Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. U., jo atstovui advokatui Arvydui Montrimui, nukentėjusiajai B. V., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Tamulynui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2010-05-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-198913-10 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. U. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad J. U. 2010 m. balandžio 27 d., apie 9.20 val., Vilniuje, Sėlių gatvėje, vairuodamas dviratį, nesilaikė būtino atsargumo, važiuodamas kairiąja kelio puse, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo sustabdyti dviračio ir atsitrenkė į atvažiuojantį automobilį. Eismo įvykio metu apgadino automobilį ir vairuojamą dviratį. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 65 ir 134 punktų reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) J. U. už LR ATPK 131 straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą skyrė 125 litų baudą. Nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą, jo dalyvius. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Nukentėjusioji B. V. per teismo posėdį nesutiko su J. U. skundu. Paaiškino, kad jau buvo įvažiavusi į žiedą, kai pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį dviratininką, kuris nespėjo sustoti ir trenkėsi į jos vairuojamo automobilio dešinę pusę. Smūgis buvo iš dešinės pusės į priekinį automobilio stiklą, tai matosi ir nuotraukose (b. l. 83-87). Paaiškino, kad teritorija, iš kurios išvažiavo dviratininkas, įvardijama automobilių stovėjimo aikštele. Ji yra Sėlių g. teritorija ir toje vietoje bei įvykio vietos schemoje pažymėti sustatyti automobiliai, o aplinkui stovėjimo aikštelę besitęsiantis lankas yra važiuojamoji kelio dalis, kurioje vyksta transporto priemonių eismas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad važiuojamoji kelio dalis yra atskirta pasvirusiais borteliais nuo stovėjimo aikštelės (b. l. 83-87).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas - užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. ATPK 131 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

J. U. veika kvalifikuota pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 65, 134 punktų reikalavimus.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 65 punkte nustatyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus (prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti). Važiuodamas kelkraščiu, dviračio vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems.

KET 134 punkte nustatyta, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

J. U. nubaustas už tai, kad, vairuodamas dviratį, nesilaikė būtino atsargumo, važiuodamas kairiąja kelio puse, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo sustabdyti dviračio ir atsitrenkė į atvažiuojantį automobilį.

B. V. 2010-04-28 paaiškinime nurodė, kad 2010-04-27 apie 9.30 val., vairavo automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Sėlių gatve nuo Kęstučio gatvės pusės, link Žvėryno transporto žiede esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Pasukusi į kairę važiavo apie 20 km/h greičiu, tiesiai link stovėjimo aikštelės ir jau pravažiavusi trikampę salelę, kurioje buvo reklaminis skydas ir biotualetas, pamatė iš dešinės stovėjimo aikštele atvažiuojantį dviratininką, pradėjo stabdyti, ir tuo metu įvyko susidūrimas. Susidūrimo metu jos vairuojamas automobilis buvo visai sustojęs. Dviratininkas nuo dviračio užkrito ant B. V. vairuojamo automobilio priekinio stiklo iš dešinės pusės ir jį sulaužė (b. l. 51A).

J. U. 2010-04-28 paaiškinime nurodė, kad 2010-04-27 apie 9.20 val., važiavo jam priklausančiu dviračiu Merida Crossway TFS500 Sėlių gatvėje esančio Žvėryno transporto žiede automobilių stovėjimo aikštele. Artėjant ties išvažiavimu link Sėlių gatvės važiuojamosios dalies jam iš kairės, tai yra nuo Sėlių gatvės pusės, greitai atvažiavo BMW klasės automobilis, kurio jis nespėjo pamatyti dėl reklaminio skydo ir biotualeto, kurie stovėjo jo važiavimo kryptimi iš kairės trikampėje salelėje, todėl paskutiniu akimirksniu pastebėjęs artėjantį link jo automobilį BMW, bandė stabdyti dviratį ir pasukti į kairę, bet tuo metu įvyko susidūrimas ir J. U. virto nuo dviračio, atsitrenkė į automobilį BMW (b. l. 51B).

2010-04-27 tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010-04-27 apie 19.20 val. Vilniuje, Sėlių g., Žvėryno transporto žiede, susidūrė automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas B. V., su dviračiu Merida Cross WAY TFS 500, kurį vairavo J. U..

2010-04-27 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti J. U. dviračio Merida Cross Way TFS 500 apgadinimai: deformuotas priekinis ratas, įlenktas priekinis sparnas, nukrito grandinė (b. l. 32-33). 2010-04-27 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti B. V. vairuoto automobilio BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai: skilęs priekinis stiklas, įlenktas variklio dangtis iš dešinės pusės, lūžęs priekinės dešinės pusės veidrodis, įbrėžtos priekinės dešinės pusės durys, įbrėžtas priekinis dešinės pusės sparnas, įbrėžtas priekinis bamperis iš dešinės pusės, nežymiai įbrėžtas priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 37). Nuotraukose užfiksuoti automobiliui BMW padaryti apgadinimai atitinka aprašytus šiame protokole užfiksuotus apgadinimus (b. l. 43-44). Taip pat automobilio apgadinimai matyti ir B. V. pateiktose nuotraukose (b. l. 81-82). J. U. neginčija automobiliui padarytų apgadinimų.

Minėti sužalojimai sudaro pagrindą pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį.

Eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Žvėryno transporto žiedo teritorijoje, pavaizduota, kad važiuojamoji kelio dalis yra atskirta (b. l. 27).

Tam, kad tinkamai kvalifikuoti eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus, reikalinga išsiaiškinti, kokia teritorija pagal KET gali būti laikoma teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime eismo įvykio vieta nurodyta Sėlių gatvė. Įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus, tikslintina eismo įvykio vieta, nurodant, kad eismo įvykis įvyko Sėlių g. Žvėryno transporto žiede. Tačiau tai nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Reali eismo įvykio vieta yra nustatyta ir aptarta anksčiau minimuose dokumentuose, nė vienas įvykio dalyvis jos neginčijo pagal eismo įvykio vietos planą (b. l. 27). Teismo posėdyje apklausti J. U. ir B. V. nurodė tą pačią eismo įvykio vietą, kokia yra nurodyta ir eismo įvykio vietos plane.

J. U. neigia savo kaltę ir nurodo, kad eismo įvykis įvyko stovėjimo aikštelėje, o ne kelyje, todėl jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes nevažiuodamas keliu jis negalėjo pažeisti KET 65 punkto reikalavimų. Nutarime KET 65 punkto pažeidimas buvo kvalifikuotas konstatavus, kad S. U. važiavo kaire kelio puse. Kelių eismo taisyklių 1 straipsnis nurodo, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip numatyta KET 3 punkte, kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje.

J. U. pateiktame 2010-07-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio skyriaus ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus atsakyme nurodyta, kad Žvėryno mikrorajone prie Sėlių gatvės esanti teritorija tinkama pasistatyti transporto priemonę ir persėsti į visuomeninį maršrutinį transportą (b. l. 74).

Liudytojas L. K. (tyrėjas) per teismo posėdį parodė, kad eismo įvykis įvyko ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o Sėlių g. Žvėryno transporto žiede. Nukentėjusiosios B. V. automobilis įvykio metu jau buvo įvažiavęs į transporto žiedą.

Iš Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, kad teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, yra atskirta ir pažymėta, atitinka eismo įvykio schemoje bei nuotraukose užfiksuotą eismo įvykio vietą (b. l. 76). Iš žymėjimo Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje matyti, kad eismo įvykis įvyko juostoje, turinčioje reikalingus kelio požymius, – skirta eismui, nes ja galima įvažiuoti ir išvažiuoti į Sėlių gatvę, juosta yra kelio formos. Nuotraukose (b. l. 78-79) matyti, kad kelias yra asfaltuotas ir apribotas borteliu, vadinasi ši vieta nėra skiriama automobiliams statyti. Automobiliai yra statomi pačioje aikštelėje, o stovėjimo aikštelės apvažiavime sustoja maršrutiniai autobusai (b. l. 64, 74). Kad teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo atskirta pasvirusiu kelio borteliu pavaizduota ir eismo įvykio plane (b. l. 27), vizualiai matosi fotolentelėje (b. l. 44) ir nuotraukose (b. l. 78, 79, 80). Todėl daroma išvada, kad ši teritorija atitinka kelio sąvokos apibrėžimą. Visuose šiuose dokumentuose yra nurodomas ir matyti automobilių stovėjimo aikštelės apvažiavimas. Šiame apvažiavime (transporto žiede) ir įvyko eismo įvykis. Ištyrus anksčiau aptartus įrodymus, darytina išvada, kad J. U. teiginys, jog eismo įvykis įvyko ne važiuojamojoje kelio dalyje, o stovėjimo aikštelėje, yra nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju J. U., vairuodamas dviratį, nesilaikė visų anksčiau išvardytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl to ir kilo eismo įvykis.

KET XIII skyriaus 105 punkte įtvirtintos šios nuostatos: „Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis“.

KET XIV skyriaus 125 punktas nustato šią privalomą eismo dalyviams vykdyti nuostatą: „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“.

Skunde išdėstyti J. U. argumentai dėl važiuojamosios dalies ir kelio sąvokų yra nepagrįsti ir prieštarauja Kelių eismo taisyklėse nustatytoms sąvokoms. Remdamasis Kelių eismo taisyklėmis ir byloje surinktais duomenimis, teismas nustatė, kad įvykis įvyko važiuojamojoje dalyje, todėl J. U. privalėjo laikytis anksčiau nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. J. U. atvažiavo nuo Narbuto gatvės. Važiuojant į Sėlių gatvę horizontalaus kelio ženklinimo linijomis yra pažymėtas „Dviračių takas“, kuris sankirtoje su transporto žiedu pasisuka į dešinę į transporto žiedą, o Sėlių gatvėje tęsiasi iki pėsčiųjų perėjos ir pasisuka į kairę, šie duomenys užfiksuoti į bylą pateiktame Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje. Taigi, J. U. privalėjo laikytis KET 65, o pasibaigus dviračio takui – KET 125 punkto reikalavimų, tačiau, kaip nustatyta nagrinėjant bylą, šių reikalavimų J. U. nesilaikė, o važiavo transporto žiede esančia automobilių stovėjimo vieta.

Nepagrįstas ir J. U. teiginys, kad nukentėjusiajai B. V. buvo kliūtis iš dešinės. KET 120 punkte nustatyta, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Vieta, kur įvyko eismo įvykis, yra važiuojamoji dalis. Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta tvarka, kaip transporto priemonės privalo išsidėstyti važiuojamojoje dalyje, todėl nagrinėjamu atveju KET 120 punktas negali būti taikomas.

Nepagrįstas J. U. teiginys, kad automobilis dar nebuvo visiškai įvažiavęs į transporto žiedą, o susidūrimas įvyko automobiliui tik įvažiuojant į žiedą. Bylos faktiniai duomenys paneigia J. U. iškeltą eismo įvykio mechanizmo versiją.

Nepagrįsti J. U. teiginiai, kad B. V. įvažiuodama į transporto žiedą pažeidė KET 9, 125 punktų reikalavimus. Prievolė įvažiuoti į eismo juostą, esančią už skiriamosios salelės, nenustatyta jokiais kelio ženklais, todėl ji galėjo įvažiuoti į eismo juostą prieš salelę. B. V. važiavo savo eismo juosta, skirta važiuoti ta kryptimi.

Teismas daro išvadą, kad eismo įvykis įvyko dėl ypač neatsargaus J. U. elgesio (jis staiga, neapsižiūrėjęs ir neįsitikinęs savo bei kitų eismo dalyvių saugumu iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo į eismui skirtą juostą), kurio pasekmė – KET 9, 107 ir 134 punktų pažeidimai ir apgadintos transporto priemonės. Užfiksuoti automobilio apgadinimai atitinka eismo įvykio mechanizmą, todėl teismui nekelia abejonių. O byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. U. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, nustatytą ATPK 131 straipsnio 4 dalyje.

Nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Paskiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į J. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Teismas kitų J. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu nenustatė, todėl J. U. pagrįstai paskirtas baudos vidurkis.

Teismas, atsižvelgdamas į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę ir į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad pagal 2010-06-02 mokėjimo kvitą J. U. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl administracinių nuobaudų skyrimo, J. U. grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 128, 129 straipsniais,

nutarė:

J. U. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2010-05-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-198913-10 palikti nepakeistą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti J. U. 2010-06-02 AB „Swedbank“ mokėjimo kvitu sumokėtą 100 (vieno šimto) Lt žyminį mokestį.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.