- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- AS-63-213-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Roma Sabina
- Atsakovas
- Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, Lietuvos
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Romos Sabinos Alimienes (praneeja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaites – Maculevicienes,
teismo posedyje raytinio proceso tvarka inagrinejo atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atskiraji skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties administracineje byloje pagal pareikejo L. . skunda atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, ir Lietuvos apeliaciniam teismui, treciajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansu ministerijai del u˛darbio, netekto del atlyginimo suma˛inimo, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas L. . (toliau – ir pareikejas) skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydamas priteisti i atsakovu Lietuvos Respublikos ir Lietuvos apeliacinio teismo del atlyginimo suma˛inimo netekta u˛darbi u˛ laikotarpi nuo 2000 m. sausio menesio iki 2008 m. kovo 1 d., kuris sudaro i viso 338 077,43 Lt iskaitant neimoketa 246 796,53 Lt atlyginima; ipareigoti atsakova Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybes, skirti tam reikalingas leas; ipareigoti Lietuvos Respublika ir Lietuvos apeliacini teisma toliau moketi ne ma˛esni kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ nustatyta atlyginima; priteisti i atsakovu bylinejimosi ilaidas ir ilaidas advokato pagalbai apmoketi.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjucio 22 d. sprendimu pareikejo skunda tenkino i dalies, priteise pareikejui i Lietuvos Respublikos 104 035,55 Lt, kitoje dalyje bei kito atsakovo at˛vilgiu skunda atmete; priteise pareikejui i Lietuvos Respublikos 36,31 Lt atstovavimo ilaidu, kitoje dalyje prayma atmete.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi pareikejo bei atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, apeliacinius skundus atmete, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 22 d. sprendima paliko nepakeista, nutare sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.
Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, 2010 m. gruod˛io 14 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateike prayma atideti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 22 d. sprendimo vykdyma nuo teismo nutarties isiteisejimo dienos.
Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, nurode, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. lapkricio 4 d. nutarimu Nr. 1429 „Del leu numatytu 2009 m. teisejams nesumoketai darbo u˛mokescio daliai padengti, paskirstymo“ pareikejui per Lietuvos apeliacini teisma buvo imoketa 18 110 Lt (liko gra˛inti 85 925,55 Lt). Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2010 m. gruod˛io 1 d. nutarimu Nr. 1735 „Del teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo programos patvirtinimo“ ios programos igyvendinimui 2010 metams skyre 10 mln. Lt i Privatizavimo fondo leu. Pa˛ymejo, jog Lietuvos valstybes sunki ekonomine ir finansine padetis konstatuota Seimo 2008 m. gruod˛io 9 d. nutarimu Nr. XI-52 patvirtintos Penkioliktosios Vyriausybes veiklos programos II dalyje „Krizes iveikimo planas“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 ,,Del ekonomikos sunkmecio“. Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo 4 straipsnyje numatyta, kad nesumoketa darbo u˛mokescio dalis kasmet dalimis imokama iki 2012 m. gruod˛io 31 d. Vyriausybes nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 194 „Del nesumoketos darbo u˛mokescio dalies imokejimo teisejams tvarkos aprao patvirtinimo“ (toliau – ir Apraas) 2.2 punkte nustatyta, kad nuo 2010 m. paskirstyti nesumoketa darbo u˛mokescio dali Vyriausybe igalioja Teisingumo ministerija. Pabre˛e, jog Lietuvos Respublikos 2010 m. valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymu 2010 m. i valstybes biud˛eto del valstybes sunkios ekonomines ir finansines padeties Teisingumo ministerijai iam tikslui leu skirta nebuvo. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. lapkricio 4 d. ir 2010 m. gruod˛io 1 d. nutarimais teismams buvo paskirstytos leos nesumoketai darbo u˛mokescio daliai padengti visiems teisejams, nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimo vykdymas buvo atidetas. Pabre˛e, jog valstybe pagal galimybes siekia ivykdyti teismu sprendimus bylose del teisejams nesumoketo darbo u˛mokescio gra˛inimo. Pagal Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatyma apskaiciuota ir pagal isiteisejusius teismo sprendimus priteistos nesumoketos darbo u˛mokescio dali iam tikslui reiketu 47,8 mln. Lt. Valstybei tuo paciu metu reikia spresti ne lik teismo sprendimo vykdymo ioje individualioje byloje klausima, bei ir isipareigojimu vykdyma pagal kitus teismo sprendimus ir Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatyma. Teige, kad iuo metu nera galimybiu ivykdyti teismo sprendimo i karto.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi prayma atmete.
Teismas, atsi˛velgdamas i svarba, kad teismu praktika i esmes analogikose bylose butu formuojama vieninga linkme ir nebutu pa˛eid˛iamas konstitucinis asmenu lygybes istatymui ir teismui principas, pa˛ymejo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripa˛ino, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Nustatyta, kad pareikejui pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 22 d. sprendima ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarti, sprendimo vykdymo atidejimo terminas pasibaige 2010 m. liepos 30 d. ir jis pateike prayma Teisingumo ministerijai, praydamas pateikti informacija, kada ir kokiu budu numatoma ivykdyti teismo sprendimus. Teismas vadovavosi Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi ir pa˛ymejo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. lapkricio 4 d. nutarimu Nr. 1429 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2010 m. gruod˛io 1 d. nutarimu Nr. 1735 buvo skirtos leos teisejams nesumoketai darbo u˛mokescio daliai padengti. Taip pat nurode, jog kadangi iuo atveju Administraciniu bylu teisenos istatymas (toliau – ir ABTI) nereguliuoja sprendimo ivykdymo atidejimo, todel taikytinos Civilinio proceso kodekso nuostatos. Teismas remesi Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi ir nurode, kad joje nurodytos aplinkybes laikomos irodinetinomis aplinkybemis, todel kiekvienas i byloje dalyvaujanciu asmenu turi teise pateikti savo argumentus bei juos pagrind˛iancius dokumentus siekdamas, kad teismas nustatytu ar pripa˛intu nepagristomis sprendimo vykdymo atidejima itakojancias aplinkybes. ioje byloje atsi˛velgiant i teisiniu santykiu prigimti ir ivertinus, kad bylos susijusios su darbo u˛mokescio imokejimu, t. y. savo esme kilusios i civiliniu teisiniu santykiu, Administraciniu bylu teisenos istatymo nuostata del aktyvaus teismo vaidmens irodinejimo procese gali buti taikoma ribotai. Pabre˛e, kad teismo aktyvus vaidmuo renkant irodymus ios kategorijos bylose pa˛eistu Konstitucijos 29 straipsnyje itvirtinta asmens nediskriminavimo principa. Praant taikyti sprendimo vykdymo atidejima reikalinga irodyti, kad skolininkas del iuo metu esancios sunkios ekonomines padeties tam tikra laika negali vykdyti teismo sprendimu nustatyto ipareigojimo, taciau praejus iam laikui asmens turtine padetis pageres ir jis gales ivykdyti prievole. Atkreipe demesi, jog prayma padaves asmuo teikdamas paaikinimus del Lietuvos Respublikos turtines padeties sunkumo remesi Seimo 2008 m. gruod˛io 9 d. nutarimu Nr. XI-52 patvirtinta Penkioliktosios Vyriausybes veiklos programos II dalimi „Krizes iveikimo planas“ bei Vyriausybes 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 ,,Del ekonomikos sunkmecio“. iais dokumentais yra patvirtinama, kad Lietuvos Respublikoje iuo metu yra ekonomine krize. Teismas sprende, ar tokios padeties pripa˛inimas teises aktuose gali tureti itakos konkreciu teismu sprendimu vykdymui. Pa˛ymejo, jog ekonomines krizes metu valstybe nenustoja vykdyti jai priklausanciu isipareigojimu ir atlieka mokejimus savo prievoliu vykdymui. Irodinejant valstybes negalejima del sunkios ekonomines padeties vykdyti teismo sprendimus, turi buti nustatomas isipareigojimu vykdymo pirmumas, ir irodoma, kad teismo sprendimu priteistu sumu imokejimas pagal savo svarba yra ma˛esnes reikmes nei kitos valstybes daromos ilaidos. Taciau tokia analize teismui nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, isiskolinimo pareikejui ioje byloje suma bei visiems teisejams priteista neimoketo darbo u˛mokescio suma valstybes mastu palyginus su visu valstybes biud˛etu yra labai menka. Todel nebutu logika laikyti, kad valstybe apskritai negali ivykdyti lyginant su kitomis ilaidomis nedidelio isipareigojimo. Teismas laike, jog nesant pagrindimo del sprendimu priteistos sumos menkesnio prioriteto nei kitu ilaidu, konstatuoti Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatytu aplinkybiu nera pagrindo. Pa˛ymejo ir tai, kad teismui be paminetu teises aktu nebuvo pateikta kitokiu finansine situacija rodanciu dokumentu, i kuriu butu galima matyti, kad valstybes finansine padetis yra bloga. Finansu ministerija, nors ir buvo 2010 m. gruod˛io 28 d. teismo ratu Nr. I-3508-580/2008 paprayta pateikti duomenis apie valstybes ekonomine padeti, tokiu duomenu nepateike. Teismo nuomone, kadangi Finansu ministerija igyvendindama Finansu ministerijos nuostatu 7 ir 8 punktuose numatytus ministerijos tikslus bei funkcijas yra atsakinga u˛ finansiniu reikalu tvarkyma valstybeje, tai jos pozicijos neireikimas gali buti suprantamas, kaip skolos ioje byloje pripa˛inimas nedarancia itakos valstybes biud˛etui. Teismo nuomone, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje numatytas sprendimo vykdymo atidejimo veiksmas reikia tai, kad del blogos atsakovo turtines padeties jis atleid˛iamas nuo pareigos vykdyti teismo sprendima bendra tvarka. Teismo nustatytu sprendimo vykdymo atidejimo laikotarpiu skolininkas neturi pareigos atlikti jokiu skolos gra˛inimo veiksmu. Pa˛ymejo, jog ivertinus teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies skolos dengimo veiksmus, matyti, kad skola mokama dalimis. Dalinis mokejimas taikomas ir tuo metu, kai dalies teismo sprendimu vykdymas, tame tarpe ir pareikejo ioje byloje, buvo atidetas. Teismo nuomone, tokie veiksmai savaime yra pakankami konstatuoti, kad valstybes ekonomine padetis leid˛ia vykdyti teismo sprendimus. Kad turtine padetis pablogejo lyginant su 2009 ar 2010 metais duomenu nepateikta. Taip pat pa˛ymejo, jog nebuvo irodyta ir aplinkybe, kad po metu valstybeje bus pakankamai leu teismo sprendimu vykdymui. io fakto irodymui prayma pareikes atstovas nepateike jokiu paskaiciavimu ar prognoziu.
III.
Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atskiruoju skundu prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarti panaikinti ir ispresti klausima i esmes – patenkinti prayma atideti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties vykdyma iki 2011 m. liepos 30 d.
Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, nurodo, kad bylos nagrinejimo metu nera konstatuota, jog valstybes finansine ekonomine padetis tapo tokia, kokia buvo ikikriziniu laikotarpiu. Tokiu budu teismas neatsi˛velge i aplinkybe, kad pareikejui buvo imoketa dalis negauto darbo u˛mokescio, t. y. imoketa negauta darbo u˛mokescio dalis 2009 m. ir 2010 m. Teismo nutarties motyvas, kad isiskolinimo pareikejui ioje byloje suma bei visiems teisejams priteista neimoketo darbo u˛mokescio suma valstybes mastu palyginus su visu valstybes biud˛etu yra labai menka – nepagristas. Nors teismas vertino biud˛eto masta, palyginti su valstybes isiskolinimu teisejams, taciau nevertino visos valstybes skolos ir galimybes rasti papildomai leu vykdyti teismu sprendimus, kuriais teisejams buvo priteista neimoketa darbo u˛mokescio dalis. Taip pat teismas nevertino aplinkybes, kuriems nesumoketa darbo u˛mokescio dalis bus gra˛inta pagal istatyma butu diskriminuojami at˛vilgiu teiseju, kuriems teismu sprendimais yra priteista neimoketa darbo u˛mokescio dalis.
Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansu ministerija sutinka su atskiruoju skundu ir prao ji tenkinti. Atsiliepimas i atskiraji skunda grind˛iamas iais argumentais:
1. 2011 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo (toliau – Finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymas) preambuleje nurodyta, kad valstybes ekonomine ir finansine bukle ilieka itin sunki ir nera pagrindo konstatuoti, kad butu numatoma gauti ar butu sukaupta daugiau leu, reikalingu nesuma˛intiems atlyginimams ir pensijoms moketi, todel vald˛ios sektoriaus ilaidos 2011 m. turi buti tvirtinamos, laikantis suma˛intu atlyginimu ir pensiju dyd˛iu. Vadovaujantis ABTI 7 straipsnio 1 dalimi, teisejai ir teismai sprend˛ia administracines bylas remdamiesi istatymais, todel Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinedamas administracine byla Nr. I-3508-580/2008, turejo vadovautis Finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymu. Atsi˛velgiant i tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytas argumentas, kad nebuvo pateikta finansine situacija rodanciu dokumentu, i kuriu galima matyti, kad valstybes finansine padetis yra bloga, yra nepagristas.
2. Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad nesumoketa darbo u˛mokescio dalis kasmet dalimis imokama iki 2012 m. gruod˛io 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimas, prisiimdamas isipareigojima imoketi teisejams nesumoketa darbo u˛mokescio dali, ivertino esama sunkia ekonomine ir socialine padeti, atsi˛velge i visuomenes ir valstybes poreikius bei galimybes, i turimus ir numatomus gauti finansinius iteklius bei valstybes isipareigojimus, todel prisieme iuos finansinius isipareigojimus ivykdyti ne i karto, o dalimis, mokant kasmet iki 2012 m. gruod˛io 31 d. Prasidejus ekonominei ir finansinei krizei labai suma˛ejo valstybes biud˛eto pajamos. Kadangi Lietuvos Respublikos Seimas yra konstataves, kad valstybes ekonomine ir finansine bukle ilieka itin sunki, darytina ivada, kad valstybe iuo metu neturi pakankamai finansiniu galimybiu, kad galetu i karto ivykdyti teismo sprendimu nustatyta ipareigojima.
3. Valstybe prievole teisejams pripa˛ista, savo isipareigojimus vykdo geranorikai, yra sukurta normine baze, reglamentuojanti teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies kompensavimo tvarka, o leos pagal finansines galimybes yra skiriamos ir imokamos teisejams nepriklausomai nuo to, ar sprendimo vykdymas yra atidetas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartyje nurode, kad Lietuvos Respublikos finansu ministerija 2010 m. gruod˛io 28 d. ratu Nr. I-3508-580/2008 buvo paprayta pateikti duomenis apie valstybes ekonomine padeti, taciau tokiu duomenu nepateike. Toks teismo argumentas yra visikai nepagristas, kadangi teismo nurodytame rate buvo siuloma pateikti nuomone del atsakovo praymo atideti sprendimo vykdyma.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teise byloje dalyvaujanciu asmenu praymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju aliu padeti ar kitas aplinkybes, sprendimo ivykdyma atideti ar idestyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarka.
Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo ivados padarytos pakankamai argumentuotai ir ivertinus byloje esanciu irodymu visuma. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis ivadomis kolegija nenustate.
Teiseju kolegija pa˛ymi, jog aplinkybes, del kuriu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi sprendimo vykdymas buvo atidetas vieneriems metams, t. y. valstybes finansine padetis, i esmes nera pasikeitusios. Teiseju kolegija atsi˛velgia i tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ivertines abieju aliu turtine padeti ir kitas aplinkybes, pamineta nutartimi sprendimo vykdyma atidejo butent vieneriems metams, o ne ilgesniam laikotarpiui. Tai leid˛ia daryti ivada, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybes negali buti laikomos pakankamu pagrindu pakartotinai atideti sprendimo vykdyma.
Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nera pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas ivadas. Atsakovo argumentas, jog pareikejui jau buvo imoketa dalis negauto darbo u˛mokescio, taip pat treciojo suinteresuoto asmens argumentas, kad leos pagal finansines galimybes yra skiriamos ir imokamos teisejams nepriklausomai nuo to, ar sprendimo vykdymas yra atidetas, nera teisinio pobud˛io ir teisines reikmes nagrinejamu atveju neturi.
Atsi˛velgiant i idestytus argumentus, darytina ivada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis i esmes yra pagrista, o jos panaikinti nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 151 straipsnio 1 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atskiraji skunda atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarti palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.