- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-388-245/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-02029-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- I. B.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
- Kategorijos
- 1.2.29.9Transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas (BK 306-1 str.)
- 2.3.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgio Kiškio, Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. (I. B.) buvo išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo, darant nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 306¹ straipsnio 1 dalyje.
Baudžiamąją bylą kartu su daiktais turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti po nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių šį nusikaltimą padariusiems asmenims nustatyti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. B. buvo kaltinamas BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, už tai, kad jis 2016 metais balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nenustatytas, Lietuvos Respublikos teritorijoje Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nenustatyta, bendrai veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suklastojo ir neteisėtai pakeitė automobilio "VW Passat" identifikacinį numerį (VIN) (duomenys neskelbtini), perkalant visus identifikavimo numerių (toliau – ir VIN) simbolius, į Rusijos Federacijos piliečiui G. F. priklausančios transporto priemonės duomenis "VW Passat" identifikacinį VIN numerį (duomenys neskelbtini), ir naudojosi šia transporto priemone "VW Passat", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ( RUS), su pakeistu indentifikavimo numeriu iki tol, kol ši transporto priemonė buvo sulaikyta 2016 m. gegužės 4 d., 8 val. 20 min. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnų (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus atskirai, tiek visumoje, konstatavo, kad nusikaltimas, numatytas BK 306¹ straipsnio 1 dalyje buvo padarytas, tačiau neįrodyta, kad kaltinamasis I. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, todėl jis išteisintas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.Apylinkės teismas vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 6 dalimi ir nusprendė po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys (toliau - prokuroras) prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti I. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą. Skunde nurodoma, kad skundžiame nuosprendyje neatitinka išdėstytos bylos faktinės aplinkybės ir I. B. nepagrįstai išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, todėl teismo nuosprendis naikintinas. Prokuroras nurodo, kad I. B. kaltę pilnai įrodo byloje surinkti įrodymai ir tai, kad I. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Be to, I. B. ikiteisminio tyrimo metu sutiko su proceso užbaigimu priimant baudžiamąjį įsakymą ir sutiko su siūloma bausme – bauda. 2016 m. birželio 9 d. nutartimi bylą perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriame I. B. kaltu prisipažino dalinai ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi, tačiau blogai padarytas vertimas į rusų kalbą. Tačiau apklausiant I. B. dalyvavo vertėjas ir advokatas, vertėjas kiekvieną sakinį iš lietuvių kalbos išvertė į rusų kalbą, o po apklausos kaltinamasis kalbėjo su advokatu ir pasirašė po protokolu. Prokuroras nurodo, kad teisminio proceso metu papildomai apklausus liudytojus, jų parodymai buvo nuoseklūs ir iš esmės sutampantys bei paneigiantys kaltinamojo gynybinę versiją, kad vertimas iš lietuvių kalbos į rusų kalbą buvo neteisingas. Skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skirtina bauda. Skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų numatytų BK 62 straipsnyje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja Alvyda Rima Medišauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundo argumentus, bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo ir pagrįstai I. B. išteisino dėl veikos numatytos BK 306¹ straipsnio 1 dalyje. Konstatuotina, kad teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.BK 306¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2016 m. gegužės 4 d. apie 8:20 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis puskarininkis S. P. sulaikė automobilį VW Passat, Rusijos Federacijos registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. B.. Patikrinimo metu 2016 m. gegužės 4 d. rastas VIN numeris (duomenys neskelbtini), yra suklastotas pervirinus dalį pertvaros su visu numeracijos lauku, originalus VIN yra (duomenys neskelbtini), jis galėjo būti pagamintas 1998 metais, kėbulo spalva nėra pakeista. Nustatyta, kad kaltinamasis vyko per Lietuvos Respublikos sieną į Rusijos Federaciją, neturėdamas jo vairuojamo automobilio Volkswagen Passat jokių dokumentų. Išanalizavęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad šio automobilio identifikacinį numerį būtų suklastojęs pats I. B.. Prokuroro nuomone I. B. kaltę įrodo tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad I. B. parodymai kito, buvo nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje I. B. davė parodymus apie tai, kad jis žinojęs, jog automobilio VIN numeris buvo suklastotas, kadangi jam apie tai pasakė asmuo, paprašęs jo parvaryti automobilį. Tačiau 2016 m. gegužės 16 d. įtariamojo papildomos apklausos metu teigė, kad automobilio VIN numerius jis perkalęs su nepažįstamu asmeniu, kadangi automobilis buvo visiškai sudaužytas Rusijos Federacijoje, suremontuotas, jo nebuvo galima įregistruoti iš naujo. Automobilis priklausė jo draugui G. F., kuris jo paprašęs pakeisti automobilio VIN kodą, kadangi jis dažnai važiuojantis į Lietuvą, tai padaręs viename garaže (duomenys neskelbtini) mieste. Teisminio nagrinėjimo metu I. B. vėl pakeitė parodymus nurodydamas, kad 2016 m. gegužės 16 d. apklausos metu tokius parodymus davė dėl netinkamo vertimo iš lietuvių į rusų kalbą, nurodė, kad jis numerių neperkalė, tačiau žinojo jog automobilio VIN numeris suklastotas. Kito teisiamojo posėdžio metu, jis nurodė, kad nežinojo, jog automobilio VIN numeris suklastotas ir grįžo prie savo pirminių parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, kaip matyti, I. B. pripažino perkalęs automobilio VIN numerius ikiteisminio tyrimo metu atliktos papildomos apklausos metu. Kitų apklausų metu jis nenurodė, kad keitė ar dalyvavo keičiant automobilio VIN numerį. Teisėju kolegija pažymi, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą, jei jo nepatvirtina kiti įrodymai. Šiuo atveju prokuroras prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kai byloje nesurinkta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų I. B. prisipažinimą vienoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu.Pirmos instancijos posėdyje apklaustos liudytojos (duomenys neskelbtini) rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėja E. L., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pagėgių rinktinės sienos kontrolės skyriuje specialistė L. J., kuri atliko vertimą I. B. apklausoje, iš esmės davė parodymus apie I. B. apklausos procesą, nes kilo klausimas ar teisingai buvo išversti I. B. parodymai. Vertėja L. J. parodė, kad ji teisingai išvertė kaltinamojo parodymus, o tyrėja E. L. teigė, kad ji užrašiusi tai, ką jai išvertė vertėja, kaltinamasis apklausos protokolą pasirašė, jokių pretenzijų neturėjo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 16 d. duodamas parodymus I. B. nurodė, kad automobilio numerius perkalė. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, išteisintojo nurodytas VIN numerio pakeitimo būdas neatitinka specialisto išvadoje nurodyto numerio suklastojimo būdo. Specialisto išvadoje nurodytas VIN numerio suklastojimo būdas yra dalies pertvaros su visu numeracijos lauku pervirinimas. Be šios aplinkybės, I. B. parodymų nepatvirtina kitų liudytojų parodymai bei kiti bylos rašytiniai įrodymai. Liudytoju apklaustas S. P., kuris nustatė, kad automobilio VIN numeris galimai suklastotas, nenurodė, kad kaltinamasis būtų sakęs, kad jis žinojęs, jog automobilio VIN numeris suklastotas, nurodė, kad jis I. B. tikrinimo metu buvo suirzęs, susinervinęs. Nors prokuroras skunde tokius S. P. parodymus laiko pagrindžiančiais I. B. kaltę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo nurodyta tikrinamojo asmens emocinė būsena negali būti vertinama kaltę patvirtinančiu įrodymu. (duomenys neskelbtini) užkardos specialistas R. M. apklausiamas taip pat nenurodė jokių aplinkybių iš kurių galima būtų spręsti kad I. B. būtų suklastojęs, dalyvavęs klastojant automobilio VIN numerius ar žinojęs, kad jie suklastoti. I. B. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nenustatyta, bendrai veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suklastojo ir neteisėtai pakeitė automobilio "VW Passat" identifikacinį numerį (VIN) (duomenys neskelbtini), perkalant visus identifikavimo numerių simbolius, į Rusijos Federacijos piliečiui G. F. priklausančios transporto priemonės duomenis "VW Passat" identifikacinį VIN numerį (duomenys neskelbtini), ir naudojosi šia transporto priemone "VW Passat", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (RUS), su pakeistu indentifikavimo numeriu iki tol, kol ši transporto priemonė buvo sulaikyta 2016 m. gegužės 4 d., 8 val. 20 min. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnų (duomenys neskelbtini)pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. I. B. inkriminuotas BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės indentifikavimo numerio suklastojimas yra tada, kai kaltininkas visiškai ar iš dalies vietoje autentiško transporto priemonės indentifikavimo numerio sukuria netikrą , siekdamas naudoti tokį VIN kaip tikrą ir tuo būdu apgaulingai patvirtinti savo ar trečiųjų asmenų teises į transporto priemonę. Transporto priemonės numerių neteisėtas pakeitimas yra tada, kai kaltininkas neteisėtai vietoje autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio žymių patalpina kitokias žymes, kurios gali būti panašios į autentiškas transporto priemonių identifikavimo žymes. Nagrinėjome byloje nustatyta, kad transporto priemonės "VW Passat", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (RUS) identifikacinis numeris yra suklastotas pervirinus dalį pertvaros su visu numeracijos lauku. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neįrodyta, kad transporto priemonės VIN suklastojo ir neteisėtai pakeitė I. B., taip pat bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ir kaltinime nurodytas numerių pakeitimo būdas „perkalant“. Be to atkreiptinas dėmesys, kad I. B. buvo pareikštas kaltiniams už naudojimąsi transporto priemone su pakeistu identifikavimo numeriu. Dėl šios kaltinimo dalies, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo pastebėjimu, kad tokia veika nusikaltimo, numatyto BK 306¹ straipsnio 1 dalies sudėties požymių aprašyme nėra nurodyta, taip pat atsakomybės už tokio pobūdžio veiką nenumato ir joks kitas BK straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2014). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį I. B. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas patikrino visas kaltinamojo versijas, ėmėsi visų priemonių siekiant pašalinti byloje kilusius neaiškumas, prieštaravimus ir abejones, tačiau išnaudojus visas galimybes, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų I. B. kaltę dalyvavus darant nusikalstamą veiką, todėl išteisindamas I. B. dėl jam pareikšto kaltinimo BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Toks sprendimas atitinka tiek BK 306¹ straipsnio 1 dalies turinį, tiek bylos medžiagą. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad padarytas BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas ir BPK 303 straipsnio 6 dalies pagrindu perdavė bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti ar naikinti 2017 m. kovo 7 d. išteisinamąjį nuosprendį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.