- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-290-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- H. V.
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Linas Šarkys, Regina Kazlauskienė
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė
2011 m. kovo 28 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, atsakovės atstovui advokatui Linui Šarkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. V. ieškinį atsakovei V. L. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo lAlb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį ūkinio pastato 2I1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį garažo 3Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , Kaunas, pagal UAB „Kauno Komprojektas“ parengtą atidalijimo projektą ir paskirti ieškovo nuosavybėn gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas I-2 (14,98 kv. m.), I-9a (2,95 kv.m.) ir mansardos patalpas: II-l (7,16 kv.m.), II-2 (10,00 kv.m.), II-3 (12,87 kv.m.), II-4 (2,22 kv.m.), II-5 (1,20 kv.m.), bendro ploto 51,38 kv.m. 33442,00 Lt vertės ir garažą 3G1p 9894,00 Lt vertės, kurie yra (duomenys neskelbtini) , Kaunas; leisti namo priestate savo lėšomis ir darbu pastatyti pertvarą pagal UAB „Kauno Komprojektas“ parengtą projektą; atsakovės V. L. nuosavybėn paskirti gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas: 1-1 (4,33 kv.m.), 1-3 (20,56 kv.m.), 1-4 (1,05 kv.m.), 1-5 (9,87 kv.m.), 1-6 (10,03 kv.m.), 1-7 (2,10 kv.m.), 1-8 (1,66 kv.m.) I-9b (1,78 kv.m., bendro ploto 51,38 kv.m., rūsio patalpą po namu 18,02 kv.m. 45179,00 Lt vertės ir ūkinį pastatą 2I1 p 7596,00 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini) , Kaunas; priteisti jam iš atsakovės 4720,00 Lt kompensaciją pinigais už vertingesnę gyvenamojo namo dalį bei nustatyti žemės sklypo 772 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės darbai“ parengtą plano projektą, ieškovui paskiriant naudotis 339 kv.m. žemės sklypu UAB „Žemėtvarkos darbai“ plano projekte pažymėtu raide „B“, o atsakovei V. L. paskiriant naudotis 339 kv.m. žemės sklypu UAB „Žemėtvarkos darbai“ plano projekte pažymėtu raide „C“; žemės sklypą 94 kv.m. ploto, plano projekte pažymėtą raide „A“, esantį po gyvenamuoju namu, paskirti naudotis ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis – po 47 kv. m.; iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas ieškovui ir jo seseriai – atsakovei liko po tėvų mirties ir priklauso nuosavybės teise lygiomis dalimis paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Po motinos mirties atsakovė užėmė pirmąjį namo aukštą ir juo naudojasi, o ieškovas išsikėlė gyventi į gyvenamojo namo mansardą, kurioje yra 2 kambariai ir virtuvė, namo I-ame aukšte – holas, vonia, kuria naudojasi V. L.. Atsakovė atkirto namo šildymo sistemą, ieškovas buvo priverstas statyti priestatą ir ten įsirengti katilinę, šis priestatas yra neįteisintas. Vonią būtina atidalinti, nes ieškovui reikia įsirengti apšildymo sistemą.
Atsakovė priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei V. L. priklausančią gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, dalį, paskiriant ieškovui H. V. gyvenamojo namo patalpas: I-2 (14,98 kv. m. ploto); I-10 (7,56 kv.m. ploto); II-1 (7,16 kv. m. ploto); II-2 (10 kv. m. ploto); II-3 (12,87 kv. m. ploto); II-4 (2,22 kv. m. ploto); II-5 (1,20 kv. m. ploto), o atsakovei paskiriant gyvenamojo namo patalpas: 18,02 kv. m. rūsio patalpą; I-1 (4,33 kv. m. ploto); I-3 (20,56 kv. m. ploto); I-4 (1,05 kv. m. ploto); I-5 (9,87 kv. m. ploto); I-6 (10,03 kv. m. ploto); I-7 (2,10 kv. m. ploto); I-8 (1,66 kv. m. ploto); I-9 (4,73 kv. m. ploto); nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, tvarką pagal atsakovės parengtą projektą, paskiriant ieškovui naudotis 314 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B", atsakovei paskiriant naudotis 314 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A", o 144 kv.m. ploto sklypo dalį, pažymėtą raide „C", palikti naudoti bendrai; priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šalys yra bendraturčiai gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi turtu bei jo pasidalinimo - ieškovas reikalauja atidalyti jo dalį, nes atsakovės turtui yra uždėtas areštas ir tai trukdo ieškovui įgyvendinti savo teises. Taip pat nustatė, kad ieškovas be atsakovės sutikimo yra pastatęs priestatą, kuris nėra įteisintas (prij. UAB „Kauno komprojektas“ 2009-03 paruoštas projektas Nr.08/48-1), be to, nėra perskaičiuotos gyvenamojo namo dalys, o atsakovė nesutinka, kad jai tektų mažesnė nuosavybės dalis. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad ieškovas siekia atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes nori įteisinti be atsakovės sutikimo pastatytą priestatą, tačiau atsižvelgdamas į teismų praktiką, nurodė, kad neišsprendus ginčo dėl kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio dalies tam tikros dalies atidalijimo. Teismas sprendė, kad esant neįteisintam priestatui bei neperskaičiavus šalims tenkančių gyvenamojo namo dalių, negali būti tenkinamas nei ieškovo ieškinys, nei atsakovės priešieškinys, nes nebūtų pasiekiamas CK 4.80 straipsnyje įtvirtinto atidalijimo instituto rezultatas, taip pat kol nėra išspręstas savavališkai pastatyto priestato klausimas, negalima tenkinti nei ieškovo, nei atsakovės reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Be to, teismas nurodė, kad ieškovo pateiktame žemės sklypo projekte dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra atžymėtas savavališkai pastatytas priestatas (b.l. 21, 1t.), o atsakovės pateiktą projektą (prij. UAB „Kauno komprojektas“ 2009-03 paruoštame projekte Nr.08/48-1 esantis UAB „Inventora“ projektas) teismas vertino kaip neatitinkantį interesų pusiausvyros, kadangi namo užstatymo plotas padidėjo, o tuo pačiu padidėjo bendrai naudojamos žemės plotas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas H. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas netinkamai vertino pateiktus ieškovo įrodymus ir vienašališkai gynė tik atsakovės interesus. Teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes - kodėl skubiai buvo pastatytas laikinas priestatas bei kad jis negali būti įteisintas ir atsakovės sutikimo jo statybai nereikia, kadangi atidalijus tėvų paveldėto priestato dalį, apšildymo katilas būtų perkeltas į kapitalinį priestatą, o šis laikinas priestatas būtų nugriautas. Apelianto nuomone, teismas taip pat neatsižvelgė, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu elgiasi labai nesąžiningai – ji neturėjo teisės per pusę paveldėtą tėvų namą su priestatu, kuriame įrengta vonia su sanmazgu, pašildymo katilu ir vamzdynu, viena užvaldyti. Taip pat nurodo, kad ieškinys pagrįstas UAB „Komprojektas“ paskaičiavimais ir jis nepažeidžia atsakovės interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija sprendžia, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, o naikinti sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo. Nagrinėjamojoje byloje reikalavimus atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę pareiškė tiek ieškovas, tiek atsakovė. Pirmosios instancijos teismui nusprendus abiejų šalių reikalavimus atmesti, apeliacinį skundą padavė ieškovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepatenkinti jo ieškinio reikalavimai, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškovo reikalavimai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas gynė išimtinai atsakovės interesus, neįvertino ir neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė užgrobė ginčo namo priestatą, savavališkai užėmė pačią geriausią namo dalį, nepagrįstai sprendė, kad priestatas, kuriame įrengtas šildymo katilas, prieš sprendžiant šalių ginčą turi būti įteisintas. Be to, apelianto vertinimu, pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas nepažeidžia atsakovės interesų. Darytina išvada, kad iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu.
Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir dėl gyvenamojo namo, jo priklausinių bei žemės sklypo atidalijimo nesutaria. Bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad, esant neįteisintam priestatui bei neperskaičiavus šalims tenkančių gyvenamojo namo dalių, negali būti tenkinamas nei ieškovo ieškinys, nei atsakovės priešieškinys. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl pastatyto priestato teisinių pasekmių, apeliantas, kaip jau minėta, nurodo, jog patalpos įrengimui nereikėjo atsakovės leidimo, išsprendus reikalavimus dėl atidalijimo, priestatas bus nugriautas. Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , Kauno m., prie gyvenamojo namo faktiškai yra pastatytas priestatas I-10, kurio plotas 7,56 kv.m., todėl, kolegijos vertinimu, šio statinio statybai, nepaisant šio statinio poreikių ar tikslų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą statybos reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9.5 punktą, privalėjo būti išduotas statybos leidimas. Įvertinus surinktus duomenis, jog statant šį ginčo priestatą buvo praplėstas gyvenamojo namo plotas, pakeista namo pamatų ir stogo konstrukcija, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą traktuoti gyvenamojo namo padidėjimą dėl perstatymo kaip neteisėtą ir be atskiro šalies reikalavimo, taip pat atsisakyti atidalinti šį objektą, nes nėra teisėtu pagrindu atsiradusios teisės ir ji negali būti ginama. Ieškovas negali būti laikomas asmeniu, kurio teisės ar teisėti interesai pažeisti ir turi būti ginami teismo (CK 1.136-1.138 straipsniai, CPK 5 straipsnis). Šio priestato statyba nėra įteisinta, jis nėra nugriautas, duomenų, kad šis priestatas bus nugriautas ateityje byloje nepateikta, todėl darytina išvada, kad neišsprendus ginčo dėl kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo. Atsakovei teigiant, jog būtent šio priestato statyba yra kliūtis atidalinti bendrąją nuosavybę, negali būti pripažinta, kad atidalijimas pagal ieškovo pateiktą projektą nepažeis atsakovės teisėtų interesų. Neatlikus pristatytos dalies, kuri egzistuoja faktiškai, įteisinimo teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo įmanomas objekto dalijimas pagal ieškinį. Teismų praktikoje pažymėta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J.; bylos Nr. 3K-3-459/2007), todėl tai turi būti įgyvendinama tik tada, kai yra nustatomos visos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys bendrojoje nuosavybėje, nes kitu atveju, likus nepadalytoms patalpoms, akivaizdžiai tarp bendraturčių galimi ginčai (tiek dėl įteisinimo, naudojimo, tiek dėl nugriovimo) ir nebūtų pasiekiamas CK 4.80 straipsnyje įtvirtinto atidalijimo instituto rezultatas.
Nors gyvenamasis namas su priklausiniais yra žemės sklypo priklausinys, tačiau sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra nepriklausomi objektai. LR Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tai reiškia, kad remiantis šia teisės norma, žemės sklypas turi būti atidalijamas kartu su statinio atidalijimu. Tik išsprendus gyvenamojo namo ir jo priklausinių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, galima nustatyti optimaliausius žemės sklypo padalijimo projektus.
Kiti apeliacinio skunde nurodyti ieškovo argumentai dėl atsakovės veiksmų savavališkai užvaldant, apelianto teigimu, vertingesnes namo dalis, bei su atsakovės veiksmais dėl šildymo sistemos atjungimo, nesusiję su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais, nes šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl bendraturčių dalių atidalijimo, o nėra sprendžiamas atsakovės veiksmų teisėtumo klausimas.
Esant nurodytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų dėl turto atidalijimo, ir kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netekinti ieškovo reikalavimai yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas netekintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktina galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nesant pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo H. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1480 Lt už advokato teisinę pagalbą.