Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam P. V. (vaizdo konferencijos būdu), jo gynėjai advokatei Laimutei Leonavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 15 kartų:

1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesiams laisvės apribojimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, taip pat iš dalies sudedant su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi) skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 mėnesiams 20 dienų, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 mėnesiams;

4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios bausmės pridėta dalis šiuo bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

5) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo;

6) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pakeistas nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė – 2 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

7) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

8) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

9) Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2017 m. balandžio 24 d., iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių 7 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

10) Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

11) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

12) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos) paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintos 2016 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. kovo 1 d., 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2017 m. liepos 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, skirta 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

14) Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

15) Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 20 d. apie 16.30 val. kontrolės ir praleidimo punkte (duomenys neskelbtini) specialistui K. K. pats asmeniškai įteikė savo ranka parašytą popieriaus lapą, kuriame nurodyta grasinančio pobūdžio informacija (duomenys neskelbtini) R. G. bei jo šeimos narių atžvilgiu, o būtent: „Kaip sekasi tavo šeimai? Žmonai N.? Žmonos sesei R.? Dukrai G.? Sūnui M.? Nuoširdžiai nelinkiu, kad jiems kažkas nutiktų, bet kartais, kai pažiūriu žinias kiek nutinka nelaimingų atsitikimų, juk būna sudega namai... aš bandau tartis su tavimi, tvarkyk man popierius perkelti į (duomenys neskelbtini). Turiu laisvei žmogų pas kurį yra paliktas tavo adresas... nelinkiu tau nieko blogo.. manau mane supratai?“, ką nukentėjusysis R. G. suprato kaip tiesioginį grasinimą jį ir jo šeimos narius nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, P. V. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Apklaustas nukentėjusysis R. G. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 20 d. apie 9.00 val., jam būnant administracinėse patalpose, įprastu laiku, kuomet Resocializacijos skyriaus specialistai jam pateikia vizavimui visų (duomenys neskelbtini) nuteistųjų prašymus bei skundus, specialistas K. K. pateikė nuteistojo P. V. ranka rašytą laišką, pasakydamas, kad jis yra įdomesnio turinio. Jis iš karto perskaitė laišką ir pamatęs, kad laiške minimi jo vaikų, žmonos ir jos sesers vardai atitinka tikrovę, suprato, kad jame išdėstyti grasinimai yra realūs ir adresuoti realiai jam, kas ir sukėlė realią grėsmę jo šeimai. P. V. laiške minėjo nelaimingus atsitikimus, namų sudeginimą, taip pat jog laisvėje yra asmuo, kuris žino jo adresą, dėl to nukentėjusysis suvokė, jog yra reali grėsmė ir jo nuosavybei. Paaiškino, kad pats asmeniškai nuteistojo P. V. nepažįsta, tiesioginio konflikto tarp jo ir P. V. nėra buvę, tačiau jis yra visų komisijų, kurios vyksta (duomenys neskelbtini), pirmininkas, tad galimai P. V. nebuvo priimtinas vienoks ar kitoks jo priimtas sprendimas vienos iš komisijos posėdžio metu. P. V. savo laiške minėjo apie dokumentų tvarkymą dėl perkėlimo į (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškino, kad kai nuteistieji raštiškai kreipiasi į administraciją su prašymu perkelti juos į kitus pataisos namus, jis tokius prašymus vizuoja Resocializacijos skyriaus specialistams „svarstyti skirstymo komisijoje“, kur jie yra svarstomi ir priimamas sprendimas, tačiau neprisimena, ar buvo gautas nuteistojo P. V. prašymas dėl šio perkėlimo į (duomenys neskelbtini), be to įstaigoje yra nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais valandos, tačiau kaltinamasis niekada nebuvo atėjęs (1 t., b. l. 24).

Liudytojas K. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistu ir yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio Nr. 2 (drausmės grupės) nuteistuosius. Jo darbas susijęs su nuteistųjų problemų sprendimų, jų prašymais, resocializacijos programų vykdymu. 2020 m. kovo 20 d. ryte Drausminės komisijos metu buvo siūlyta nuteistajam P. V. skirti drausminę nuobaudą – perkėlimą iš paprastos į drausmės grupę. Kovo 20 d. laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 16.45 val. nuteistasis buvo uždarytas uždaroje zonoje ir jis pasakė pareigūnams, jog P. V. atvestų į 2 praleidimo punktą, nes yra pasirašytas įsakymas dėl tolimesnio bausmės atlikimo. Tada pareigūnai atvedė į 2 kontrolės praleidimo punktą nuteistąjį P. V., kur jis kaltinamąjį supažindino su nutarimu ir įteikė pasirašytinai šio nutarimo kopiją, o kaltinamasis tuo metu jam įteikė perlenktą per pusę lapą ir pasakė: „perduokit (duomenys neskelbtini)“. Paėmęs iš nuteistojo lapą, adresuotą (duomenys neskelbtini), maždaug po pusvalandžio perskaitė to lapo turinį ir kitą dieną, t. y. kovo 21 d., apie 8.30 val. perdavė jį (duomenys neskelbtini) R. G., tačiau neatsimena ar perduodamas laišką kažką apie jį sakė. Kovo 20 d. P. V. atsisakė atlikti nuobaudą drausmės grupėje, tada buvo surašytas tarnybinis dėl nurodymų nevykdymo, po ko buvo skirta nuobauda 30 parų ir P. V. kovo 21 d. buvo išvežtas nuobaudai atlikti į (duomenys neskelbtini). Ar (duomenys neskelbtini) R. G. buvo išsikvietęs P. V. pokalbiui dėl šio laiško, nežino (1 t., b. l. 32–33).

2020 m. kovo 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. G. pateikė ranka rašytą nuteistojo P. V. laišką (1 t., b. l. 27–29).

2020 m. gegužės 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-908(20) nurodyta, kad rankraštinius įrašus tyrimui pateiktame raštelyje, pradėtame žodžiais „(duomenys neskelbtini)! Sveikas mielas (duomenys neskelbtini), suprantu...“, pabaigtame žodžiais „...laukia žinių iš manęs. Pasirašo V.“, parašė P. V. (1 t., b. l. 94–95).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad P. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 20 d. apie 16.30 val. kontrolės ir praleidimo punkte (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistui K. K. asmeniškai įteikė savo ranka parašytą popieriaus lapą, kuriame nurodyta grasinančio pobūdžio informacija (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo R. G. bei jo šeimos narių atžvilgiu ir reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus kaltinamojo naudai, o būtent: „Kaip sekasi tavo šeimai? Žmonai N.? Žmonos sesei R.? Dukrai G.? Sūnui M.? Nuoširdžiai nelinkiu, kad jiems kažkas nutiktų, bet kartais, kai pažiūriu žinias kiek nutinka nelaimingų atsitikimų, juk būna sudega namai... aš bandau tartis su tavimi, tvarkyk man popierius perkelti į (duomenys neskelbtini). Turiu laisvei žmogų pas kurį yra paliktas tavo adresas... nelinkiu tau nieko blogo.. manau mane supratai?“, ką nukentėjusysis R. G. suprato kaip tiesioginį grasinimą jį ir jo šeimos narius nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai patvirtindamas, jog supykęs parašė laišką nukentėjusiajam, dėl ko baudžiamoji byla kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 287 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Tuo tarpu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Taigi, šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei 2) būdu – psichinės prievartos panaudojimu. Psichinė prievarta gali pasireikšti įvairiais alternatyviais veiksmais, pavyzdžiui, grasinimu nužudyti, sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą, apriboti veiksmų laisvę, paskelbti kompromituojančią informaciją ir pan.

Teismų praktikoje pažymėta, kad visos grasinimo formos sudaro specialią normą bendrosios grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo (BK 145 straipsnis) normos požiūriu. Todėl, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai taikoma bendra taisyklė – specialioji norma. Pažymėtina ir tai, kad BK 287 straipsnio 1 dalies prasme daroma psichinė prievarta nėra savitikslė, ja nesiekiama vien įbauginti nukentėjusįjį; kartu su psichine prievarta turi būti keliami ir tam tikri reikalavimai, kurie yra būtinasis šio nusikaltimo požymis. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis siekiant, kad šis, be kita ko, padarytų tam tikrus veiksmus kaltininko ar trečiųjų asmenų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-303/2017).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis P. V., savo paties rašytame laiške (ką patvirtino ne tik kaltinamasis, bet ir specialisto išvada Nr. 11-908(20)), adresuotame nukentėjusiajam, ne tik išreiškė grasinimus, bet ir suformulavo konkretų reikalavimą – perkelti kaltinamąjį į Marijampolės pataisos namus ir būtent šiam reikalavimui pasiekti panaudojo psichinę prievartą – nurodė grasinančio pobūdžio informaciją, nukreiptą ne tik į nukentėjusįjį, bet ir į jo šeimos narius ir turtą, kartu įvardindamas, jog „laisvėje“ yra žmogus, žinantis nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresą, kas neabejotinai nukentėjusiajam sukėlė realų pagrindą manyti, jog grasinimas, neįvykdžius kaltinamojo reikalavimo (kurį, kaip nurodė ir pats kaltinamasis, buvo pateikęs ne kartą) gali būti įvykdytas.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis P. V. suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir sąmoningai pasirinkęs tokį veikimo būdą, tyčia panaudojo psichinę prievartą nukentėjusiojo – (duomenys neskelbtini) R. G. bei jo šeimos narių atžvilgiu, kad šis įvykdytų jo reikalavimą palengvinti kaltinamojo kalėjimo sąlygas ir perkelti jį į kitus pataisos namus, peržengia BK 145 straipsnio 1 dalies dispozicijos ribas ir atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 287 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, todėl P. V. veika pagrįstai perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas P. V. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis P. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nukentėjusysis R. G. nesutiko taikytis su kaltinamuoju, be to, atsižvelgiant į kaltinamąjį išimtinai neigiamai charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis visuomenėje priimtinų elgesio normų, todėl teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl toliau aptariamas bausmės kaltinamajam skyrimo klausimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis yra teistas jau 15 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės atlikimo metu ir jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į pataisos įstaigos administracijos darbuotoją, po to kai jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastos į drausmės grupę, be to pataisos namų įstaigos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 105–106). Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės dydžio vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė turės būti sumažinta vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl ko byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.

Kadangi nagrinėjamu atveju P. V. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Tuo atveju, jeigu neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jeigu nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė nei likusi atlikti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, dalis, tai prie jos pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį. Nustatyta, kad P. V. paskirtos ir jo šiuo metu atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės pabaiga yra 2023 m. rugpjūčio 23 d. Tai reiškia, kad nuosprendžio paskelbimo dienai neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 6 mėnesiai 21 dienų, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pridėtina prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės visos dalies.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo, kadangi jis nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis 5rodymas – 2020 m. kovo 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas kaltinamojo ranka rašytas laiškas (1 t., b. l. 27–29), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. V. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra prie šiai dienai neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį (2 metai 6 mėnesiai 21 diena laisvės atėmimo) pridėti visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę (8 mėnesius laisvės atėmimo) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams 21 dienai, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (nuo 2021 m. vasario 2 d.).

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2020 m. kovo 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą kaltinamojo ranka rašytą laišką, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.