Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20-671/2016, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. V. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas jo patikslintas ieškinys. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra sumokėjęs 50,00 Eur žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios 266,00 Eur žyminio mokesčio dalies už teikiamą apeliacinį skundą mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi apelianto prašymą patenkino iš dalies, likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 266,00 Eur, sumokėjimą atidėjo iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Teismas nurodė, kad ieškovo pajamos nėra didelės, savo vardu registruoto kilnojamojo turto neturi, vykdo kreditorinius įsipareigojimus AB DnB bankui. Likusi mokėtino žyminio mokesčio suma 266,00 Eur yra didelė ir ieškovas dėl turtinės padėties negali sumokėti viso žyminio mokesčio, todėl nusprendė žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas E. V. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. V. prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti visoje apimtyje.

Skundžiamoje nutartyje, teismas visiškai nesprendė prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nemotyvavo, kodėl neatleidžia nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o savo iniciatyva atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas priims šioje byloje sprendimą.Ieškovas neprašė teismo atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nes jo turtinė padėtis iki apeliacinės instancijos teismas išnagrinės bylą iš esmės nepasikeis, ji nepagerės. Jis yra statutinis valstybės tarnautojas – policijos pareigūnas, kurio darbo užmokestis yra apskaičiuojamas pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, todėl kiekvieną mėnesį gauna fiksuotą darbo užmokestį, iš kurio, pagal teismo sprendimą, iki šiol yra išskaitoma 1/4 dalis darbo užmokesčio, kaip išlaikymas nepilnamečiui D. V., likusi apie 540 Eur suma yra skirta tik pragyvenimui – komunalinių mokesčių sumokėjimui, maistui, buitinių poreikių tenkinimui ir kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti.Ieškovas, savo sąskaitose neturėjo ir neturi lėšų likusios 266 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimui, o jo gaunamas darbo užmokestis naudojamas tik būtiniems poreikiams tenkinti, nėra pakankamas likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimui, ieškovas neturi realizuotino turto, jo turtinė padėtis yra pakankamai sunki ir tai yra pagrindas atleisti ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio sumos už pateiktą apeliacinį skundą mokėjimo.Neatleidus ieškovo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kurios jis objektyviai negali sumokėti, būtų pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą, apeliaciją, kas nėra suderinama su konstituciniais teisės principais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, apeliacinių skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

6. Pagal CPK 83 str. 3 d., esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Taigi, atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui ((duomenys neskelbtini) str.).

7. Teismas, nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84str.).

8. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas vidutiniškai per mėnesį į rankas gauna apie 752,00 Eur darbo užmokesčio, iš kurio, atskaičius vaiko išlaikymui skirtą sumą, lieka apie 564,00 Eur. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad likusi sumokėti 266,00 Eur žyminio mokesčio suma ieškovui yra didelė, tačiau ji nėra tokia, kad ieškovas jos negalėtų sumokėti praėjus tam tikram laikui – iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

9. Pažymėtina, jog pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga yra asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama su realia turtine padėtimi.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2014 m. vasario 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0700-2014-88506 baigėsi 2016 m. sausio 26 d. (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 7 p.), todėl ši aplinkybė tik patvirtina išvadas, kad ieškovo sunki turtinė padėtis yra laikino pobūdžio, nebemokėdamas kredito, jis turi realią galimybę kaupti santaupas. Daugiau jokių įrodymų apie įsipareigojimus kitiems kreditoriams ieškovas nėra pateikęs ((duomenys neskelbtini) str.), o jo pateiktas banko sąskaitos išrašas nepaneigia ieškovo galimybės taupyti.

11. Be to, nors apeliantas tvirtina, kad jo finansinė padėtis yra sunki ir nėra galimybės jai pagerėti, tačiau jis nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamų teisinių paslaugų suteikimo, o naudojosi advokatų pagal atstovavimo sutartį teikiamomis paslaugomis, 2016 m. kovo 7 d. grynaisiais pinigais yra sumokėjęs 484 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. (t. 2, b. l. 203, t. 3, b. l. 13-16).

12. Pažymėtina, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 382,00 Eur žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį sumokėjimas, todėl spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą ir nustatęs, kad apeliantas nėra finansiškai pajėgus iš karto sumokėti likusią 266,00 Eur žyminio mokesčio dalį, tačiau tai gali padaryti vėliau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

13. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra pagrįsti, neprieštaraujantys proceso teisės normoms. Be to, apeliacinis skundas yra priimtas, todėl teigti, kad buvo pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą, apeliaciją, nėra pagrindo. Juolab, kad tuo atveju, jeigu ieškovo apeliacinis skundas bus patenkintas, apeliantui atidėto sumokėti žyminio mokesčio dalis bus priteista iš atsakovės, arba įstatymo numatytais atvejais bylinėjimosi išlaidos bus apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

14. Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį nepakeistą.