Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-11-17 · Civilinė byla Nr. e2-2034-180/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
e2-2034-180/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01967-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvis“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2034-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01967-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-6044-590/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvis“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Lietuvis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo 3 sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą viešajame konkurse „Renginių organizavimo paslaugų pirkimas“.

Ieškovas teigė, kad atsakovas nepagrįstai atmetė jo pasiūlymą dėl kartu su pasiūlymu nepateiktos laisvos formos deklaracijos apie aplinkos apsaugos kriterijų laikymąsi. Pasiūlyme buvo aiškiai deklaruota, kad jo (ieškovo) renginiuose naudojamas popierius ir raštinės prekės atitiks minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, atliekos bus rūšiuojamos jų susidarymo vietoje, o dalomoji medžiaga bus atspausdinta ant abiejų lapo pusių. Tai, ieškovo įsitikinimu, yra lygiavertis patvirtinimas ir įrodymas, kad bus laikomasi visų Pirkimo sąlygose nurodytų aplinkosaugos reikalavimų.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Teigė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų vykdymo, ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma. Perkamų paslaugų nėra būtina įsigyti skubiai, todėl viešasis interesas nebus pažeistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad ieškininiai reikalavimai yra pagrįsti, o sustabdžius pirkimo procedūras, galėtų atsirasti didesnė žala negu jų nestabdžius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Lietuvis“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti.

Skunde teigia, kad pateikti argumentai ir įrodymai pagrindžia nepagrįstą ir neteisėtą atsakovo sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą vien formaliais pagrindais, nors pasiūlymas iš esmės yra tinkamas. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neteisėto lėšų panaudojimo. Pirkimo procedūrų teisėtumas ir perkančiosios organizacijos veiksmų pagrįstumas yra toks pat svarbus visuomenės interesas, kaip ir perkančiajai organizacijai reikalingų prekių ir paslaugų įsigijimas. Teismas neįvertino, kad perkamų paslaugų pobūdis – renginių organizavimas, todėl nėra būtina šių paslaugų įsigyti skubiai. Renginius atsakovas organizuoja nuolat pats ar kitų sutarčių pagrindu. Techninėje specifikacijoje nėra pateikta jokių konkrečių renginių datų, nurodomas tik preliminarus kai kurių renginių kiekis. Pagal teismų praktiką atsakovas gali pirkimo procedūrų stabdymo laikotarpiu renginių organizavimo paslaugas įsigyti sudarant atskiras vienkartinio pobūdžio sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2662/2013).

Atsiliepimas

Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas, grindžiamas ne teisės normomis, o deklaratyviais samprotavimais. Tiekėjas iki pasiūlymo termino pabaigos nepateikė laisvos formos deklaracijos ar kitų lygiaverčių įrodymų dėl viešiesiems pirkimams taikomų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų. Pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnio 10 dalį perkančioji organizacija neturi teisės prašyti pateikti deklaracijos po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Sustabdžius pirkimo procedūras ir laiku nesuorganizavus renginių, būtų pažeistas viešasis interesas, nes šie renginiai yra susiję su tarptautinės finansinės paramos investicijomis, jiems keliami reikalavimai nustatyti ES reglamentuose, tarptautiniuose susitarimuose. Atsakovas neturi galimybių pats organizuoti šių renginių, nes tokio lygio renginiams reikalingos įvairios kompleksinės paslaugos (salių nuoma, apgyvendinimas, vertimas, maitinimas ir kt.). Operatyviai įsigyti kiekvieno atskiro renginio organizavimo paslaugas būtų itin sudėtinga dėl pirkimų procedūrų trukmės ir jiems keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, CPK 423⁷ straipsnyje yra įtvirtintos specialiosios nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Iš paminėto reglamentavimo darytina išvada, kad iš pradžių paprastai yra nustatinėjama ar ieškinys tikėtinai pagrįstas ir ar egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas, o nustačius šių sąlygų egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels dar didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas. Kai konkuruoja kelios teisinės vertybės, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapginus atsirastų didesnė žala. Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, turi būti ginama pastaroji.

Paminėta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo nustatyti tik tikimybę dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo, t. y. įvertinti ieškinio pagrįstumą preliminariai pagal pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų visetą. Toks vertinimas neturi prejudicinės galios nagrinėjant bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, teigia, kad atsakovas pasiūlymą vertino ne turinio prasme, bet formos principu, pasiūlymas atmestas vien formaliais pagrindais, nes savo pasiūlyme jis buvo deklaravęs apie aplinkos apsaugos kriterijų laikymąsi, o kartu su pretenzija pateikęs ir atskirą deklaraciją. Be to, pirkimo sąlygose buvo leidžiama pateikti taip pat ir lygiaverčius įrodymus apie minėtų reikalavimų laikymąsi. Atsakovas, nesutikdamas su šiais apelianto teiginiais, atsiliepime aiškina, kad jis turėjo teisę atmesti jo pasiūlymą. Taigi visi šie klausimai yra tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas ir nesprendžiami nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Tiek apelianto, tiek atsakovo teiginių pagrįstumas gali būti patikrintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įvertinus byloje pateiktus duomenis, priešingai nei sprendė teismas, ieškovo ieškininiame pareiškime išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareikštas reikalavimas panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 str.). Ieškovas ieškinyje suformulavo aiškų reikalavimą ir jį grindė įrodymais (CPK 110-111, 135, 177 str.). Tai ir yra preliminarus ieškinio pagrindimas. Pirmosios instancijos teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti ir dėl to pasisakyti, o ne nagrinėti ginčą iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio yra pagrindas spręsti, kad teismas peržengė reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo ribas, pasisakęs dėl ieškinio esmės.

Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Taigi egzistuoja vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui preliminariai pagrindus ieškinio reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vykdomas pirkimas (kaip, beje, ir visi viešieji pirkimai) neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau įvertinęs ieškinio preliminarų pagrįstumą ir egzistuojančią grėsmę būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui, perkamų paslaugų pobūdį (renginių organizavimas), teismas sprendžia, kad šioje byloje prioritetas nesuteiktas viešajam interesui – viešojo pirkimo teisėtumo užtikrinimui, nepagrįstai (CPK 423⁷). Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei, valstybės interesams. Taigi nesustabdžius pirkimo procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, kad konkurso procedūros bus baigtos, dėl ko tikėtina palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas.

Atmestini atsakovo atsiliepimo į skundą teiginiai, kad sustabdžius pirkimo procedūras bus užkirsta galimybė laiku ir operatyviai suorganizuoti suplanuotus šių metų renginius, taip pat 2015 m. lapkričio 25–27 dienomis. Visų pirma, pats atsakovas atsiliepime teigia, kad pirkimo procedūros nėra baigtos, sutartis dar nėra sudaryta ir nenurodo, kada jos turėjo būti baigtos, kas teikia renginių organizavimo paslaugas ginčo laikotarpiu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuos renginius būtų pavesta organizuoti būtent šio konkurso laimėtojui. Antra, sutiktina su apelianto teiginiais, kad atsakovas skubias renginių organizavimo paslaugas gali pirkti supaprastinto konkurso būdu (VPĮ 92 str. 3 d. 3 p.). Atvejai, kuomet perkančioji organizacija dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra priversta įsigyti prekes, paslaugas ar darbus supaprastinto pirkimo būdu, patenka į VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus atvejus, kai perkančiajai organizacijai yra būtina skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2662/2013). Atsakovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių delsė skelbti konkursą ankščiau, ir kodėl negali įsigyti vienkartinių renginių organizavimo paslaugų.

Nustačius, kad yra abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas būtent viešųjų pirkimų teisėtumui užtikrinti, yra pagrindas taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs jas taikyti, pažeidė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ji naikinama.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovo – uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvis“, prašymą patenkinti.

Sustabdyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamo viešojo pirkimo „Renginių organizavimo paslaugų pirkimas“ procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas šioje byloje.

Teisėja Nijolė Piškinaitė