Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1608-622/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-03
Bylos Nr.
2S-1608-622/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07291-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
sodininkų bendrijai „Tauras“

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1608-622/2012

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-07291-2012-5)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 106.1; 106.8.5; 122.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. spalio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nutarties sprendžiant ieškovo M. K. ieškinio atsakovui sodininkų bendrijai „Tauras“ dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipdamasis į teismą prašė pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Tauras“ 2007-06-16, 2008-05-31, 2009-09-12, 2010-05-29 ir 2009-06-18 visuotiniuose narių susirinkimuose priimtus nutarimus visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-26 nutartimi ieškinį priimti atsisakė. Teismas nurodė, kad patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-738-642/2012 pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovams M. M. ir D. V. dėl skolos priteisimo, pagal atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“ dėl visuotinių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti visi sodininkų bendrijos teritorijoje žemės sklypus turintys asmenys, tarp kurių yra ir ieškovas M. K.. Teismas konstatavo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme jau yra nagrinėjami du priešieškiniai, kuriuose reiškiamas tapatus reikalavimas kaip ir ieškovo M. K. ieškinyje.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikdamas atskirąjį skundą prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nutartį. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkes teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, Nr. 2-2577-793/2012, nedalyvauja. Klaipėdos miesto apylinkes teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, Nr. 2-738-642/2012, kur priešieškinį pareiškė M. M., ieškovas dalyvauja trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl keturiuose susirikimuose priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tuo tarpu ieškovas reiškia reikalavimą dėl penkiuose susirinkimuose priimtų nutarimų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai pripažįsta, kad svarbiausi ieškinio turinį sudarantys ieškinio elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

Nustačius, jog ieškinys neatitinka, nors vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, konstatuotina, kad ieškinys yra netapatus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkes teisme nagrinėjama civilinė byla, Nr. 2-738-642/2012, kurioje M. K. laikytinas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Remiantis CPK 41 straipsnio 1 dalimi bylos šalimis laikytini tik ieškovas ir atsakovas, todėl trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų nėra bylos šalimi. Taip pat teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkes teisme nagrinėjama civilinė byla, Nr. 2-2577-793/2012, kurioje M. K. neturi apskritai jokio procesinio statuso. Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, Nr. 2-355-588/2012, M. K. laikytinas atsakovu, o priešieškinys nėra pareikštas, todėl logiška teigti, jog nesutampa ieškinio dalykas. Taigi nei vienoje pirmosios instancijos paminėtoje byloje nesutampa ieškinio elementai, būtini nustatinėjant ieškinio tapatumą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo M. K. ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nei viename Lietuvos teisme nėra nagrinėjama byla, kurioje bylos šalimi būtų M. K..

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė iš aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo M. K. ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Audrius Saulėnas