Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-835-908/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
1-835-908/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63526-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
G. A.
Nukentėjusysis
T. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-835-908/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63526-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.1.15.3.2; (S) 2.3.6.4.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Neringai Dargytei,dalyvaujant prokurorei Marijui Zupkauskui,kaltinamajam G. A.,nukentėjusiajai T. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Širvintose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. A. pažeidė viešąją tvarką, o būtent 2017-12-04, laikotarpiu nuo 11.24 val. iki 11.33 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 3-ioje laiptinėje, pirmame aukšte be jokios pagrįstos priežasties tyčia nenustatytu būdu sudavė smūgį T. C., kurios iki įvykio nepažinojo, į nugarą, po to, keikdamasis įvairiais necenzūriniais įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, sakydamas, kad tai jo laiptinė, pagriebė iš T. C. rankų užrašų knygutę ir šia knygute sudavė jai į dešinįjį skruostą, vėliau bandė suduoti kumščiu T. C. į veidą, bet ji veidą prisidengė rankomis, todėl pataikė jai į rankas, tada, sugriebęs T. C. už striukės, pradėjo ją stumdyti nugara į laiptinės sienas ir taip, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl to T. C. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir kairiame žaste, kairės plaštakos sumušimu ir kliniškai nustatytu kairio peties sumušimu.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. A. parodė, kad toks įvykis buvo, jis pamatė prie durų moterį, paklausė, pas ką ji eina. Ji buvo atsistojusi prie skelbimų lentos. Jos paklausė, ką ji čia daro, tada dešine ranka palietė ją, o ji su bloknotu sudavė jam per veidą. Jis atėmė iš moters bloknotą, liepė išeiti. Ji jam sakė, kad yra administratorė. Galimai jis pasakė jai pora necenzūrinių žodžių. Nors moteris sakė, kad yra administratorė, tačiau jokių dokumentų nepateikė. Ja nepatikėjo. Tarp jų įvyko susistumdymas – jis moterį paėmė ir išstūmė. Laikė ją už rankos. Ji priešinosi. Apgailestauja dėl įvykusio ir pripažįsta veiką. Atsiprašo nukentėjusiosios. Dėl civilinio ieškinio – tokių pinigų neturi. Gali atlyginti minimaliai, bet konkrečios sumos nurodyti negali.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad kaltės, padarius veiką, nepripažįsta, pripažįsta tai, ką pasakė. Pripažįsta, kad paėmė nukentėjusiajai už peties, kad turėjo fizinį kontaktą su jos nugara. Su knygute ji trenkė jam, o jis tik atrėmė smūgį. Nebandė trenkti, norėjo apsisaugoti nuo jos. Prispaudė ją prie sienos, nes kitaip durų negalėjo atidaryti. Atidaręs duris, ją išstūmė į lauką, t. y. per tas pačias duris, per kurias ji atėjo. Įėjusi valytoja, pasakė, kad nukentėjusioji yra administratorė. Tada viskas baigėsi, jis nuėjo. Moters neatsiprašė. Ji pradėjo rėkti, kad kvies policiją. Jai atsakė, kad kviestų. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo sakyti kitaip, nes buvo pasimetęs. Jis buvo lauke atsirėmęs į sieną, kai pamatė, kad moteris spaudžia kodą, bet negali jo surinkti. Viskas įvyko gal per 5 sekundes. Ją tik už rankos paėmė ir prie sienos prirėmė. Su knygute netrenkė, tik atėmė iš jos. Jis knygutę laikė rankose, kai šią iš jos atėmė. Nemano, kad su knygute jai galėjo trenkti, tik rankomis mosikavo. Įvykį vertinai neigiamai. Jis nežinojo, kas ten vaikšto, nes prieš tai buvo visokių įvykių, todėl ir elgėsi taip, nes nebuvo jos matęs. Jis ją buvo prispaudęs. Jis prisipažįsta dėl įvykio, išmetė moterį pro duris, tačiau jeigu būtų jai sudavęs, tai būtų kitokios pasekmės. Tą kartą buvo blaivus. Nepranešė policijai apie prieš jį nukentėjusiosios pavartotą smurtą, nes nemanė, kad taip viskas baigsis. Nukentėjusiąją prie sienos pastūmė vieną kartą. Iš karto aš ją išstūmė į lauką. Tai įvyko greitai – apie 1 min. Viskas vyko 10 minučių laikotarpiu. Taip ilgai, kaip nurodoma, nebuvo. Jam atrodo, kad viskas įvyko labai greitai. Įvykis buvo prie durų. Liftas yra už kitų durų. Jiedu buvo prie stendo. Jis išėjo. Kai moteris pasakė, kad kvies policiją, jis nuėjo prie lifto, o ji į lauką.

Nukentėjusioji T. C. teisme parodė, kad tikrino valytojos darbą tame name. Priėjo prie laiptinės, surinko kodą ir užėjo. Netoli matė kaltinamąjį. Ji surinko kodą, užėjo į laiptinę, tas vyras tupėjo lauke. Ji paskambino valytojai telefonu, tada išgirdo, kad kažkas atidaro duris ir pajuto smūgį. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas. Valytoja atbėgo, nes ji viską girdėjo telefonu. Ji pati tuo metu nesuvokė, kas vyksta. Jis atėmė iš jos užrašinę ir sudavė ja per skruostą. Jam pasakė: „ką jūs darote?“, bet jo atsakymo nepamena. Tada jis ėmė ją stumdyti. Pirmiau trenkė su knygute, kuri buvo kietu viršeliu. Pataikė į veidą. Antrą kartą jam smūgiuojant, ji užsidengė veidą – jis pataikė jai į rankas. Rankos buvo raudonos. Jai pavyko pasprukti. Jis ją ir valytoją po įvykio išstūmė iš lifto, o knygutę išmetė. Jis lifte paspaudė 6 aukšto mygtuką. Jos su valytoja nubėgo pažiūrėti, kur jis gyvena, nes tiksliai nežinojo, iš kurio buto. Kaltinamasis vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Reiškia 2 000 eurų ieškinį, nes turėjo nedarbingumą 5 dienas, skaudėjo ranką. Ji turi aneurizmą galvoje, todėl viskas galėjo baigtis mirtimi. Turi neįgalumą. Po įvykio teko išeiti iš darbo, nes buvo nesaugu. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo ir nenori bendrauti.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji T. C. nurodė, kad kaltinamasis ją laikė už pečių ir stumdė į sieną. Į sieną atsitrenkė nugara ne vieną kartą. Konfliktas truko ilgai, bandė ištrūkti ir sulaukti valytojos. Yra dvi durys, jos su valytoja išbėgo, vėliau jis išėjo pro duris. Jos su valytoja lakstė iki 6 aukšto, o paskui išėjo pro duris. Grindys jau buvo pradžiūvusios, tai nežino, kiek tiksliai tai galėjo trukti. Kaltinamasis buvo neadekvatus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis išstūmė iš lifto ir nuvažiavo, nes išgirdo, kad kvies policijos pareigūnus. Vėliau ji gavo vaizdo įrašą. Ji nuo kaltinamojo šalindamasi bėgo prie lifto. Pats konfliktas prasidėjo prie lentos, jai pavyko pasprukti. Valytoja atėjo iš lifto. Jis į laiptinę įėjo paskui ją, kažką murmėdamas (kas ji tokia ir pan.). Jam atsakė, kad atėjo tikrinti valytojos darbo.

Liudytoja V. S. teisme parodė, kad jai paskambino vadybininkė ir paklausė, kodėl grafikas nėra pakabintas. Ji telefonu kalbėdama nieko įtartino negirdėjo. Išgirdo, kad reikia kviesti policiją. Kai juos pamatė, tai Tatjana ir kaltinamasis stovėjo vienas priešais kitą. Tada jos nuvažiavo, iškvietė policiją. Tatjana tuo metu buvo susijaudinusi, jos skruostas buvo truputį paraudęs. Daugiau sužalojimų ji nerodė, tik tą raudonį ant veido. Policiją iškvietė būdamos laiptinėje. Jos įėjo į laiptinę pažiūrėti, kur tas žmogus nuvažiavo liftu. Tatjana sakė, kad jis ją sumušė, stumdė į sieną porą kartų. Ji to nematė. Ji (liudytoja) buvo šoke, nes su policija iki tol nebuvo susidūrusi. Vyriškis atrodė taip pat, kaip ir dabar. Jis jos nelietė, ji pati išlipo iš lifto. Jai nieko nesakė, buvo tylus. Kai pasakė, kad iškvies policiją, jis atsakė, kad kviestų. Ji su juo nekalbėjo, jis jos nieko neklausė. Name jį yra mačiusi, žinojo, kad, kad jis ten gyvena. Po įvykio jį taip pat matė, bet su juo nebendravo. Ji policijos nelaukė, ėjo dirbti. Kaltinamajam pasakė, kad Tatjana yra vadybininkė. Į konflikto vietą atėjo iš trečio aukšto.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. A. parodė, kad 2017-12-04 turėjo konfliktą su nepažįstama moterimi. Jis buvo prie savo laiptinės, kai moteris spaudinėjo kodus, bandydama įeiti į laiptinę. Jos paklausė, pas ką eina. Jam atsakė, kad eina, kur jai reikia. Po to ji dar kažką pasakė, kad yra administratorė. Jis jai pasakė, kad jei ji administratorė, tai turėtų žinoti kodą ar turėti kortelę. Kai jis įėjo į laiptinę ir atsidarė laiptinės duris, moteris bandė eiti paskui jį. Kadangi netikėjo, kad ji administratorė, o yra visokiausių sukčių ir vagių, todėl, įėjęs pro duris, jai įeiti neleido, nustūmė ją nuo durų. Jis tiksliai negali pasakyti, konkrečiai kurioje vietoje tai įvyko - ar jau laiptinės viduje prie durų, ar tiesiog tarpduryje. Tuo metu jis kieme pamatė ateinančią jų namo valytoją. Ši patvirtino, kad ši administratorė. Moteris sakė, kad kvies policiją. Jis pasakė, kad jos išsiaiškintų ir nuėjo. Jis moteriai jokių smūgių nesudavė. Vienintelis jo fizinis veiksmas – tai, kad ją nustūmė. Apie necenzūrinius žodžius negali nieko pasakyti, bet galėjo kažką tokio ir pasakyti (T. 1, b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios T. C. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) valymo vadybininke. 2017-12-04, apie 11.23 val., darbo metu nuėjo patikrinti valytojos darbo kokybės į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Įeidama į namo trečią laiptinę, pastebėjo prie laiptinės įėjimo durų pritūpusį nepažįstamą vyrą. Užėjusi apsižvalgė pirmame aukšte ir paskambino valytojai V. S.. Besikalbėdama netikėtai pajuto smūgį į nugarą. Atsisukusi pamatė minėtą vyrą, kuris pradėjo ant jos rėkti, sakydamas, ką ji veikia jo laiptinėje. Jis vartojo įvairius necenzūrinius įžeidžiančius žodžius, po to griebė iš jos rankų užrašų knygutę ir su ja kartą trenkė į dešinės pusės skruostą. Po to bandė trenkti jai į veidą kumščiu, tačiau nepavyko, nes ji prisidengė veidą rankomis. Smūgis kliuvo į delną. Tada vyras pradėjo ją stumdyti į laiptinės sienas, sugriebęs už striukės ties pečiais. Nuo atsitrenkimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir ant kairės rankos atsirado kraujosruvos. Nuo vyro smūgių į nugarą ir veidą patyrė fizinį skausmą bei jai buvo patinęs dešinės pusės skruostas. Vyrui trankant ją į sienas, liftu nusileido V. S., kuri matė trankymą į sienas. Vyras V. S. paklausė, ar ją pažįsta. V. S. atsakė, kad ji yra jos vadybininkė. Vyras į tai nesureagavo – dar keletą kartų pastūmė ją į lifto duris. Po to, išgirdęs, kad V. S. kviečia policiją, vyras jas abi nustūmė ir liftu pakilo į 6 aukštą. Daugiau ji jo nematė. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl mano, kad jis buvo girtas. Laiptinės įėjimas filmuojamas vaizdo kameromis. Vyras buvo nufilmuotas. Jos žiniomis, jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Ji turi laiptinės kamerų vaizdo įrašą ir jį pateiks. Esant reikalui, gali atpažinti minėtą vyrą pagal įvairius požymius. Po šio įvykio ji dėl patirtų sužalojimų buvo nuvykusi į Lazdynų ligoninę (T. 1, b. l. 6-7). Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad 2017-12-04, apie 11.23 val., atėjo patikrinti valytojos, kuri dirbo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 3-ioje laiptinėje, darbą. Priėjusi prie laiptinės durų, ji atsivertė savo užrašų knygutę, kurioje buvo užrašytas šios laiptinės kodas. Suradusi kodą, ji jį surinko ir užėjo. Ji matė, kad prie laiptinės rūko vyras. Jis tuo metu jai nepasakė nei žodžio. Įėjusi į laiptinę, ji iš karto pažiūrėjo grafikus, kurie buvo nepakeisti. Tada ji išsitraukė telefoną ir paskambino valytojai. Tuo metu ji girdėjo, kad kažkas užėjo į laiptinę, bet neatsisuko pažiūrėti. Šnekėdama pajuto smūgį į nugarą, žemiau kaklo. Smūgis buvo stiprus, nes jai suskaudo. Ji iš karto atsisuko ir pamatė tą patį vyrą, kuris lauke rūkė. Jo akys buvo stiklinės, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Toliau viskas buvo taip, kaip ji pasakojo pirmos apklausos metu. Po šio įvykio ji turėjo 5 d. nedarbingumo, jai skaudėjo nugarą, dešinį skruostą, kairę ranką prie peties ir abi plaštakas. Dėl šio įvykio ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir moralinę žalą, kurią vertina 2000 Eur. Po įvykio ji viena bijo eiti tikrinti valytojų, todėl visą laiką joms skambina, prašydama ją pasitikti (T. 1, b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. parodė, kad maždaug 2 m. valo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptines. Ji pažįsta namo gyventojus, bet ne visus. 2017-12-04, apie 09.30 val., ji pradėjo valyti minėto namo 3-ią laiptinę. Būnant 3 aukšte, jai paskambino vadybininkė T. C. ir paklausė, kodėl ji nepakeitė grafiko. Ji atsakė, kad išvalys laiptinę ir tada pakeis. Po to T. C. jai pasakė, kad ji kviestų policiją, nes ją muša. Tada ji padėjo ragelį ir liftu greitai nusileido į 1 aukštą. Tik atsidarius lifto durims, ji pamatė, kad stovi T. C. , o prieš vyras, gyvenantis 4 aukšte. Jo vardo ir pavardės ji nežino, tačiau jie visą laiką sveikinasi. T. C. to vyro neleido į liftą. Vyras atsisuko į ją ir paklausė, ar ji pažįsta T. C.. Ji vyrui pasakė, kad tai jos vadybininkė. Tada vyras su ranka nustūmė T. C.į šoną, jai pirštu parodė, kad pasitrauktų, pats greitai įėjo į liftą ir nuvažiavo į viršų. Ji prieš tai jau buvo paskambinusi į policiją ir pranešusi apie įvykį. T. C.jai pasakė, kad tas vyras ją užpuolė ir trenkė į jai į skruostą. T. C. laikėsi už skruosto, bet ji nepamena kokios pusės. T. C. liko laukti policijos, o ji grįžo į 3 aukštą valyti. Su tuo vyru ji dažnai susitinka laiptinėje, jis su ja pasisveikina ir tiek. Po šio įvykio vyras jos nieko neklausinėjo dėl T. C. (T. 1, b. l. 26).

Specialisto išvada Nr. G4006/2017(01) T. C. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir kairiame žaste, kairės plaštakos sumušimu (patino minkštieji audiniai) ir kliniškai nustatytu kairio peties sumušimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2017-12-04 (b. l. 15).

Namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad atidarius vaizdo įrašą matosi viršuje kairėje pusėje užrašyta data – 2017-12-04. Dešinėje pusėje viršuje yra užrašytas adresas – (duomenys neskelbtini). Žiūrint vaizdo įrašą, 11.20.35 val. atsidaro laiptinės durys ir laukan išeina G. A.. Išėjęs jis iš karto pasuka į dešinę, sustoja ir užsirūko cigaretę. 11.23.03 val. prie laiptinės durų prieina T. C., atsiverčia užrašų knygutę ir kažką žiūri. Tuo metu G. A., tupėdamas ir rūkydamas, pasuka galvą į kairę, į T. C. pusę, ir žiūri. 11.23.13 val. T. C., surinkusi kodą, atidaro laiptinės duris ir užeina. G. A. tupi toliau ir rūko. 11.24.51 val. G. A. atsistoja, prieina prie laiptinės durų, surenka kodą, atidaro duris ir užeina į vidų. 11.33.57 val. T. C. išeina iš laiptinės, bet pro kitas duris, kurios yra dešiniau. Rankoje ji laiko užrašų knygutę. Ji vaikšto prie laiptinės, kažkam skambina, o 11.42.44 val. pasuka į dešinę ir nueina (T. 1, b l. 30-31).

Pagal BK 284 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje įžūlūs veiksmai, kaip BK 284 str. numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis asmeniui inkriminuojami tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Iš surinktų aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis G. A. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. 2017-12-04, laikotarpiu nuo 11.24 val. iki 11.33 val., viešoje vietoje sumušė nukentėjusiąją T. C., tokiais savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 3-ioje laiptinėje, pirmame aukšte. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad toks įvykis buvo, tačiau teigė, kad jis lauke pamatęs prie durų moterį paklausė, pas ką ji eina. Prie skelbimų lentos jos paklausė, ką ji čia daro, tada dešine ranka palietė ją, o ji su bloknotu sudavė jam per veidą. Tada jis atėmė iš moters bloknotą ir liepė išeiti. Galimai jis pasakė jai pora necenzūrinių žodžių. Nors moteris sakė, kad yra administratorė, tačiau jokių dokumentų nepateikė. Ja nepatikėjo. Tarp jų įvyko susistumdymas – jis moterį paėmė ir išstūmė. Laikė ją už rankos, o ji priešinosi. Ikiteisminio tyrimo metu G. A. nurodė, kad 2017-12-04 turėjo konfliktą su nepažįstama moterimi, kuri jam būnant prie laiptinės spaudinėjo kodus, bandydama įeiti į laiptinę ir kuri jam įeinant pro duris į laiptinę, bandė įeiti paskui jį, tačiau jis nustūmė ją nuo durų. Tai buvo vienintelis jo fizinis veiksmas. Kaltinamojo teiginius, kad vyko abipusis konfliktas, kurio metu nukentėjusioji pati jam sudavė knygele, o jis ją tik išstūmė, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, nes juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Nukentėjusioji, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teismo posėdyje, nuosekliai nurodė, kokius smurtinius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis. Jos teigimu, G. A. be jokios pagrįstos priežasties tyčia nenustatytu būdu sudavė smūgį jai į nugarą, po to, keikdamasis, pagriebė iš T. C. rankų užrašų knygutę ir šia knygute sudavė jai į dešinįjį skruostą, vėliau bandė suduoti kumščiu T. C. į veidą, bet ji veidą prisidengė rankomis, todėl pataikė jai į rankas, tada, sugriebęs T. C. už striukės, pradėjo ją stumdyti nugara į laiptinės sienas. Nukentėjusioji patvirtino, kad prieš ją smurtavo būtent kaltinamasis. Kad minėtu laiku su nukentėjusiąja kalbant telefonu, pastaroji paprašė kviesti policiją, nes ją muša, patvirtino liudytoja V. S., kurios teigimu, po minėto skambučio ji padėjo ragelį ir liftu greitai nusileido į pirmą aukštą. Tik atsidarius lifto durims, ji pamatė, kad stovi T. C., o priešais ją – vyras, gyvenantis 4 aukšte. Vyras paklausė, ar ji pažįsta T. C.. Ji vyrui pasakė, kad tai jos vadybininkė. Tada vyras su ranka nustūmė T. C.į šoną, jai pirštu parodė, kad pasitrauktų, pats greitai įėjo į liftą ir nuvažiavo į viršų. Ji prieš tai jau buvo paskambinusi į policiją ir pranešusi apie įvykį. T. C.jai pasakė, kad tas vyras ją užpuolė ir trenkė į jai į skruostą. T. C. laikėsi už skruosto, kuris buvo paraudęs, ji buvo susijaudinusi. Šiuo nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G4006/2017(01), kurioje konstatuota, kad T. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir kairiame žaste, kairės plaštakos sumušimu (patino minkštieji audiniai) ir kliniškai nustatytu kairio peties sumušimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2017-12-04. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Iš namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), stebėjimo kamerų vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2017-12-04, 11.20.35, atsidaro laiptinės durys ir laukan išeina G. A.. Išėjęs jis iš karto pasuka į dešinę, sustoja ir užsirūko cigaretę. 11.23.03 val. prie laiptinės durų prieina T. C., atsiverčia užrašų knygutę ir kažką žiūri. Tuo metu G. A., tupėdamas ir rūkydamas, pasuka galvą į kairę, į T. C. pusę, ir žiūri. 11.23.13 val. T. C., surinkusi kodą, atidaro laiptinės duris ir užeina. G. A. tupi toliau ir rūko. 11.24.51 val. G. A. atsistoja, prieina prie laiptinės durų, surenka kodą, atidaro duris ir užeina į vidų. 11.33.57 val. T. C. išeina iš laiptinės, bet pro kitas duris, kurios yra dešiniau. Rankoje ji laiko užrašų knygutę. Ji vaikšto prie laiptinės, kažkam skambina, o 11.42.44 val. pasuka į dešinę ir nueina. Minėtu įrodymu nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusioji lauke, prie laiptinės, spaudinėjo kodus, bandydama įeiti į laiptinę, o jis ją užkalbino, aiškindamasis, pas ką ji eina, jam einant į laiptinę, ji bandė eiti paskui jį, todėl jis manydamas, kad nukentėjusioji nėra administratorė, jai įeiti neleido ir nustūmė ją nuo durų.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją dėl tokių jo veiksmų pastarajai ne tik buvo padaryti sužalojimai, bet ir sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, išsigando ne tik T. C., bet ir minėtą laiptinę valanti valytoja, kuri nutraukusi darbą atbėgo į įvykio vietą. Buvo iškviesta policija. Teisme kaltinamasis nurodė, kad yra nepatenkintas, kad po laiptinę vaikščioja įvairūs asmenys, ten yra įvykę visokių įvykių, buvę visokiausių sukčių ir vagių, tačiau negalėjo paaiškinti, kokie būtent nukentėjusiosios veiksmai galėjo nulemti jo agresijos protrūkį. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis smurtavo viešoje vietoje nepažįstamos moters atžvilgiu be jokios aiškios dingsties, tokiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas rimtį ir tvarką. Esant tokios teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pasireiškęs smurto panaudojimu viešoje vietoje, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjo moteris. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – G. A. anksčiau neteistas, dirbantis, administracine tvarka praeityje baustas (galiojančių nuobaudų neturi). Nors kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad apgailestauja dėl įvykio, tačiau savo kaltę pripažino iš dalies. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirbantis, nors kaltę pripažino iš dalies, tačiau dėl įvykio atsiprašė nukentėjusiosios, G. A. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos terminą mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas tęsti darbą ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 66,22 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų (b. l. 17-18). Ieškinys pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais duomenimis, todėl iš G. A. priteistinas 66,22 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusioji T. C. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos (b. l. 11). Teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė tiek fizinį skausmą dėl sveikatos sutrikdymo, tiek dvasinius išgyvenimus. Teigė, kad turėjo nedarbingumą 5 dienas, skaudėjo ranką. Ji turi aneurizmą galvoje, todėl viskas galėjo baigtis mirtimi. Ji yra neįgali. Po įvykio teko išeiti iš darbo, nes buvo nesaugu.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-467/2010).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, tai, kad kaltinamoji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus (išgąstį, stresą, pažeminimą) nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes (specialisto išvada jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir kairiame žaste, kairės plaštakos sumušimu (patino minkštieji audiniai) ir kliniškai nustatytu kairio peties sumušimu, duomenų apie liekamuosius reiškinius teismui nepateikta), teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį analogiškose bylose, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad jai priteistina 600 eurų neturtinės žalos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą; per keturis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinę pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš G. A. 66,22 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtai turtinei žalai atlyginti ir 600 eurų nukentėjusiajai T. C. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė