Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovėms J. B. ir G. V. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo mirusios motinos asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės S. L. ieškinys atsakovėms J. B. ir G. V., kuriuo prašoma pripažinti, kad ieškovės mama E. A. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise, o tuo atveju jei teismas nuspręstų, kad 3,14 m² buto buvo įgyti santuokos metu – taikyti trejų metų senaties terminą.

2. Ieškovė ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad ji yra mirusios E. A. (toliau – Palikėja) dukra ir vienintelė įpėdinė iš pirmos eilės įstatyminių įpėdinių. Palikėjai 1973-08-17 buvo išduotas orderis butui, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ir nustatyta galutinė buto kaina – 5960,66 rublių (69,45 Eur). Iki 1986-12-31 Palikėja už butą asmeninėmis lėšomis sumokėjo 5568 rublius (64,89 Eur), liko nesumokėtas 392,66 rublių (4,58 Eur) dydžio pajus. (duomenys neskelbtini) Palikėja įregistravo santuoką su K. A., kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių turtas nebuvo padalintas. Gyvendami santuokoje, nuo 1986-12-25 iki 1998-04-21, E. A. ir K. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise galėjo įgyti buto dalį, kuri atitinka 392,66 rublių (4,58 Eur) sumai arba 3,14 m² buto (po 1,57 m²). Ieškovė taip pat nurodo, kad 2004-01-29 Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Nekilnojamojo turto registrui pažymą apie tai, kad palikėja E. A. pilnai atsiskaitė su bendrija ir yra vienintelė buto savininkė. Be to, pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-17 sprendimu nutraukdamas (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp E. A. ir K. A., nenagrinėjo klausimo dėl buto dalies nustatymo, kadangi buvo vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registro 2017-08-29 išrašu, kuriame pažymėta, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso E. A.. Ieškovė taip pat pažymi, kad K. A. santuokos nutraukimo byloje dalijant turtą neišreiškė jokių pretenzijų dėl buto priklausymo E. A. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nurodo, kad po jos motinos E. A. mirties ((duomenys neskelbtini)), ieškovė turėjo paveldėti butą pagal 1997-11-12 testamentą, tačiau pasikreipus į notarę dėl palikimo priėmimo, jai buvo nurodyta, kad notarė negali konstatuoti fakto, jog butas yra Palikėjos asmeninė nuosavybė ir išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą į visą butą, nes laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Palikėja gyveno santuokoje su K. A. (gimimo data (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini)), todėl 1/2 dalį buto turi būti atidalinta mirusiajam K. A., kurio turtą turi paveldėti jo vaikai G. V. ir J. B.. Ieškovė teismo prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, jeigu atsakovės nepareikš prieštaravimų dėl tokio bylos nagrinėjimo.

5. Esant ieškovės ir atsakovių prašymui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei vadovaujantis CPK 235 straipsnio 6 dalies nuostata, teismas 2022-05-19 nutartimi nutarė byla nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

6. Iš į bylą pateiktų rašytinų įrodymų nustatyta, kad 1973-08-17 E. A. Š., gim. 1943 m., buvo išduotas orderis Nr. (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių kooperatiniam butui, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2022-01-25 pažyma). Nustatyta buto kaina – 5960,66 rubliai. Iki 1986 m. pabaigos už butą išmokėtas 5568 rublių pajus, kurį mokėjo E. A. Š. (po santuokos – A.). 1986-12-31 neišmokėtas likutis už butą sudarė 392,66 rublius. Remiantis 1994-07-07 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), E. A. buvo pagrindine buto nuomininke ir gyveno jame kartu su sutuoktinių K. A.. Į bylą pateikta 2001-01-29 (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad E. A. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir E. A. yra vienintelė buto savininkė, įnešusi 59,6 Lt ir pilnai atsiskaičiusi su bendrija. Šių dviejų pažymų pagrindu butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas E. A. vardu, nenurodant jo teisinio režimo (VĮ Nekilnojamojo turto registro išrašas).

7. Iš santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad santuoką su K. A. E. A. sudarė (duomenys neskelbtini),VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos duomenimis, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ir vėl įregistruota (duomenys neskelbtini). Antroji santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad nutraukdami pirmąją santuoką E. A. ir K. A. pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2017-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-42077-558/2017 buvo nutraukta antroji E. A. ir K. A. santuoka, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nurodyta, kad jokio nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi.

8. Iš teismui pateikto 1998 m. lapkričio 12 d. testamento, patvirtinto Vilniaus miesto notaro Algimanto Rogovo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijos, matyti, kad E. A. savo mirties atveju butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko dukrai S. L.. Iš į bylą pateikto mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. A. mirė (duomenys neskelbtini).

9. Iš nurodytų aplinkybių ir rašytinių įrodymų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo kooperatinis butas, įgytas išmokėjus pajų. Teisės apsigyventi kooperatiniame bute ir juo naudotis pagrindas buvo orderis, nesuteikęs kooperatyvo nariui bei jo šeimos nariams nuosavybės teisių į skirtą butą. Įmokėtas kooperatyvo nario, jam esant santuokoje, pajus priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (SŠK 21 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-348/2010).

10. 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) (toliau - Įstatai) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas - išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti įstatyminę galimybę kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo, kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnio nuostatas, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys įgijo teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmokėjo pajų už butą.

11. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas 2000 m. CK galiojimo metu. Iki šio kodekso įsigaliojimo įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006, ir kt.). Tiek galiojusiame Santuokos šeimos kodekse, tiek ir galiojančiame Civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai buvusiam sutuoktiniui nustatoma dalis pajiniuose įnašuose, kurių pagrindu butas tapo privačios nuosavybės objektu, nepriklausomai nuo tenkančios pajinių įnašų dalies, buvusiam sutuoktiniui išlieka teisė naudotis butu, o kooperatyvo nariui tapus buto savininku, jo buvęs sutuoktinis turi būti pripažintas bendraturčiu – bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviu ir turi teisę prašyti atidalyti jam tenkančią bendro turto dalį (CK 121 straipsnis, SŠK 21 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2001, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019). Sutuoktinių pajinių įnašų dalys gali turėti reikšmės atidalijant tų pajinių įnašų pagrindu įgytą butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-429/2001).

13. Remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sumokėjus dalį pajaus iš bendrų lėšų, pripažintina, kad butas buvo bendroji jungtinė E. A. ir K. A. nuosavybė. Tačiau CK 3.100 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus, 4 punktas nustato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Taigi nutraukus santuoką E. A. ir K. A. bendroji jungtinė nuosavybė baigėsi, o ginčo buto dalys jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nors asmeninių lėšų skyrimas įmokoms už butą neturi reikšmės buto teisiniam režimui nustatyti, tačiau vertintinas sprendžiant dėl buto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

14. Vadovaujantis byloje esančia (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2022-01-25 pažyma, buto kaina buvo 5960,66 rubliai. Iki 1986 m. pabaigos už butą išmokėtas 5568 rublių pajus, kurį mokėjo E. A.. 1986-12-31 neišmokėtas likutis už butą sudarė 392,66 rublius. E. A. santuoka su K. A. sudaryta (duomenys neskelbtini). Vadinasi, iki santuokos E. A. apmokėjo 93,41 procentą pajaus, o santuokoje išmokėta 6,59 procentų pajaus dalis.

15. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti, kad E. A. priklausė 93,41 procentų buto dalis. Ieškovė siekia, kad būtų pripažinta, jog jos mirusiai motinai priklausė visas butas. Nors remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, pagrindo tam nagrinėjamu atveju nėra, visgi teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

16. Byloje nustatyta, kad E. A. apmokėjo didžiąją dalį buto kainos iš asmeninių lėšų, iš bendrų lėšų apmokėta tik 6,59 procentai pajaus, kas reiškia, kad nenustačius pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo šioje dalyje, K. A. priklausytų tik šiek tiek didesnė nei 3 procentų buto dalis. Tokios dalies buto atidalijimas neatitiktų protingumo principo, atsakovės, būdamos K. A. įpėdinėmis, tokio atidalijimo nesiekė, pripažino ieškinį ir jokios kompensacijos už nurodytą buto dalį priteisti neprašo.

17. Atsakovė prašė taikyti Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą trijų metų ieškinio senatį reikalavimams padalinti sutuoktinių turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 straipsnis). Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje J. J. v. R. J., Nr. 3K-3-280/2000, 2001 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje N. K. v. A. M., Nr. 3K-3-488/200, 2006 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. K. G., Nr. 3K-3-551/2006).

18. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pareikštų reikalavimų dėl turto padalinimo, įrodinėjamas turto įgijimas asmenine nuosavybe, todėl pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties termino taikymo nėra. Visgi argumentas, kad K. A. per įstatyme nustatytą terminą nesiekė pasidalinti santuokoje įgyto turto, vertintinas kaip papildomas pagrindas daryti išvadą, kad visas ginčo turtas, nors nebuvo įgytas kaip asmeninė nuosavybė, tačiau atsižvelgiant į įdėtas asmenines lėšas, į tai, kad K. A. po santuokos nutraukimo nepretendavo į buto dalį, į tai, kad atsakovės pripažįsta ieškinį, pripažintinas asmenine E. A. nuosavybe. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Iš ieškovės ieškinio ir atsakovių atsiliepimų matyti, kad byloje nėra prieštaravimų, buto pripažinimui asmenine E. A. nuosavybe.

19. Atsakovėms pripažįstant ieškinį, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), mirusiosios E. A. asmenine nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.