- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- eI-2313-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Advokatai
- Robertas Klovas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. S. su skundu (elektroninės bylos Nr. eI-2313-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–14) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) pirmininko 2017-10-19 įsakymą Nr. P-135 „Dėl M. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Įsakymas) ir priteisti bylinėjimo išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas todėl turi būti panaikintas. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
2.1. VTEK pirmininko 2017-04-05 įsakymą Nr. T-12 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Tyrimo komisija) sudarymo“ (toliau – 2017-04-05 įsakymas) priėmė jauniausias pagal amžių VTEK narys, kuris laikinai eiti pirmininko pareigas paskirtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 12 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys. Dėl VTEK narių G. I., D. P. ir V. K. 2017-02-01 siūlymo pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę taikymo pareiškėjui (toliau – 2017-02-01 siūlymas), pareiškėjas pasiaiškino dar 2017-02-08 pateiktu paaiškinimu Nr. IN-22 (toliau – 2017-02-08 paaiškinimas). Tuo metu VTEK pirmininku buvęs R. V. rezoliucija ant 2017-02-01 siūlymo nusprendė dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo nepradėti. Tyrimo komisijai tyrimą dėl galimo pareiškėjo netinkamo pareigų atlikimo, pavesta atlikti, remiantis VTEK narių 2017-04-04 kreipimusi Nr. IN-58 „Dėl M. S. elgesio įvertinimo“ (toliau – 2017-04-04 kreipimasis). Iš 2017-04-04 kreipimosi turinio matyti, kad jį pasirašę VTEK nariai D. P. ir G. I. prašo VTEK nario, laikinai einančio pirmininko pareigas V. K. inicijuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą pagal 2017-02-01 siūlymą, kuris buvo įteiktas R. V. ir kurį be kitų narių pasirašė V. K.. Tokiu būdu V. K. 2017-04-05 įsakymu pavedė Tyrimo komisijai ištirti savo paties rašte nurodytas aplinkybes, t. y. priėmė sprendimą dėl tyrimo, kurį iš esmės pats ir inicijavo.
2.2. VTEK 2017-04-11 pranešime Nr. IN-59 apie tarnybinį nusižengimą (toliau – 2017-04-11 pranešimas) nurodyti keturi epizodai, kuriuos Tyrimo komisija ketino vertinti ir dėl kurių prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą. Iš jų, tik pirmasis yra susijęs su 2017-04-04 kreipimesi, o tuo pačiu ir 2017-02-01 siūlyme, nurodytomis aplinkybėmis. Vadinasi, likusius tris epizodus iš keturių, Tyrimo komisija tyrė ultra vires (lot. k. viršijant įgaliojimus). Tyrimo komisija 2017-04-11 pranešime pirmuoju epizodu nurodo 2017-04-04 kreipimesi ir 2017-02-01 siūlyme minimas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas yra pateikęs 2017-02-08 paaiškinimą, o tuometinis VTEK pirmininkas R. V. yra priėmęs sprendimą nepradėti tyrimo, todėl toks VTEK narių kreipimasis yra laikytinas raštu tuo pačiu klausimu. Tyrimo komisijos 2017-04-11 pranešime nurodyti antras, trečias ir ketvirtas epizodai nėra jos tyrimo dalykas. VTEK pirmininko 2017-04-05 įsakymo 2 punktu Tyrimo komisijai buvo pavesta atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą tik dėl 2017-04-04 kreipimesi nurodytų aplinkybių, todėl be atitinkamo pavedimo tirdama kitas aplinkybes Tyrimo komisija viršijo jai 2017-04-05 įsakymu suteiktus įgaliojimus. Tyrimas buvo tęsiamas iki 2017-09-04, t. y. iki kol pareiškėjas grįžo į tarnybą po vaiko priežiūros atostogų, Tyrimo komisija neteikė pareiškėjui visos informacijos dėl 2017-04-11 pranešimo ketvirtame epizode nurodytų aplinkybių, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą.
2.3. Pareiškėjas 2017-09-08 pateikė paaiškinimą (toliau – 2017-09-08 paaiškinimas), kuriame nurodė jam tuo metu žinomas aplinkybes, dėl kurių nėra garantuotas Tyrimo komisijos nešališkumas ir nepriklausomumas. Tyrimo komisija buvo šališka ir tendencinga, neapklausė R. V. ir darė prielaidomis grįstas išvadas, neteisingai vertino 2017-03-16 vykusio pokalbio tarp pareiškėjo, R. V., V. K. ir S. K. (toliau – 2017-03-16 pokalbis) turinį. Šio pokalbio metu VTEK narių V. K. ir S. K. pasakytos frazės vienareikšmiškai suprantamos kaip bauginimas siekiant susitarti su pareiškėju, kad jis savo noru paliktų valstybės tarnybą. Tyrimo komisija nepagrįstai konstatavo, jog prielaidos, esą pareiškėjo tarnybiniu tyrimu gali būti suinteresuotos ir kai kurios už VTEK ribų esančios institucijos yra visiškai nepagrįstos. 2017-03-16 pokalbyje, kuris pacituotas skunde, buvo pasakyta frazių, leidžiančių suprasti, kad nurodymą atleisti pareiškėją iš pareigų VTEK nariai ir tuometinis vadovas gavo iš Lietuvos Respublikos Seimo, be to, tai padaryti buvo suinteresuota ir pati VTEK, tačiau Tyrimo komisija to netyrė, neapklausė 2017-03-16 pokalbio liudytojų.
2.4. Pagal VTEK pirmininko 2015-01-22 įsakymu Nr. T-1 patvirtinto VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 8 punktą, pareiškėjas, kaip skyriaus vedėjas, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas VTEK pirmininkui, todėl visais 2017-04-11 pranešime nurodytais atvejais, kurie įvertinti kaip galimi tarnybiniai nusižengimai, jis vykdė VTEK pirmininko pavedimus. Dėl aplinkybių, susijusių su atsakymo G. K. parengimu ir jo išsiuntimu gali patvirtinti tik tuo metu VTEK pirmininko pareigas ėjęs R. V.. Telefoninio ryšio duomenų analizę, reikalingą statistikos tikslais, jis taip pat rinko vykdydamas tiesioginio vadovo pavedimą. Pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo pateikęs VTEK pirmininkui R. V. patikslintus projekto „Asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, privačių interesų deklaracijų tvarkymo, duomenų teisėtumo kontrolės ir atsakomybės taikymo gerinimas“ (toliau – Projektas) dokumentus, tačiau Tyrimo komisija atsisakė į medžiagą įtraukti pareigas perduodančio VTEK pirmininko R. V. ir laikinai pirmininko pareigas eisiančio V. K. dokumentų (projektų) perdavimo aktus. Dėl visų šių aplinkybių nustatymo buvo būtini R. V. paaiškinimai, todėl pareiškėjas Tyrimo komisijai 2017-09-20 pateikė prašymą Nr. G-2679-(7.14) „Dėl informacijos, susijusios su tarnybiniu tyrimu, išreikalavimo“ (toliau – 2017-09-20 prašymas), tačiau jį gavusi Tyrimo komisija neatliko savo pareigos nešališkai, objektyviai ir visapusiškai atlikti tyrimą. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punktu, pareiškėjas 2017-09-26 pateikė skundą VTEK nariui, laikinai einančiam VTEK pirmininko pareigas V. K..
2.5. Dėl pareiškėjui pripažinto pažeidimo rengiant VTEK pirmininko R. V. 2017-01-16 raštą Nr. S-89-(2.5) „Dėl išaiškinimo“ (t. y. atsakymo G. K.) (toliau – 2017-01-16 raštas Seimo narei G. K.), pareiškėjas nurodo, kad šio rašto vizavimo dieną jis vykdė kitus pavedimus ir aptarnavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ekspertų misiją. Tyrimo komisija nevertino šios užimtumo aplinkybės, rašto projekto ir vizuoto atsakymo G. K. varianto, todėl neištyrė aplinkybių, kiek pareiškėjas realiai dalyvavo rengiant atsakymo G. K. turinį ir kuri teksto dalis yra pareiškėjo, o kuri – R. V.. Pareiškėjo teigimu, VTEK nariai nepageidavo susipažinti su atsakymo G. K. turiniu, todėl pareiškėjo kaltinimas dėl aptarto nesupažindinimo visiškai nepagrįstas. Nors Tyrimo komisijai Įsakymu Nr. T-12 nebuvo pavesti tirti pareiškėjo komentarų žiniasklaidos priemonėse, tačiau ji juos tyrė ir padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo komentarų apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės L. G. elgesį. Pareiškėjas komentavo apie viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje problematiką bendrai, todėl Tyrimo komisija nepagrįstai komentaro ir publikacijos turinį susiejo su konkrečiu asmeniu. Tyrimo komisija taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas rinko VTEK narės G. I. ir VTEK sekretoriato Administravimo skyriaus vedėjo E. Č. tarnybinių mobiliųjų telefonų ryšių duomenis. Pareiškėjas atliko ne kontrolę, o surinko ir apdorojo statistinius duomenis VTEK pirmininko R. V. pavedimu, kai VTEK vadovą pats informavo apie pažeidimus VTEK viduje. Tyrimo komisijai 2017-04-05 įsakymu nebuvo pavesta tirti šių aplinkybių. Pareiškėjo veiksmų, atliekant Projekto vykdymo funkcijas, tyrimas taip pat nebuvo nurodytas 2017-04-05 įsakyme. Pareiškėjas buvo paskirtas Projekto vadovu, tačiau VTEK pirmininko 2017-03-13 įsakymu Nr. T-6 panaikinus VTEK pirmininko 2016-05-30 įsakymą Nr. T-14, jis kaip Projekto vadovas neteko įgaliojimų. Ta pačią dieną pareiškėjas pateikė VTEK pirmininkui R. V. pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto pastabas patikslintus Projekto dokumentus. Tyrimo komisija neteisėtai atsisakė priimti jo 2017-09-29 pateiktus papildomus paaiškinimus, nors tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga buvo papildyta. Už Projekto koordinavimą, paraiškos ir kitų dokumentų derinimą bei rengimą buvo taip pat atsakinga ir VTEK dirbanti E. M..
2.6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, pateikė papildomus paaiškinimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VTEK atsiliepime (e. bylos 2 t., b. l. 1–7) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad:
3.1. Įsakymas priimtas vadovaujantis Tyrimo komisijos 2017-09-29 išvada Nr. IN-154 (toliau – Išvada). Vien ta aplinkybė, kad Seimas nėra teisės aktų nustatyta tvarka paskyręs naujo VTEK pirmininko, Įsakymą pasirašė ne vyriausias amžiumi VTEK narys, nedaro Įsakymo neteisėtu. Įsakymu pareiškėjui jokia tarnybinė nuobauda skirta nebuvo, todėl teisinių pasekmių jam nesukėlė.
3.2. Pareiškėjo skundžiamo tarnybinio tyrimo dokumentai įrodo, kad: 1) tris veikos epizodus Tyrimo komisija nagrinėjo gavusi VTEK vadovo pavedimą, kiekvienu iš šių atvejų įformintą rašytine rezoliucija; 2) apie visus keturis veikos epizodus pareiškėjas buvo išsamiai informuotas 2017-04-11 pranešimu ir dėl šių aplinkybių Tyrimo komisijai teikė 2017-09-08 paaiškinimą; 3) gavęs 2017-02-01 siūlymą tuometinis VTEK pirmininkas R. V. jokio tyrimo, kurio procedūras bei tvarką reglamentuoja VTĮ bei Taisyklės, neatliko. Dar iki tarnybinio tyrimo pradžios šį klausimą oficialiai kėlė ne tik VTEK nariai, bet ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai 2017-03-09 vykusio posėdžio metu. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, klausimas nebuvo ištirtas ir joks Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas atitinkantis sprendimas dėl pareiškėjo nebuvo priimtas. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas ir Įsakymas priimtas griežtai laikantis VTĮ ir Taisyklių nuostatų, šiuose teisės aktuose įtvirtintų procedūrų bei procesinių terminų. Nagrinėjamu atveju, 2017-09-29 (penktadienis) buvo paskutinė (dvidešimta) darbo diena tarnybinio nusižengimo tyrimui dėl pareiškėjo tarnybinių veikų atlikti ir užbaigti. Šią dieną (apie pietus) pareiškėjas atvyko susipažinti su tyrimo byla ir tai padaręs jau po darbo valandų prie tyrimo paprašė pateikti jo ką tik surašytą papildomą paaiškinimą. Tyrimo komisija pagrįstai atsisakė tai padaryti, nes tuo metu tyrimas, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis buvo užbaigtas, Išvada pasirašyta Tyrimo komisijos narių ir nustatyta tvarka užregistruota. Pareiškėjas su naujais, į tyrimo bylą 2017-09-25 patiktais dokumentais nesusipažino iki pat tyrimo pabaigos, o teisės aktai Tyrimo komisijai nenustato prievolės pareiškėją informuoti apie kiekvieną tyrimo eigoje į bylą pridėtą dokumentą (tarp kurių buvo viešų ir pareiškėjui pagal einamas pareigas gerai žinomų duomenų), o taip pat pranešti, kuomet yra pradedama rašyti tarnybinio nusižengimo išvada ir kada ji yra pabaigiama. Tyrimo komisija sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui dalyvauti teikiant paaiškinimus, prašymus, tiriant įrodymus, tenkino visus jo prašymus susipažinti su tyrimo medžiaga bei gauti prašomų dokumentų kopijas.
3.3. Tyrimo komisija pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo į bylą pateikti dokumentus, anot jo, galinčius pagrįsti jo tarnybines veikas, šiuo atveju — neveikimą, vadovaujant Projektui. Šie dokumentai neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio su pareiškėjo veikų vertinimu. Pareiškėjas Tyrimo komisijai ir teismui nepaaiškino, kodėl, jo nuomone, jis 2017-03-13 buvo atšauktas iš Projekto vadovo pareigų. VTEK bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti Privačių interesų deklaracijų registrui įsteigti būtinus darbus, už kuriuos, pagal VTEK Prevencijos skyriaus vedėjui nustatytus reikalavimus, ir toliau liko atsakingas pareiškėjas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad neapklausus buvusio VTEK pirmininko R. V. Išvada yra neobjektyvi, neišsami, nepagrįsta. Motyvai, kodėl buvo atsisakyta tai padaryti, yra nurodyti pačioje Išvadoje. Tyrimo komisija vertino pareiškėjo veikas, už kurias ir pats R. V. buvo ne tik kritikuojamas, bet ir susilaukė neigiamo įvertinimo. Iš Išvadoje pateiktų aplinkybių visumos darytina išvada, kad R. V. pareiškėjo daromus tarnybinius nusižengimus toleravo, galimai pareiškėjui padėjo išvengti realios tarnybinės atsakomybės. Todėl R. V. parodymai šiuo konkrečiu atveju būtų akivaizdžiai šališki, neobjektyvūs ir nepatikimi.
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėjo teiginiai, esą duoti interviu dienraščio „Klaipėda“ žurnalistei jam pavedė R. V., nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjas, kuris yra oficialus VTEK atstovas, neturėjo teisės komentuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės L. G. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTĮ) nuostatoms tokiu būdu, iš kurio ne tik ši politikė, bet ir VTEK parlamentinę kontrolę atliekančios institucijos atstovai susidarė vienareikšmišką išvadą, kad valstybės tarnautojas, VTEK dar neatlikus atitinkamo tyrimo ir nepriėmus sprendimo, viešai daro išankstinius ir savarankiškus teisinius vertinimus. Pareiškėjo teiginiai, esą Seimo narei G. K. rengto rašto jis nepristatė VTEK todėl, kad VTEK nariai nesidomėjo jo vadovaujamo Prevencijos skyriaus veikla, neatitinka pareiškėjo, kaip VTEK techniškai aptarnauti įpareigoto valstybės tarnautojo statuso. VTEK svarsto tokius klausimus, kurie yra parengiami ir jai pristatomi VTEK sekretoriato darbuotojų. VTEK posėdžiai yra organizuojami reguliariai, ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pristatyti oficialiai gautą G. K. paklausimą VTEK posėdyje ir į jį atsakyti teisės aktuose nustatytais terminais, šiuo konkrečiu atveju buvo galima. Pareiškėjo teiginiai apie tariamą VTEK vadovo ir Tyrimo komisijos šališkumą ar galimą interesų konfliktą nėra nauji. Kaip matyti iš šio asmens skundo, VTEK vadovo buvo prašoma atlikti tyrimą dėl Tyrimo komisijos narių šališkumo, nenurodant pagrįsto ir teisiškai motyvuoto šiam tyrimui atlikti būtino pagrindo. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie galimą VTEK vadovo, ar kurio nors kito VTEK nario jo atžvilgiu egzistavusį asmeninio pobūdžio interesą.
3.5. Pareiškėjo, kaip VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) funkcija yra techniškai aptarnauti VTEK, kaip kolegialią instituciją ir tai daryti tinkamai. Absoliučios daugumos VTEK narių kolektyviai pasirašyti bei tuometiniam VTEK pirmininkui R. V. 2016-08-31 ir 2017-02-01 įteikti skundai dėl pareiškėjo tarnybinių veikų, akivaizdžiai parodo, kad VTEK, kaip kolegialus organas, turėjo pagrįstų įtarimų, kad jį techniškai aptarnaujantis pareiškėjas savo tarnybines pareigas vykdo netinkamai. Pareiškėjo vienasmeniškos iniciatyvos, nesuderintos su VTEK pozicija, sukėlė itin didelį rezonansą visuomenėje, tiesiogiai pakenkė VTEK reputacijai. Tuometinis VTEK vadovas R. V. ne tik atsisakė vertinti kolektyvinį VTEK narių 2017-02-01 siūlymą dėl pareiškėjo tarnybinių veikų, tačiau ir vėlesniais savo veiksmais (išleisdamas atitinkamus įsakymus) sudarė sąlygas šiam valstybės tarnautojui išvengti realios teisinės atsakomybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir pakartotinį 2017-04-04 kreipimąsi, VTEK vadovo 2017-04-05 įsakymu, vadovaujantis teisės aktais nustatyta tvarka, buvo pradėta pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra.
3.6. Atsakovė įsitikinusi, kad VTEK veiklą kontroliuojančių institucijų atstovai nėra asmeniškai (privačiai) suinteresuoti atleisti pareiškėją iš pareigų. Jokių nurodymų, pavedimų ar prašymų šiuo klausimu iš Seimo niekada nebuvo gavęs nei kuris nors VTEK narys, nei jos vadovas. Pareiškėjas, suvokdamas, kad atsistatydinus VTEK pirmininkui R. V., po 2017-03-20 jo atžvilgiu nedelsiant bus pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, neįspėjęs savo privačia įranga 2017-03-16 slapta padarė privataus pokalbio su VTEK pirmininku R. V. ir dar dviem VTEK nariais garso įrašą. Šios informacijos pagrindu VTEK apkaltino šantažu, psichologiniu spaudimu ir kitais veiksmais, kurie nesuderinami su VTEK statusu ir veikla. Tariamas VTEK vadovo, narių ir darbuotojų šališkumas, apie kurį kalbama skunde, yra grindžiamas išskirtinai tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis ir realaus faktinio pagrindo neturinčiais spėliojimais, siekiant išvengti realios teisinės atsakomybės.
Atsiliepimas
3.7. VTEK atstovai teismo posėdyje atsiliepime išdėstytais motyvais prašė skundą atmesti.
4. Teisme gauti du tomai VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo M. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentų (toliau – Tyrimo byla).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neskirta, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Remiantis surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:
6.1. VTEK nariai D. P., G. I. ir V. K. VTEK pirmininkui R. V. pateikė 2017-02-01 siūlymą (e. bylos 2 t., b. l. 9–10), kuriame paprašė VTĮ nustatyta tvarka įvertinti pareiškėjo elgesį ir tarnybinę veiklą, apie vertinimo rezultatus per mėnesį informuoti VTEK narius. VTEK narių 2017-02-01 siūlyme, be kita ko, nurodyta, kad:
(1) pareiškėjas asmeninę nuomonę dėl iniciatyvos įteisinti atsidėkojimą gydytojams pinigais viešai (t. y. interneto svetainėje www.sekunde.lt ir LNK žiniose) pateikė kaip VTEK poziciją ir taip viršijo savo įgaliojimus, padarė didelę žalą VTEK autoritetui bei sumažino visuomenės pasitikėjimą šia institucija;
(2) VTEK 2016-08-31 posėdyje jos pirmininkui pasiūlyta įvertinti pareiškėjo elgesį dėl galimo įgaliojimų viršijimo VTĮ nustatyta tvarka ir apie vertinimo rezultatus per mėnesį informuoti VTEK narius, tačiau VTEK nariai iki 2017-02-01 siūlymo pateikimo dienos nėra informuoti ir supažindinti su pareiškėjo tarnybinio nusižengimo vertinimo rezultatais, todėl paprašyta VTEK pirmininko iki 2017-02-08 VTEK posėdžio pateikti VTEK nariams pareiškėjo tarnybinio patikrinimo išvadą ir įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo kopiją;
(3) pareiškėjas 2017-01-16 davė pavedimą A. P. parengti ir vizavo prieštaringai vertinamą privačių interesų deklaravimo išaiškinimą dėl buvusios Seimo narės G. K. 2017-01-15 prašymo VTEK ištirti jos rašte nurodytą situaciją, pareiškėjas atsakymą G. K. pateikė SMS žinute 2017-01-16, o pareiškėjo vadovaujamo skyriaus atsakyme G. K. netinkamai išaiškintos VPIDVTĮ nuostatos. Tokiais veiksmais pareiškėjas ne tik pakenkė VTEK autoritetui, bet ir sukėlė neigiamas pasekmes VTEK pirmininkui;
(4) pareiškėjas VTEK vardu 2016-02-01 parengė ir pateikė VTEK pirmininkui pasirašyti rekomendacijas G. K.. Apie tai VTEK nariai sužinojo 2017-01-31, susipažinę su 2017-02-01 VTEK sprendimo projektu „Dėl G. K.“. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes pagal VTEKĮ 17 straipsnio 9 punktą teikti rašytines rekomendacijas VTEK vardu gali tik VTEK;
(5) pareiškėjas, atlikdamas tarnybines pareigas, sistemingai ir šiurkščiai pažeidžia padorumo ir pavyzdingumo principus. Dėl savo elgesio jis nuolat sulaukia pastabų iš VTEK narių, VTEK posėdžių metu be VTEK pirmininko leidimo ginčijasi su VTEK nariais, nėra lojalus ir paslaugus kolegoms, kurie atvirai išsako motyvuotus jo tarnybinės veiklos trūkumus ir (ar) turi kitokią nuomonę svarstomu klausimu. Toks elgesys nesuderinamas su padorumo principu, pagal kurį kiekvienas valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti lojalūs ir paslaugus savo vadovybei ir kolegoms (Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 5.1–5.2 punktai);
(6) pareiškėjas nesugeba laiku ir profesionaliai atlikti tarnybinių pareigų (pvz., Privačių interesų deklaravimo taisyklės iki šiol nesuderintos su naujos redakcijos VPIDVTĮ, kai kurie jo vizuotų VTEK nuomonių projektai neatitinka įstatymo reikalavimų, neretai pažeidžiami prašymų nagrinėjimo terminai ir kt.), nepagarbiai elgiasi su VTEK nariais, nepripažįsta savo klaidų ir jų netaiso. Toks pareiškėjo elgesys nesuderinamas su pavyzdingumo principu, pagal kurį kiekvienas valstybės tarnautojas privalo savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (Etikos taisyklių 93 punktas), pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais (Etikos taisyklių 9.4 punktas), pripažinti savo klaidas ir jas taisyti (Etikos taisyklių 9.8 punktas).
6.2. Dėl 2017-02-01 siūlymo pareiškėjas VTEK pirmininkui R. V. 2017-02-08 pateikė paaiškinimą Nr. IN-22 (e. bylos 2 t., b. l. 16–19). VTEK pirmininkas R. V. rezoliucijoje ant 2017-02-01 siūlymo nurodė, kad susipažino su pareiškėjo paaiškinimu ir kad atlikti tyrimą nėra pagrindų.
6.3. Pareiškėjas VTEK pirmininkui R. V. 2017-02-28 pateikė tarnybinį pranešimą Nr. IN-37 „Dėl informacijos apie galimus pažeidimus pateikimo“ (toliau – 2017-02-28 tarnybinis pranešimas) (e. bylos 2 t., b. l. 20), kuriame nurodė, kad jis, 2017 m. vasario mėn. rinkdamas duomenis apie konsultacijas telefonu VTEK 2016 m. veiklos ataskaitai, atliko VTEK narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų telefonų pokalbių išklotinių analizę ir nustatė, kad: 1) 2016 m. balandžio, birželio, lapkričio ir 2017 m. sausio mėnesiais iš Komisijos narei G. I. priskirto tarnybinio mobilaus telefono Nr. 864693194 buvo vykdomi balsavimai (UAB „Medianon“ pramoginis turinys, balsavimai, paramos projektai) bei perkami loterijos bilietai (UAB „Olifėja“ paslaugos/bilieto mokestis, paslaugos užsakymas); 2016 m. gruodžio mėnesį, iš Administravimo skyriaus vedėjui E. Č. priskirto tarnybinio mobilaus telefono Nr. 864717596 buvo perkami loterijos bilietai (UAB „Olifėja“ paslaugos/bilieto mokestis, UAB „Lietloto“ loterijos bilieto užsakymo mokestis). Ant 2017-02-28 tarnybinio pranešimo 2017-04-05 uždėta rezoliucija „Tyrimo komisijai“, kuri, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, pasirašyta VTEK nario V. K., rezoliucijos užrašymo dieną laikinai ėjusio VTEK pirmininko pareigas.
6.4. VTEK 2017-03-20 gavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) raštą (reg. Nr. G-741-(2.4)) (toliau – VRM 2017-03-20 raštas) (e. bylos 2 t., b. l. 25–26), kuriuo VRM nurodė, kad VTEK nėra pateikusi patikslinto projektinio pasiūlymo „Privačių interesų registro sukūrimas“ pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-V-916 priemonę „Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“. Šiuo raštu VRM paprašė, kad VTEK tokį projektinį pasiūlymą ir investicijų projektą pateiktų iki 2017-03-22 ir nurodė, kad, nepateikus patikslintų dokumentų iki nurodytos datos, bus laikoma, kad VTEK nenumato projekto „Privačių interesų registro sukūrimas“ vykdyti pagal 10 prioritetą. Ant VRM 2017-03-20 rašto uždėtos dvi rezoliucijos, t. y. „Evelinai“ (data 2017-03-20 (nors paskutinio datos skaitmens neįmanoma įskaityti, tačiau darytina prielaida, kad anksčiausiai rezoliucija uždėta šio rašto registracijos dieną)) ir „Tyrimo komisijai“ (data 2017-04-05). Abi rezoliucijos, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, pasirašytos VTEK nario V. K., rezoliucijų užrašymo dieną laikinai ėjusio VTEK pirmininko pareigas.
6.5. VTEK gavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2017-03-21 raštą Nr. S-2017-2691 „Dėl L. G. prašymo“ (reg. 2017-03-23, Nr. G-765-(2.5)) (toliau – Seimo komiteto 2017-03-21 raštas) (e. bylos 2 t., b. l. 62; Tyrimo bylos 1 t., b. l. 81), kuriame išreikšta šio Seimo komiteto nuomonė, kad buvusio komisijos pirmininko R. V. žiniasklaidos priemonėse išsakyta nuomonė apie daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkui mokamo atlyginimo dydį ir pareiškėjo (VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo) pastebėjimas, kad „visa ši istorija neskaniai kvepia“ yra subjektyvūs ir nedera su VTEK veikloje taikomu nešališkumo principu, nurodančiu, kad valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, vengti asmeniškumo (VTEKĮ 3 straipsnio 3 dalis, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ant Seimo komiteto 2017-03-21 rašto uždėtos kelios rezoliucijos, pasirašytos VTEK nario V. K., rezoliucijų užrašymo dieną laikinai ėjusio VTEK pirmininko pareigas: viena jų „Aretai“ (data 2017-03-23), kita „Tyrimo komisijai“ (data 2017-04-05) (e. bylos 2 t., b. l. 43, 62).
6.6. VTEK narės D. P. ir G. I. 2017-04-04 kreipimusi (e. bylos 2 t., b. l. 8) kreipėsi šios komisijos narį laikinai einantį VTEK pirmininko pareigas V. K., prašydamos inicijuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ir, atlikus vertinimą, priimti dėl šio valstybės tarnautojo atitinkamą sprendimą. 2017-04-04 kreipimesi jos nurodė, kad VTEK narių tuometiniam pirmininkui R. V. buvo įteiktas 2017-02-01 siūlymas, kuriame, jų nuomone, buvo išdėstytas motyvuotas ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas prašymas įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą ir priimti dėl jo atitinkamą sprendimą, tačiau į 2017-02-01 siūlymą nebuvo atsižvelgta.
6.7. VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas V. K., be kita ko, atsižvelgdamas į 2017-04-04 kreipimąsi, priėmė 2017-04-05 įsakymą Nr. T-12 (2017-04-05 įsakymas) (e. bylos 2 t., b. l. 11), sudarė Tyrimo komisiją, kuriai pavedė, vadovaujantis gautu 2017-04-04 kreipimusi, atlikti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo pareiškėjo netinkamo pareigų atlikimo.
6.8. Tyrimo komisija pareiškėjui adresuotu 2017-04-12 raštu Nr. S-737-(7.14) „Dėl informacijos apie tarnybinio nusižengimo tyrimą“ (2017-04-12 raštas) (e. bylos 2 t., b. l. 12; Tyrimo bylos 1 t., b. l. 5) pareiškėją informavo apie tai, kad, gavus duomenų apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, 2017-04-05 įsakymu sudaryta Tyrimo komisija, ir išsiuntė 2017-04-11 pranešimą Nr. IN-59 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (2017-04-11 pranešimas) (e. bylos 2 t., b. l. 13–15; Tyrimo bylos 1 t., b. l. 6–8). 2017-04-12 rašte nurodyta, kad prie jo pridėta 20 lapų dokumentų, tačiau jie nėra įvardinti, o nei iš e. byloje esančios medžiagos, nei iš VTEK pateiktos Tyrimo bylos nėra galimybės nustatyti kokie dokumentai pridedami. Tyrimo komisija 2017-04-11 pranešimu pareiškėją informavo, kad jis, atsižvelgiant į šiame pranešime nurodytus duomenis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – galimai viršijęs suteiktus tarnybinius įgaliojimus, neatlikęs tarnybinių pareigų, pažeidęs VTEK kolegialumo principą, nesilaikęs tarnybinės subordinacijos reikalavimų, parodęs nepagarbą žmogui bei valstybei, veikęs viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, viešai sumenkinęs VTEK gerą vardą bei reputaciją, ir tokiu būdu galbūt pažeidęs VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 5, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 4–6 punktų, VPIDVTĮ 13 straipsnio 2 dalies, VTEKĮ 3 straipsnio 2 dalies, Etikos taisyklių 2.1–2.5, 4.3, 4.4, 6.1–6.3, 9.3, 9.4, 9.8 punktų, VTEK darbo reglamento 37.4, 38, 100 punktų, VTEK pirmininko 2015-01-22 įsakymu Nr. T-2 patvirtintų VTEK Prevencijos skyriaus nuostatų 14.4 punkto, VTEK pirmininko 2015-01-22 įsakymu Nr. T-l patvirtintų pareigybės aprašymo 7.1 (2017-04-11 pranešime klaidingai nurodyta 71.) ir 7.2 punktų nuostatas. Paprašė pareiškėją, pasibaigus laikinam nedarbingumui ir atostogoms, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti Tyrimo komisijai rašytinį paaiškinimų dėl nurodyto, pareiškėjo galbūt padaryto, tarnybinio nusižengimo. Tyrimo komisija 2017-04-11 pranešime nurodė, kad:
(1) šio tarnybinio tyrimo dalykas yra 2017-02-01 siūlymo 3 ir 5 (bei žemiau) punktuose (taip pat žr. šio teismo sprendimo 6.1 (3), (5), (6) punktus) nurodyti pareiškėjo tarnybiniai veiksmai;
(2) 2017-02-01 siūlyme pareiškėjo tarnybinę veiklą buvo prašoma įvertinti per vieną mėnesį ir apie vertinimo rezultatus informuoti VTEK narius, o šiam terminui nesuėjus pareiškėjas tuometiniam VTEK pirmininkui R. V. pateikė 2017-02-28 tarnybinį pranešimą, kuriuo galimai norėjo diskredituoti VTEK narę G. I. ir sau palankiu būdu paveikti R. V. sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo. Pareiškėjui nėra suteikta teisė rinkti, kaupti, apdoroti ir skleisti tarnybinę informaciją apie VTEK narių mobiliojo ryšio sąskaitas, jų turinį bei adresatus, nes kontroliuoti VTEK pirmininko 201-10-30 įsakymo Nr. T-28 „Dėl tarnybinio mobiliojo ryšio sąskaitų“ vykdymą yra pavesta kitam valstybės tarnautojui VTEK Administravimo skyriaus vedėjui E. Č., apie kurį, kaip matyti iš 2017-02-28 tarnybinio pranešimo, pareiškėjas taip pat rinko, kaupė bei skleidė informaciją. Pareiškėjas informuotas, kad tokiais veiksmais jis galbūt viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, o, galimai be teisinio pagrindo rinkdamas tarnybinę informaciją, jis parodė nepagarbą Seimo skirtam valstybės pareigūnui ir savo kolegai, o perduodamas ją VTEK pirmininkui galbūt veikė viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, tuo pažeisdamas VPIDVTĮ 13 straipsnio 2 dalį;
(3) VTEK gavo Seimo komiteto 2017-03-21 raštą, kuriame teigiama, kad pareiškėjo žiniasklaidos priemonėse vienasmeniškai pateiktas komentaras apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės L. G. elgesį yra „subjektyvus ir nedera su VTEK veikloje taikomu nešališkumo principu, nurodančiu, kad valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, vengti asmeniškumo“ (VTEKĮ 3 straipsnis, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
(4) VTEK pirmininko R. V. 2016-05-30 įsakymu Nr. T-14 „Dėl projekto „Asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, privačių interesų deklaracijų tvarkymo, duomenų teisėtumo kontrolės ir atsakomybės taikymo gerinimas“ administravimo (valdymo) grupės sudarymo ir jos narių veiklos sričių nustatymo“, pareiškėjas paskirtas projekto vadovu, atsakingų už vadovavimą jam ir proceso įgyvendinimo kontrolę. Ši pareiškėjo vadovaujama darbo grupė buvo sudaryta siekiant tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą, numatomą finansuoti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę Nr. 10.1.2-ESFA-V-916 „Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“. VTEK 2017-03-20 gavo VRM 2017-03-20 raštą, kuriame teigiama, kad ministerija 2017-01-25 raštu pateikė pastabas VTEK dėl projektinio pasiūlymo „Privačių interesų registro sukūrimas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę Nr. 10.1.2-ESFA-V-916 „Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“, nurodydama šį projektinį pasiūlymą patikslinti iki 2017-02-09 dienos. VTEK prašymu VRM šį terminą pratęsė iki 2017-03-13, ir dar kartą – iki 2017-03-22. VTEK nurodė, kad, jos duomenimis minėtasis projektinis pasiūlymas taip ir nebuvo patikslintas ir priėjo prie išvados, kad dėl pareiškėjo tarnybinio elgesio (galimo neveikimo) galbūt iškilo grėsmė šio VTEK vykdomo projekto įgyvendinimui.
6.9. Pareiškėjas 2017-09-08 pateikė paaiškinimą „Dėl 2017 m. balandžio 11 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. IN-59 nurodytų aplinkybių“ (2017-09-08 paaiškinimas) (reg. 2017-09-08 Nr. G-2552-(7.14) (e. bylos 2 t., b. l. 112–123; Tyrimo bylos 1 t., b. l. 94–104). Šiame paaiškinime pareiškėjas pateikė 2017-03-16 VTEK patalpose apie 14 val. 40 min. įvykusio susitikimo su buvusiu VTEK pirmininku R. V., VTEK nariais S. K. ir V. K. garso įrašo stenogramą, iš kurios turinio matyti, kad šio pokalbio metu yra kalbama apie pareiškėjo išėjimo arba atleidimo iš tarnybos alternatyvas. Taip pat 2017-09-08 paaiškinime pareiškėjas, be kita ko, paaiškino, kad:
(1) dėl VTEK narių 2017-02-01 siūlymo ir 2017-04-04 kreipimosi pareiškėjas yra pateikęs 2017-02-08 paaiškinimą, kuriuo prašė remtis tiriant 2017-04-11 pranešimo pirmoje pastraipoje nurodytas aplinkybes. 2017-02-01 siūlyme ir 2017-04-04 kreipimesi išdėstytas aplinkybes ir dėl jų pateiktą pareiškėjo 2017-02-08 paaiškinimą jau įvertino tuometinis VTEK pirmininkas, kuris nusprendė, kad dėl to atlikti tyrimą nėra pagrindo;
(2) medžiagą, susijusią su telefoninio ryšio paslaugomis, pareiškėjui pateikė tuometinis VTEK pirmininkas R. V. ir davė pavedimą atlikti perduotų dokumentų analizę statistikos reikmėms. Ši informacija buvo teikiama rengiant 2016 metų VTEK veiklos ataskaitą. Vykdydamas šį pavedimą pareiškėjas atliko ne kontrolę, o surinko ir apdorojo statistinius duomenis VTEK pirmininko R. V. pavedimu. Tai darydamas aptiko informaciją apie loterijos bilietų ir pramoginio turinio paslaugų pirkimą iš tarnybinių telefonų ir apie tai informavo savo tiesioginį vadovą tarnybiniu pranešimu;
(3) L. G. elgesio nekomentavo, o 2017-02-13 dienraščio „Klaipėda“ straipsnyje „Politikės tikslas – pinigai?“ yra pateikiama pareiškėjo, kaip specialisto, nuomonė tik apie įstatymo įgyvendinimo problematiką. Pareiškėjas 2017-02-21 VTEK gavo L. G. raštą ir jį registravo Nr. G-495-(2.5). Tuometinis VTEK pirmininkas R. V. įvertino šio rašto turinį ir spręsdamas L. G. klausimą nusišalino, o pareiškėjo atžvilgiu tyrimas dėl to nebuvo pradėtas, nes L. G. atžvilgiu jis komentarų žiniasklaidai neteikė;
(4) 2017-03-13 pateikė tuometiniam VTEK pirmininkui R. V. pagal VRM ir IVPK pastabas patikslintus Projekto dokumentus, kurie buvo rengiami po VTEK veiklos metinės ataskaitos rengimo. Realiai šiam darbui buvo skirtos tik dvi savaitės, todėl, teikdamas parengtus Projekto dokumentus pareiškėjas teigia informavęs VTEK primininką apie tai, kad Projekto dokumentų suderinimui reikia dar savaitės laiko, specialisto konsultacijos dėl Projekte numatytos kompiuterizuojamos veiklos procesų analizės. Pagal VTEK pirmininko 2016-05-30 įsakymo Nr. T-14 1.5 punktą, šiuo klausimu pareiškėjas turėtų tartis su Prevencijos skyriaus vyriausiuoju specialistu Ž. B., kuris yra „ORACLE“ sistemų specialistas, tačiau jis VTEK nebedirba. VTEK pirmininko 2017-03-13 įsakymu Nr. T-6 (Tyrimo bylos 1 t., b. l. 143) pareiškėjas kaip Projekto vadovas neteko įgaliojimų, o visą su Projektu susijusią informaciją ir dokumentus perdavė savo tiesioginiam vadovui, tuometiniam VTEK pirmininkui R. V..
6.10. VTEK 2017-10-02 gautas (reg. Nr. G-2796-(1.2)) pareiškėjo 2017-09-29 raštas „Papildomas paaiškinimas dėl 2017 m. balandžio 11 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. IN-59 nurodytų aplinkybių“ (toliau – 2017-10-02 papildomas paaiškinimas) (e. bylos 2 t., b. l. 70–71).
6.11. Tyrimo komisija 2017-09-29 surašė Išvadą (e. bylos 2 t., b. l. 260–280) iš kurios turinio matyti, kad, šios komisijos nuomone, pareiškėjas padarė šiuos tarnybinius nusižengimus:
(1) pareiškėjas Seimo narei G. K. adresuoto tuometinio VTEK pirmininko R. V. pasirašyto 2017-01-16 rašto Seimo narei G. K. nevizavo ir neužtikrino, kad tai padarytų jam pavaldus darbuotojas A. P.. Pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti, kad tai yra privaloma, tačiau, kaip matyti iš tyrimo medžiagos, to nepadarė tyčia. Todėl tokia veika pareiškėjas pažeidė VTEK darbo reglamento 100 punkte, VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkte, VTEK Prevencijos skyriaus nuostatų 14.4 punkte, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte, Etikos taisyklių 2.1 punkte įtvirtintus reikalavimus (žr. Išvados 17 psl., 3.1.1 punktą; e. bylos 2 t., b. l. 276) (toliau – 1 nusižengimas);
(2) pareiškėjas sąmoningai ir tyčia su 2017-01-16 raštu Seimo narei G. K. nesupažindino VTEK narių tuo pažeisdamas VTEKĮ 3 straipsnio 2 dalies ir VTEK darbo reglamento 37.4 punkto nuostatas. Ši pareiškėjo veika sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes ne tik VTEK pirmininkui, kuris privalėjo Seimui pateikti atsistatydinimo pareiškimą ir neteko pareigų, tačiau pakenkė ir VTEK prestižui ir dalykinei reputacijai, nes buvo viešai suabejota, ar ji savo veikoje vadovaujasi teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo principais (žr. Išvados 18 psl., 3.1.2 punktą; e. bylos 2 t., b. l. 277) (toliau – 2 nusižengimas);
(3) pareiškėjas, dienraščiui „Klaipėda“ 2017-02-13 išspausdintoje publikacijoje pateikdamas savo nuomonę (t. y. nurodydamas, kad „šita istorija neskaniai kvepia“) dėl Klaipėdos savivaldybės narės L. G. elgesio, tiesiogiai susijusio su jos 2017-02-09 oficialiu kreipimusi, kurio pagrindu VTEK tik 2017-02-22 nusprendė pradėti tyrimą, pakenkė VTEK prestižui ir dalykinei reputacijai, nes buvo suabejota, ar ji savo veikoje vadovaujasi teisėtumo ir nešališkumo principais. Tokia pareiškėjo veika kvalifikuotina kaip VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Etikos taisyklių 2.1 ir 2.2 punktų pažeidimas (žr. Išvados 18–19 psl., 3.2 punktą; e. bylos 2 t., b. l. 277–278) (toliau – 3 nusižengimas);
(4) pareiškėjas, 2017 m. vasario mėn. rinkęs ir 2017-02-28 raštu VTEK pirmininkui R. V. teikęs duomenis apie VTEK darbuotojus (VTEK narę G. I. ir E. Č.) tokia apimtimi, kokia jam nėra suteikta teisės aktais ir neišplaukia iš pavestų tarnybinių pareigų atlikimo būtinybės, viršijo savo tarnybinius įgaliojimus ir padarė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, draudžiantį piktnaudžiauti tarnyba (žr. Išvados 19 psl., 3.2 punktą; e. bylos 2 t., b. l. 278) (toliau – 4 nusižengimas);
(5) pareiškėjas, savo veika (neveikimu) – nustatytais terminais, 2017 m. vasario – kovo mėnesiais, VRM nepateikęs su Projekto vykdymo darbais susijusių patikslintų dokumentų, pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą pavyzdingumo, Etikos taisyklių 2.4, 2.5 ir 9.3 punktų reikalavimus (žr. Išvados 20 psl., 3.4 punktą; e. bylos 2 t., b. l. 279) (toliau – 5 nusižengimas).
6.12. VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas V. K., vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 14.3 punktu, VTEKĮ 13 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 13 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į Išvadą, be kita ko: 1) pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktų, VTEKĮ 3 straipsnio 2 dalies, Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.4, 2.5, 9.3, 9.8 punktų, VTEK 2009-04-23 sprendimu Nr. KS-31 (aktualios redakcijos) patvirtintu VTEK darbo reglamento (toliau – VTEK reglamentas) 37.4 ir 100 punktų, VTEK Prevencijos skyriaus nuostatų 14.4 punkto, Prevencijos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkto nuostatas; 2) nusprendė neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.
7. Pareiškėjas skunde, be kita ko, teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisykles, kas sudaro pagrindą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. VTEK su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Taigi nagrinėjamu atveju, pirmiausiai, būtina įvertinti, ar, priimant Įsakymą, buvo laikomasi pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių ir ar jų nesilaikymas laikytinas savarankišku pagrindu Įsakymą panaikinti.
8. Įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Taisyklių 14.3 punktu, pagal kurį valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas priima atitinkamu teisės aktu įformintą sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Šiame kontekste paminėtina, jog VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyti šie nagrinėjamu atveju reikšmingi tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai: 1) tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo; 2) tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Nurodytą VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 14.3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai, nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad, priimant skundžiamą Įsakymą, kuriuo įformintas Taisyklių 14.3 punkte nurodytas sprendimas, galėjo būti praleisti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti vieno mėnesio terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinei nuobaudai skirti ir (arba) 6 mėnesių terminas nuo nusižengimo padarymo dienos. Visos kitos VTĮ ir Taisyklėse įtvirtintos procedūrų taisyklės privalėjo būti išlaikytos.
9. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota VTĮ 30 straipsnyje ir Taisyklėse. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2015-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-497-492/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-02-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2005-04-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).
10. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
11. Pareiškėjas nurodo, kad 2017-04-05 įsakymas, kuriuo buvo sudaryta Tyrimo komisija, yra neteisėtas, nes jį priėmė neįgaliotas asmuo, t. y. ne vyriausias, kaip nustatyta VTEKĮ, o jauniausias pagal amžių VTEK narys. Dėl šios priežasties pareiškėjas kvestionuoja visą tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumą ir skundžiamo Įsakymo teisėtumą. Atsakovė teigia, kad vien ta aplinkybė, jog Seimas nėra teisės aktų nustatyta tvarka paskyręs naujo VTEK pirmininko, o Įsakymą pasirašė ne vyriausias amžiumi VTEK narys, nedaro Įsakymo neteisėtu.
12. Nustatyta, kad nuo 2017-03-20 ir visą ginčo laikotarpį laikinai VTEK pirmininko pareigas ėjo jauniausias pagal amžių (tai visuotinai žinomas faktas) VTEK narys V. K. (e. bylos 2 t., b. l. 63–67). Šis VTEK narys laikinai eiti VTEK pirmininko pareigas „paskirtas“ pačios komisijos 2017-03-17 protokoliniu nutarimu po to, kai laikinai eiti pirmininko pareigas atsisakė eiti pagal amžių vyresni už V. K. VTEK nariai S. K., D. P. (apie tai jie VTEK informavo patys posėdžio metu) ir G. I. (apie šios VTEK narės atsisakymą būti laikinai paskirta VTEK pirmininke pranešė S. K.) (žr. 2017-03-17 VTEK posėdžio protokolą Nr. IN-49-(1.3)).
13. Privaloma elgesio taisyklė atvejams, kai iškyla klausimas dėl vadovavimo VTEK laikotarpiu, kol nuolatinis jos pirmininkas nėra paskirtas įtvirtinta VTEKĮ 12 straipsnio „Pirmininko pavadavimas“ 2 dalyje. Šioje imperatyvioje teisės normoje nustatyta, kad kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą nėra suteikta jokių alternatyvų tokiais atvejais, kurie susiklostė nagrinėjamu atveju (t. y. iš pareigų atleidus VTEK pirmininką ir Seimui nepaskyrus naujojo), pačiai VTEK savo posėdyje balsavimo būdu išsirinkti laikiną pirmininką, inter alia (lot. k. be kita ko) ar laikinai einančiu pirmininko pareigas „paskirti“ ne vyriausią pagal amžių VTEK narį. Vadinasi, šiuo atveju VTEK, „paskirdama“ laikinai einančiu VTEK pirmininko pareigas jauniausią pagal amžių savo narį V. K., pažeidė VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalį ir veikė ultra vires (lot. k. viršijant įgaliojimus).
14. VTEKĮ 13 straipsnio „VTEK pirmininko kompetencija“ 1 dalyje nustatyta, kad VTEK pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų VTEK sekretoriato valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas. VTĮ 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Taisyklių 3 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jam gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą inicijuoti ir nuobaudas VTEK sekretoriato valstybės tarnautojams (nagrinėjamu atveju pareiškėjui) skirti gali tik teisėtai VTEK pirmininko pareigas einantis asmuo.
15. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta, VTEK, „paskirdama“ laikinai einančiu VTEK pirmininko pareigas jauniausią pagal amžių savo narį V. K., pažeidė VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalį ir veikė ultra vires (lot. k. viršijant įgaliojimus), kad būtent V. K. 2017-04-05 įsakymu buvo sudaryta Tyrimo komisija ir pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jį baigus būtent V. K. pasirašė skundžiamą Įsakymą, darytina išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą inicijavo ir skundžiamą Įsakymą priėmė neįgaliotas asmuo.
16. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjant šią administracinę bylą nustatyta ir kitų procedūros taisyklių pažeidimų, t. y.:
(1) Tyrimo komisija pareiškėjo prašymu atsisakė apklausti R. V., 2017-03-16 pokalbio, kurio metu kalbama apie pareiškėjo išėjimo arba atleidimo iš tarnybos alternatyvas ir galimai dėl to daromas poveikis pareiškėjui, liudininkų, nors tokia apklausa, teismo vertinimu, būtų padėjusi atskleisti nustatytų pažeidimų padarymo aplinkybes ir išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes;
(2) minėta, kad pagal Taisyklių 3 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtintą teisinį reguliavimą tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jam gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju 2017-04-05 įsakymu Tyrimo komisija sudaryta atsižvelgiant į 2017-04-04 kreipimąsi ir jai pavesta pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo pareiškėjo netinkamo pareigų atlikimo atlikti vadovaujantis šiuo kreipimusi. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad 2017-04-04 kreipimasis grindžiamas išimtinai 2017-02-01 siūlyme išdėstytomis aplinkybėmis (šios aplinkybės teismo posėdžio metu neneigė ir atsakovės atstovai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad oficiali informacija apie galimai padarytus 1 ir 2 nusižengimus VTEK pirmininkui pateikta 2017-02-01 siūlyme (žr. šio teismo sprendimo 6.1 (3) punktą). Bylos duomenys patvirtina, kad dėl 2017-02-01 siūlymo pareiškėjas tuometiniam VTEK pirmininkui R. V. 2017-02-08 pateikė paaiškinimą Nr. IN-22, kurį įvertinęs pastarasis rezoliucijoje ant 2017-02-01 siūlymo nurodė, kad susipažino su pareiškėjo paaiškinimu ir kad atlikti tyrimą nėra pagrindų (žr. šio teismo sprendimo 6.2 punktą). Taigi tuometinis VTEK pirmininkas (t. y. pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo), realizuodamas Taisyklių 3 punkto 1 pastraipoje įtvirtintą teisę, sąmoningai atsisakė dėl aplinkybių, susijusių su 1 ir 2 nusižengimais, pareiškėjo atžvilgiu pradėti tyrimą. Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, VTEK nariui, laikinai einančiam VTEK pirmininko pareigas V. K., 2017-04-05 įsakymu pradėjus tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su 1 ir 2 nusižengimais, buvo pažeistas Taisyklių 3 punkto 1 pastraipoje įtvirtintas teisinis reguliavimas;
(3) Taisyklių 3 punkto antrojoje pastraipoje įtvirtinta, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Konstatavus, kad oficiali informacija apie galimai padarytus 1 ir 2 nusižengimus VTEK pirmininkui pateikta 2017-02-01 siūlyme, o Tyrimo komisija dėl aplinkybių, susijusių su 1 ir 2 nusižengimais, ištyrimo sudaryta tik 2017-04-05 įsakymu, konstatuotina ir tai, kad šiuo aspektu buvo ženkliai pažeistas Taisyklių 3 punkto 2 pastraipoje įtvirtintas 5 darbo dienų terminas, per kurį turėjo būti pradėtas galimai pareiškėjo padarytų 1 ir 2 nusižengimų tyrimas (šis terminas suėjo 2017-02-08). Nustatyta, kad oficiali informacija apie galimai padarytą 3 nusižengimą VTEK gauta Seimo komiteto 2017-03-21 raštu (žr. šio teismo sprendimo 6.5 punktą), o VTEK nario V. K. rezoliucija „Tyrimo komisijai“ uždėta 2017-04-05. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo aspektu buvo pažeistas Taisyklių 3 punkto 2 pastraipoje įtvirtintas 5 darbo dienų terminas, per kurį turėjo būti pradėtas galimai pareiškėjo padaryto 3 nusižengimo tyrimas (šis terminas suėjo 2017-03-30). Bylos medžiaga patvirtina, kad VTEK pirmininkui R. V. pareiškėjo 2017-02-28 tarnybiniame pranešime pateikta informacija apie VTEK narės G. I. ir E. Č. priskirtų tarnybinių mobilių telefonų naudojimo aplinkybes tapo žinoma šio tarnybinio pranešimo pateikimo dieną (žr. šio teismo sprendimo 6.3 punktą), o VTEK nario V. K. rezoliucija ant 2017-02-28 tarnybinio pranešimo „Tyrimo komisijai“ uždėta 2017-04-05. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo aspektu buvo ženkliai pažeistas Taisyklių 3 punkto 2 pastraipoje įtvirtintas 5 darbo dienų terminas, per kurį turėjo būti pradėtas galimai pareiškėjo padaryto 4 nusižengimo tyrimas (šis terminas suėjo 2017-03-07). Nustatyta ir tai, kad oficiali informacija apie galimai padarytą 5 nusižengimą VTEK gauta VRM 2017-03-20 raštu (žr. šio teismo sprendimo 6.4 punktą), o VTEK nario V. K. rezoliucija „Tyrimo komisijai“ uždėta 2017-04-05. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo aspektu buvo pažeistas Taisyklių 3 punkto 2 pastraipoje įtvirtintas 5 darbo dienų terminas, per kurį turėjo būti pradėtas galimai pareiškėjo padaryto 3 nusižengimo tyrimas (šis terminas suėjo 2017-03-28).
17. Nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka, įvertinus visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad šie pažeidimai negali būti vertinami tik kaip formalūs. Nustatytų pažeidimų gausa, pobūdis, ypač atsižvelgiant į bendrą kontekstą, kuriam esant pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinio pažeidimo tyrimas (šis tyrimas pradėtas ne ilgai trukus nuo 2017-03-16 vykusio pokalbio tarp pareiškėjo, buvusio VTEK pirmininko R. V., V. K. ir S. K., kurio metu buvo išreikštas išankstinis V. K. nusistatymas pareiškėjo atžvilgiu, ir nuo V. K. „paskyrimo“ laikinai einančiuoju šios komisijos pirmininko pareigas), patvirtina, kad vien dėl šių pažeidimų Įsakymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas, Įsakymas naikintinas. Tai konstatavęs, teismas nebevertins kitų pareiškėjo ir atsakovės argumentų, nes toks vertinimas nebėra teisiškai reikšmingas. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
19. Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl klausimas dėl teismo išlaidų atlyginimo nespręstinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktas, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko 2017-10-19 įsakymą Nr. P-135 „Dėl M. S. tarnybinio nusižengimo“.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.