priklauso visuomenės pasitikėjimas valstybės teisine sistema. Panaikinus konkurenciją tarp priverstinius vykdymo veiksmus atliekančių antstolių, efektyviausiai veikę (t. y. greičiausiai, pigiausiai ir daugiausia reikalavimų patenkinę) antstoliai gali prarasti suinteresuotumą efektyviu sprendimo vykdymo procesu, kadangi nuo jų darbo rezultatų nebepriklausys gaunamų vykdyti vykdomųjų dokumentų skaičius;

6.7. CPK 650 straipsnio 3 dalies teisinis neišbaigtumas pasižymi dar ir tuo, jog net ir numačius, jog išieškotojas negali pasirinkti antstolio, į kurį jis gali kreiptis, atskirose kategorijų bylose, visgi ši teisė jam palikta (nepiniginio pobūdžio bylose išieškotojas gali pasirinkti antstolį);

6.8. netinkamai pritaikius įstatymą, buvo pažeista išieškotojų teisė laisvai pasirinkti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą vykdysiantį antstolį, taip pat pažeisti teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principai.

7. Suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog sutinka, kad, nagrinėjant pateiktą atskirąjį skundą, būtų kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl CPK 650 straipsnio 3 dalies normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Gavus Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimą, antstolis prašo išnagrinėti pateiktą atskirąjį skundą ir priimti sprendimą, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo pateiktu išaiškinimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų

9. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjai G. A. ir A. U. 2021 m. sausio 5 d., 23:56 val. antstoliui Arminui Naujokaičiui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-31389-1097/2020 dėl 15 748,11 Eur skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Monterus“ išieškotojų G. A. ir A. U. naudai. Antstolis 2021 m. sausio 11 d. patvarkymu minėtą vykdomąjį dokumentą grąžino pareiškėjams be vykdymo, nurodydamas, jog pareiškėjai nesilaikė vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarkos: prašymas antstoliui atsiųstas elektroniniu paštu, o Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punktas numato, jog vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema.

12. Pareiškėjai, nesutikdami su antstolio patvarkymu, nurodo, jog buvo pažeista jų teisė laisvai pasirinkti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą vykdysiantį antstolį.

13. CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

14. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 650 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.

15. 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2721 nustatyta, kad 650 straipsnio 3 dalis taikoma vykdomuosius dokumentus pateikiant vykdyti nuo 2021 m. sausio 1 d. ir 650 straipsnio 3 dalimi nustatyta tvarka vykdomieji dokumentai antstoliams paskirstomi neatsižvelgiant į vykdomuosius dokumentus, pateiktus vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo.

16. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.2 punkte numatyta, jog elektroninis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Rašytinis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams. Šis vykdomasis dokumentas Lietuvos antstolių rūmuose suskaitmeninamas, pasirašomas Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu, įkeliamas į Antstolių informacinę sistemą ir toliau vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas. Rašytinį vykdomąjį dokumentą, kurio skaitmeninė kopija šiame papunktyje nustatyta tvarka buvo įkelta į Antstolių informacinę sistemą, ir išieškotojo prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Lietuvos antstolių rūmai su žyma apie suskaitmeninimą grąžina vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai. Rašytinio vykdomojo dokumento skaitmeninė kopija Antstolių informacinėje sistemoje saugoma 5 metus po vykdomosios bylos užbaigimo arba antstolio patvarkymo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą parengimo dienos, jeigu vykdomasis dokumentas nepriimamas vykdyti ir vykdomoji byla neužvedama.

17. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punkte numatyta, kad vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus kriterijus (4.3.1 – 4.3.8.3 punktai).

18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 2.1 punkte numatyta, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos (nauja redakcija) taikomos antstolio procesiniams veiksmams, atliekamiems po šio įsakymo įsigaliojimo. Įsakymo 2.4 punkte numatyta, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto nauja redakcija įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d.

19. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog po 2021 m. sausio 1 d. pateikiant vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliams yra atsižvelgiama į vykdomojo dokumento pateikimo datą, o ne į paties vykdomojo dokumento išdavimo datą, todėl pareiškėjai, teikdami vykdomąjį dokumentą nuo 2021 m. sausio 1 d., privalo laikytis naujojo CPK 650 straipsnio 3 dalyje, o taip pat Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3 punkte įtvirtinto reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai, antstolis pagrįstai 2021 m. sausio 11 d. patvarkymu atsisakė priimti pareiškėjų 2021 m. sausio 5 d. antstoliui elektroniniu paštu pateiktą vykdomąjį dokumentą ir grąžino jį pareiškėjams.

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Skundžiamas patvarkymas nepažeidžia pareiškėjų teisių ir yra priimtas vadovaujantis naujai įsigaliojusiu teisiniu reglamentavimu.

Dėl teismo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo sąlygų

21. Pareiškėjai prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalies norma (2019-12-19 redakcija, teisės akto Nr. XIII-2721, TAR, 2019-12-30, Nr. 21560), ta apimtimi, kad ji nepagrįstai paneigia išieškotojo teisę pasirinkti antstolį dėl pinigų sumų išieškojimo bei apriboja antstolių konkurenciją vykdant tokio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 daliai.

22. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

23. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

26. Pareiškėjai teigia, jog CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas tuo aspektu, kad juo yra apribojama antstolių konkurencija vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo, o taip pat paneigiama vartotojo teisė pasirinkti tokius vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 daliai.

27. Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konstitucijos 46 straipsnio 6 dalis numato, jog valstybė gina vartotojo interesus.

28. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną prašant tirti teisės normos prieštaravimą konkrečiam Konstitucijos straipsniui, būtina pagrįsti savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Nagrinėjamu atveju tokių pagrįstų teisinių argumentų, kodėl atskirajame skunde nurodomas reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, iš principo nepateikta. Pareiškėjai tik išdėstė bendro pobūdžio teiginius, konkrečiai nesusiedami CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reglamentavimo su skunde nurodomomis Konstitucijos nuostatomis. Be to, pareiškėjai nenurodė, kaip šis reguliavimas pažeidžia būtent pareiškėjų interesus.

29. Pareiškėjai teigia, jog naujuoju teisiniu reglamentavimu yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Pažymėtina, jog teisėtų lūkesčių principas pirmiausiai reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y., kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, jog jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1255-565/2021 iškelta UAB „Monterus“ bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Emodus“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nuo teismo nutarties iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama išieškoti skolas iš juridinio asmens turto. Pagal JANĮ 30 straipsnio 2 dalį antstolis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoda nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens neparduoto turto arešto ir vykdomuosius dokumentus.

31. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Monterus“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Į BUAB „Monterus“ II eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą taip pat įtraukti ir pareiškėjai: G. A. su jos 7 874,06 Eur finansiniu reikalavimu bei A. U. su jo 7 875,06 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodyti pareiškėjų finansiniai reikalavimai patvirtinti, remiantis jų atstovo 2021 m. vasario 2 d. prašymu, pateiktu nemokumo administratorei. Kartu su prašymu administratorei buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-31389-1097/2020, bei 2020 m. gruodžio 31 d. teismo išduotas vykdomasis dokumentas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai tą patį 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstoliui, o, antstoliui grąžinus šį dokumentą be vykdymo, teigia, jog antstolis nesąžiningai bei neteisėtai apribojo pareiškėjų teisę laisva valia pasirinkti antstolį.

32. Taigi, pareiškėjai siekia teisės aktų konstitucingumo patikrinimo, tačiau, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes (skolininkei iškelta bankroto byla), toks tikslas nesuponuoja realaus pareiškėjų pažeistų teisių gynimo, tai yra jų teisės pasirinkti vykdymo veiksmus atliksiantį antstolį, pažeidimo. Minėta, jog nuo teismo nutarties iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama išieškoti skolas iš juridinio asmens turto. Kaip matyti iš atskirajame skunde dėstomų argumentų, pareiškėjų keliamas klausimas formuluojamas išimtinai antstolių konkurencijos ribojimo aspektu, tačiau privatūs subjektai neturi įstatymu suteiktų įgalinimų ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų išdėstytus argumentus, bei atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, į CPK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose aiškiai išdėstyta, kada teismas turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą („jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams“), šioje byloje neturi jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dėl to pareiškėjų prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmetamas.

34. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

35. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė