Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-03 · Administracinė byla Nr. AS-63-213-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-03
Bylos Nr.
AS-63-213-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Roma Sabina
Atsakovas
Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, Lietuvos
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. AS63 – 213/2011Procesinio sprendimo kategorija 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2011 m. bir˛elio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes (pranešeja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaites – Maculevicienes,

teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atskiraji skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties administracineje byloje pagal pareiškejo L. Š. skunda atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, ir Lietuvos apeliaciniam teismui, treciajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansu ministerijai del u˛darbio, netekto del atlyginimo suma˛inimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas L. Š. (toliau – ir pareiškejas) skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas priteisti iš atsakovu Lietuvos Respublikos ir Lietuvos apeliacinio teismo del atlyginimo suma˛inimo netekta u˛darbi u˛ laikotarpi nuo 2000 m. sausio menesio iki 2008 m. kovo 1 d., kuris sudaro iš viso 338 077,43 Lt iskaitant neišmoketa 246 796,53 Lt atlyginima; ipareigoti atsakova Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybes, skirti tam reikalingas lešas; ipareigoti Lietuvos Respublika ir Lietuvos apeliacini teisma toliau moketi ne ma˛esni kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ nustatyta atlyginima; priteisti iš atsakovu bylinejimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmoketi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjucio 22 d. sprendimu pareiškejo skunda tenkino iš dalies, priteise pareiškejui iš Lietuvos Respublikos 104 035,55 Lt, kitoje dalyje bei kito atsakovo at˛vilgiu skunda atmete; priteise pareiškejui iš Lietuvos Respublikos 36,31 Lt atstovavimo išlaidu, kitoje dalyje prašyma atmete.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškejo bei atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliacinius skundus atmete, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 22 d. sprendima paliko nepakeista, nutare sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, 2010 m. gruod˛io 14 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateike prašyma atideti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 22 d. sprendimo vykdyma nuo teismo nutarties isiteisejimo dienos.

Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, nurode, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. lapkricio 4 d. nutarimu Nr. 1429 „Del lešu numatytu 2009 m. teisejams nesumoketai darbo u˛mokescio daliai padengti, paskirstymo“ pareiškejui per Lietuvos apeliacini teisma buvo išmoketa 18 110 Lt (liko gra˛inti 85 925,55 Lt). Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2010 m. gruod˛io 1 d. nutarimu Nr. 1735 „Del teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo programos patvirtinimo“ šios programos igyvendinimui 2010 metams skyre 10 mln. Lt iš Privatizavimo fondo lešu. Pa˛ymejo, jog Lietuvos valstybes sunki ekonomine ir finansine padetis konstatuota Seimo 2008 m. gruod˛io 9 d. nutarimu Nr. XI-52 patvirtintos Penkioliktosios Vyriausybes veiklos programos II dalyje „Krizes iveikimo planas“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 ,,Del ekonomikos sunkmecio“. Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo 4 straipsnyje numatyta, kad nesumoketa darbo u˛mokescio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruod˛io 31 d. Vyriausybes nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 194 „Del nesumoketos darbo u˛mokescio dalies išmokejimo teisejams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 2.2 punkte nustatyta, kad nuo 2010 m. paskirstyti nesumoketa darbo u˛mokescio dali Vyriausybe igalioja Teisingumo ministerija. Pabre˛e, jog Lietuvos Respublikos 2010 m. valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymu 2010 m. iš valstybes biud˛eto del valstybes sunkios ekonomines ir finansines padeties Teisingumo ministerijai šiam tikslui lešu skirta nebuvo. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. lapkricio 4 d. ir 2010 m. gruod˛io 1 d. nutarimais teismams buvo paskirstytos lešos nesumoketai darbo u˛mokescio daliai padengti visiems teisejams, nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimo vykdymas buvo atidetas. Pabre˛e, jog valstybe pagal galimybes siekia ivykdyti teismu sprendimus bylose del teisejams nesumoketo darbo u˛mokescio gra˛inimo. Pagal Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatyma apskaiciuota ir pagal isiteisejusius teismo sprendimus priteistos nesumoketos darbo u˛mokescio dali šiam tikslui reiketu 47,8 mln. Lt. Valstybei tuo paciu metu reikia spresti ne lik teismo sprendimo vykdymo šioje individualioje byloje klausima, bei ir isipareigojimu vykdyma pagal kitus teismo sprendimus ir Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatyma. Teige, kad šiuo metu nera galimybiu ivykdyti teismo sprendimo iš karto.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi prašyma atmete.

Teismas, atsi˛velgdamas i svarba, kad teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme ir nebutu pa˛eid˛iamas konstitucinis asmenu lygybes istatymui ir teismui principas, pa˛ymejo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripa˛ino, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Nustatyta, kad pareiškejui pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 22 d. sprendima ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarti, sprendimo vykdymo atidejimo terminas pasibaige 2010 m. liepos 30 d. ir jis pateike prašyma Teisingumo ministerijai, prašydamas pateikti informacija, kada ir kokiu budu numatoma ivykdyti teismo sprendimus. Teismas vadovavosi Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi ir pa˛ymejo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. lapkricio 4 d. nutarimu Nr. 1429 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2010 m. gruod˛io 1 d. nutarimu Nr. 1735 buvo skirtos lešos teisejams nesumoketai darbo u˛mokescio daliai padengti. Taip pat nurode, jog kadangi šiuo atveju Administraciniu bylu teisenos istatymas (toliau – ir ABTI) nereguliuoja sprendimo ivykdymo atidejimo, todel taikytinos Civilinio proceso kodekso nuostatos. Teismas remesi Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi ir nurode, kad joje nurodytos aplinkybes laikomos irodinetinomis aplinkybemis, todel kiekvienas iš byloje dalyvaujanciu asmenu turi teise pateikti savo argumentus bei juos pagrind˛iancius dokumentus siekdamas, kad teismas nustatytu ar pripa˛intu nepagristomis sprendimo vykdymo atidejima itakojancias aplinkybes. Šioje byloje atsi˛velgiant i teisiniu santykiu prigimti ir ivertinus, kad bylos susijusios su darbo u˛mokescio išmokejimu, t. y. savo esme kilusios iš civiliniu teisiniu santykiu, Administraciniu bylu teisenos istatymo nuostata del aktyvaus teismo vaidmens irodinejimo procese gali buti taikoma ribotai. Pabre˛e, kad teismo aktyvus vaidmuo renkant irodymus šios kategorijos bylose pa˛eistu Konstitucijos 29 straipsnyje itvirtinta asmens nediskriminavimo principa. Prašant taikyti sprendimo vykdymo atidejima reikalinga irodyti, kad skolininkas del šiuo metu esancios sunkios ekonomines padeties tam tikra laika negali vykdyti teismo sprendimu nustatyto ipareigojimo, taciau praejus šiam laikui asmens turtine padetis pageres ir jis gales ivykdyti prievole. Atkreipe demesi, jog prašyma padaves asmuo teikdamas paaiškinimus del Lietuvos Respublikos turtines padeties sunkumo remesi Seimo 2008 m. gruod˛io 9 d. nutarimu Nr. XI-52 patvirtinta Penkioliktosios Vyriausybes veiklos programos II dalimi „Krizes iveikimo planas“ bei Vyriausybes 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 ,,Del ekonomikos sunkmecio“. Šiais dokumentais yra patvirtinama, kad Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra ekonomine krize. Teismas sprende, ar tokios padeties pripa˛inimas teises aktuose gali tureti itakos konkreciu teismu sprendimu vykdymui. Pa˛ymejo, jog ekonomines krizes metu valstybe nenustoja vykdyti jai priklausanciu isipareigojimu ir atlieka mokejimus savo prievoliu vykdymui. Irodinejant valstybes negalejima del sunkios ekonomines padeties vykdyti teismo sprendimus, turi buti nustatomas isipareigojimu vykdymo pirmumas, ir irodoma, kad teismo sprendimu priteistu sumu išmokejimas pagal savo svarba yra ma˛esnes reikšmes nei kitos valstybes daromos išlaidos. Taciau tokia analize teismui nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, isiskolinimo pareiškejui šioje byloje suma bei visiems teisejams priteista neišmoketo darbo u˛mokescio suma valstybes mastu palyginus su visu valstybes biud˛etu yra labai menka. Todel nebutu logiška laikyti, kad valstybe apskritai negali ivykdyti lyginant su kitomis išlaidomis nedidelio isipareigojimo. Teismas laike, jog nesant pagrindimo del sprendimu priteistos sumos menkesnio prioriteto nei kitu išlaidu, konstatuoti Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatytu aplinkybiu nera pagrindo. Pa˛ymejo ir tai, kad teismui be paminetu teises aktu nebuvo pateikta kitokiu finansine situacija rodanciu dokumentu, iš kuriu butu galima matyti, kad valstybes finansine padetis yra bloga. Finansu ministerija, nors ir buvo 2010 m. gruod˛io 28 d. teismo raštu Nr. I-3508-580/2008 paprašyta pateikti duomenis apie valstybes ekonomine padeti, tokiu duomenu nepateike. Teismo nuomone, kadangi Finansu ministerija igyvendindama Finansu ministerijos nuostatu 7 ir 8 punktuose numatytus ministerijos tikslus bei funkcijas yra atsakinga u˛ finansiniu reikalu tvarkyma valstybeje, tai jos pozicijos neišreiškimas gali buti suprantamas, kaip skolos šioje byloje pripa˛inimas nedarancia itakos valstybes biud˛etui. Teismo nuomone, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje numatytas sprendimo vykdymo atidejimo veiksmas reiškia tai, kad del blogos atsakovo turtines padeties jis atleid˛iamas nuo pareigos vykdyti teismo sprendima bendra tvarka. Teismo nustatytu sprendimo vykdymo atidejimo laikotarpiu skolininkas neturi pareigos atlikti jokiu skolos gra˛inimo veiksmu. Pa˛ymejo, jog ivertinus teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies skolos dengimo veiksmus, matyti, kad skola mokama dalimis. Dalinis mokejimas taikomas ir tuo metu, kai dalies teismo sprendimu vykdymas, tame tarpe ir pareiškejo šioje byloje, buvo atidetas. Teismo nuomone, tokie veiksmai savaime yra pakankami konstatuoti, kad valstybes ekonomine padetis leid˛ia vykdyti teismo sprendimus. Kad turtine padetis pablogejo lyginant su 2009 ar 2010 metais duomenu nepateikta. Taip pat pa˛ymejo, jog nebuvo irodyta ir aplinkybe, kad po metu valstybeje bus pakankamai lešu teismo sprendimu vykdymui. Šio fakto irodymui prašyma pareiškes atstovas nepateike jokiu paskaiciavimu ar prognoziu.

III.

Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarti panaikinti ir išspresti klausima iš esmes – patenkinti prašyma atideti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties vykdyma iki 2011 m. liepos 30 d.

Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, nurodo, kad bylos nagrinejimo metu nera konstatuota, jog valstybes finansine ekonomine padetis tapo tokia, kokia buvo ikikriziniu laikotarpiu. Tokiu budu teismas neatsi˛velge i aplinkybe, kad pareiškejui buvo išmoketa dalis negauto darbo u˛mokescio, t. y. išmoketa negauta darbo u˛mokescio dalis 2009 m. ir 2010 m. Teismo nutarties motyvas, kad isiskolinimo pareiškejui šioje byloje suma bei visiems teisejams priteista neišmoketo darbo u˛mokescio suma valstybes mastu palyginus su visu valstybes biud˛etu yra labai menka – nepagristas. Nors teismas vertino biud˛eto masta, palyginti su valstybes isiskolinimu teisejams, taciau nevertino visos valstybes skolos ir galimybes rasti papildomai lešu vykdyti teismu sprendimus, kuriais teisejams buvo priteista neišmoketa darbo u˛mokescio dalis. Taip pat teismas nevertino aplinkybes, kuriems nesumoketa darbo u˛mokescio dalis bus gra˛inta pagal istatyma butu diskriminuojami at˛vilgiu teiseju, kuriems teismu sprendimais yra priteista neišmoketa darbo u˛mokescio dalis.

Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansu ministerija sutinka su atskiruoju skundu ir prašo ji tenkinti. Atsiliepimas i atskiraji skunda grind˛iamas šiais argumentais:

1. 2011 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo (toliau – Finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymas) preambuleje nurodyta, kad valstybes ekonomine ir finansine bukle išlieka itin sunki ir nera pagrindo konstatuoti, kad butu numatoma gauti ar butu sukaupta daugiau lešu, reikalingu nesuma˛intiems atlyginimams ir pensijoms moketi, todel vald˛ios sektoriaus išlaidos 2011 m. turi buti tvirtinamos, laikantis suma˛intu atlyginimu ir pensiju dyd˛iu. Vadovaujantis ABTI 7 straipsnio 1 dalimi, teisejai ir teismai sprend˛ia administracines bylas remdamiesi istatymais, todel Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinedamas administracine byla Nr. I-3508-580/2008, turejo vadovautis Finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymu. Atsi˛velgiant i tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytas argumentas, kad nebuvo pateikta finansine situacija rodanciu dokumentu, iš kuriu galima matyti, kad valstybes finansine padetis yra bloga, yra nepagristas.

2. Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad nesumoketa darbo u˛mokescio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruod˛io 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimas, prisiimdamas isipareigojima išmoketi teisejams nesumoketa darbo u˛mokescio dali, ivertino esama sunkia ekonomine ir socialine padeti, atsi˛velge i visuomenes ir valstybes poreikius bei galimybes, i turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybes isipareigojimus, todel prisieme šiuos finansinius isipareigojimus ivykdyti ne iš karto, o dalimis, mokant kasmet iki 2012 m. gruod˛io 31 d. Prasidejus ekonominei ir finansinei krizei labai suma˛ejo valstybes biud˛eto pajamos. Kadangi Lietuvos Respublikos Seimas yra konstataves, kad valstybes ekonomine ir finansine bukle išlieka itin sunki, darytina išvada, kad valstybe šiuo metu neturi pakankamai finansiniu galimybiu, kad galetu iš karto ivykdyti teismo sprendimu nustatyta ipareigojima.

3. Valstybe prievole teisejams pripa˛ista, savo isipareigojimus vykdo geranoriškai, yra sukurta normine baze, reglamentuojanti teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies kompensavimo tvarka, o lešos pagal finansines galimybes yra skiriamos ir išmokamos teisejams nepriklausomai nuo to, ar sprendimo vykdymas yra atidetas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartyje nurode, kad Lietuvos Respublikos finansu ministerija 2010 m. gruod˛io 28 d. raštu Nr. I-3508-580/2008 buvo paprašyta pateikti duomenis apie valstybes ekonomine padeti, taciau tokiu duomenu nepateike. Toks teismo argumentas yra visiškai nepagristas, kadangi teismo nurodytame rašte buvo siuloma pateikti nuomone del atsakovo prašymo atideti sprendimo vykdyma.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teise byloje dalyvaujanciu asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju šaliu padeti ar kitas aplinkybes, sprendimo ivykdyma atideti ar išdestyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarka.

Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai ir ivertinus byloje esanciu irodymu visuma. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustate.

Teiseju kolegija pa˛ymi, jog aplinkybes, del kuriu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi sprendimo vykdymas buvo atidetas vieneriems metams, t. y. valstybes finansine padetis, iš esmes nera pasikeitusios. Teiseju kolegija atsi˛velgia i tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ivertines abieju šaliu turtine padeti ir kitas aplinkybes, pamineta nutartimi sprendimo vykdyma atidejo butent vieneriems metams, o ne ilgesniam laikotarpiui. Tai leid˛ia daryti išvada, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybes negali buti laikomos pakankamu pagrindu pakartotinai atideti sprendimo vykdyma.

Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nera pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Atsakovo argumentas, jog pareiškejui jau buvo išmoketa dalis negauto darbo u˛mokescio, taip pat treciojo suinteresuoto asmens argumentas, kad lešos pagal finansines galimybes yra skiriamos ir išmokamos teisejams nepriklausomai nuo to, ar sprendimo vykdymas yra atidetas, nera teisinio pobud˛io ir teisines reikšmes nagrinejamu atveju neturi.

Atsi˛velgiant i išdestytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis iš esmes yra pagrista, o jos panaikinti nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 151 straipsnio 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atskiraji skunda atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarti palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Roma Sabina AlimieneAnatolijus BaranovasVaida Urmonaite – Maculeviciene