- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1-2763-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38048-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti . (duomenys neskelbtini), turinti aukštesnįjį išsilavinimą, netekėjusi, pasak kaltinamosios pradėjusi dirbti pagal verslo liudijimą, neteista, bausta administracine tvarka,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. K. 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 17.45 val. Vilniuje, . (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,98 promilių etilo alkoholio koncentracija.
L. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji L. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. dėl asmeninių nesėkmių, t. y. dėl to, kad neturėjo darbo, išsiskyrė su vyru ir liko viena, išgėrė širdies lašų ir alaus. Po vaistų vartojimo pajutusi pagerėjimą, nusprendė nuvykti į vaistinę ir nusipirkti dar širdies lašų. L. K. sugrįžus iš vaistinės ir pasistačius automobilį daugiabučio namo kieme, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė pateikti dokumentus ir patikrino neblaivumą. Jai alkotesteriu buvo nustatytas 2,98 promilių neblaivumo laipsnis. Kaltinamoji paaiškino, kad vaistinėje iškart išgėrė širdies lašų, kuriuose yra alkoholio, todėl tai galėjo turėti įtakos klaidingiems alkotesterio rodmenims. Širdies lašų išgėrė visą buteliuką, kurio talpa 30–40 ml. Tuo metu nebijojo, kad tokia vaistų dozė gali pakenkti, nes buvo neadekvati dėl asmeninių problemų (turi kreditą, vyras susirado kitą moterį, neturėjo darbo). Su alkotesterio rodmenimis ir nustatytu neblaivumu L. K. sutiko. Alkoholinius gėrimus vartojo nuo 10 val. ryto (išgėrė 4 butelius alaus ir širdies lašų), o į vaistinę važiavo po pietų (galėjo būti 17.40 val.). Kaltinamoji paaiškino, kad vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Avensis, kuriuo važiavo tik iki vaistinės (atstumas maždaug 1 kilometras). Kaltinamosios požiūris į alkoholį yra neigiamas, jį vartoja retai. Savo elgesio paaiškinti negali, tuo metu buvo susinervinusi ir apsiverkusi. Gailisi, kad į vaistinę nenuėjo pėsčiomis ir vairavo būdama neblaivi. Vairuoja jau aštuoniolika metų, tačiau niekada neturėjo problemų su pareigūnais. L. K. savo elgesį vertina neigiamai, teigia padariusi išvadas.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamoji L. K., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamosios gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 18.00 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., važiavo nuo kalno (nuo Ozo g. link Šeškinės) pirma eismo juosta. Prieš jį važiavo automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) auksinės spalvos. Artėjant prie sankryžos, esančios su Ukmergės g., pastebėjo, kad automobilis Toyota Avensis juda per lėtai (iki 20 Km/h greičiu), kelis kartus jam signalizavo, tuomet vairuotoja padidino greitį ir už kelių sekundžių, maždaug ties įvažiavimu į Ukmergės gatvę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tuomet ji grįžo atgal į savo krypties eismą, bet neprognozuojamai manevravo tarp eismo juostų. Ji važiavo link Justiniškių, liudytojas važiavo paskui ją. Vairuotoja, manevruodama savo automobiliu Toyota Avensis, pasuko link Šeškinės g., paskui į Gelvonų g.. Visą laiką važiavo manevruodama po kelią, vieną akimirką vos neatsitrenkė į priešinga eismo kryptimi važiuojantį automobilį. Vėliau įvažiavo į S. Stanevičiaus g., sukiojosi kiemuose ir bandė pasistatyti savo automobilį, paskui sustojo. Iš automobilio išlipo tamsių plaukų moteris, matėsi iš akių, kad ji neblaivi. Jis apie šią vairuotoją pranešė policijos pareigūnams ir laukė, kol jie atvyks (b. l. 20).
Liudytojas E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 17.50 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilį Toyota Avensis vairuoja galimai neblaivus asmuo. Nuvykus minėtu adresu, parduotuvės „Kubas“ stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis Toyota Avensis, prie kurio vairo sėdėjo vairuotoja. Su moterimi jau kalbėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5 policijos komisariato pareigūnai V1515, kurie nustatė, kad automobilio Toyota Avensis vairuotoja yra L. K.. Jai iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, ar vairavo automobilį, paaiškino, kad perstatė automobilį iš vienos aikštelės vietos į kitą. Policijos pareigūnai pirmu pūtimu L. K. nustatė 3,05 promilių neblaivumą, o antru pūtimu – 2,28 promilių neblaivumą (b. l. 24).
Vyriausiosios patrulės L. J. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo E. Ž. minėtos apklausos metu (b. l. 8).
Tyrėjos G. S. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 17.45 val., patruliuodama su kolega T. J., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Kubas“ moteris vairuoja automobilį Toyota Avensis būdama galimai neblaivi. Atvykus nurodytu adresu, prie pat parduotuvės „Kubas“ buvo pastebėtas stovintis automobilis Toyota Avensis, kurio variklis buvo išjungtas. Šalia automobilio stovėjo akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri svirduliavo, priėjus buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą nustatyta, kad automobilį vairavo L. K.. Moters pasiteiravus, ar ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, ji nurodė, kad savo automobilį perstatė iš vienos parduotuvės „Kubas“ aikštelės į kitą parduotuvės „Kubas“ aikštelę, esančią tuo pačiu adresu S. Stanevičiaus g. 32A. Vėliau pakeitė savo paaiškinimą nurodydama, kad buvo prekybos centre „Akropolis“ ir automobiliu vyko į namus. Netrukus į (duomenys neskelbtini) atvyko kitas policijos ekipažas, kurio pareigūnai alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ patikrino L. K. neblaivumą. Pirmo pūtimo metu (17.56 val.) nustatytas 3,05 promilių neblaivumas, o antro pūtimo metu (18.13 val.) – 2,98 promilių neblaivumas. Taip pat (duomenys neskelbtini) priėjo pranešėjas J. M., kuris nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir minėtos apklausos metu (b. l. 9).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. rugsėjo 4 d. 17.45 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pastebėta neblaivi moteris, kuriai pirmu pūtimu nustatytas 3,05 promilių neblaivumas, antru – 2,98 promilių neblaivumas. Nustatyta, kad automobilį Toyota Avensis vairavo L. K., būdama neblaivi (b. l. 7).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0086 rodmenų kopijos patvirtina, kad kaltinamajai L. K. 2019 m. rugsėjo 4 d. 17:56:38 val. buvo nustatytas 3,05 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 18:13:03 val. nustatytas 2,98 promilių neblaivumas (b. 1. 26–27).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. lapkričio 15 d. (b. l. 28).
2019 m. rugsėjo 4 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad L. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jos kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, o elgsena neadekvati, taip pat kad ji pasirašytinai sutiko su alkotesterio rodmenimis (b. l. 29).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra L. K. (b. l. 10).VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Toyota Avensis 2.0 VVT-I Sol kaina be PVM yra 3182 Eur (b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad L. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Avensis, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jos iškvėptame ore buvo 2,98 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino L. K. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme ir ikiteisminio tyrimo metu L. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, nes prieš tai dėl asmeninių problemų vartojo alkoholį. Tai, kad L. K. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų E. Ž. ir J. Meidaus, kuris buvo tiesioginis nagrinėjamo įvykio liudytojas, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; vyriausiosios patrulės L. J. ir tyrėjos G. S. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniai pranešimai, 2019 m. rugsėjo 4 d. neblaivumo nustatymo aktas; matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. lapkričio 15 d.).
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. K. 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 17.45 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus g., ties pastatu Nr. 32 A, pažeisdama KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,98 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją motinos A. K. atsakomybei.
L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negyvena kartu su motina (ji gyvena Švenčionių rajone), tačiau bendrauja dažnai (kas antrą savaitgalį ar dažniau), laiko ją autoritetu. Motinai papasakojo apie įvykį, kurį ji vertina neigiamai. Anksčiau bausta nebuvo, tokių problemų neturėjo, savo veiksmus supranta ir dėl jų gailisi.
Žemesnės instancijos teismas
Galima laiduotoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra dirbanti pensininkė, gyvena kaime su vyresniu vyru, augina gyvulius, kuriuos prižiūrėti padėdavo dukra, kuri visada atvykdavo automobiliu. Apie įvykį dukra iškart pranešė ir paaiškino, kad gailisi. L. K. gyveno su vyru nesusituokusi, paskutiniu metu jis buvo negeras, po išsiskyrimo smurtavo. A. K. paaiškino, kad ryšys su dukra artimas, ji atvažiuoja kas antrą savaitgalį (kai nedirba), padeda ūkio darbuose. Alkoholį vartodavo tik per šventes, visada klausydavo jos. Dukros elgesį vertina neigiamai, tačiau jo priežasčių nurodyti negali.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji L. K. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl L. K. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, būtina įvertinti kaltinamosios asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Ji neteista (b. l. 34), šiuo metu pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, turi vidurinį išsilavinimą, duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, traukta administracinėn atsakomybėn, tačiau neturėjo administracinių nuobaudų už vairavimą išgėrus, padaryti administraciniai pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais (transporto priemonės pastatymas draudžiamoje vietoje, keli nustatyto greičio viršijimo kartai) (b. l. 35–37). Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios motiną A. K.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad L. K. su jos motina sieja artimi santykiai. Nors jos negyvena kartu, tačiau dukra lanko motiną gana dažnai (kas antrą savaitgalį), padeda jai buityje ir ūkyje. L. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad motina jai yra autoritetas, klauso jos patarimų. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad A. K. anksčiau neteista (b. l. 60), nebausta administracine tvarka (b. l. 59), dirba būdama pensinio amžiaus, teigiamai charakterizuojama darbovietėje (b. l. 57). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima savo dukrai, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką L. K., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, L. K., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos A. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė paskirti L. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Avensis konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
L. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,98 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad kaltinamoji vairavo automobilį pavakario metu Vilniaus mieste, kai eismas yra intensyvus. Jai nustatytas neblaivumas gerokai viršija 1,51 promilių neblaivumą, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai, atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, L. K. nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamoji iki tol neteista, bausta už nešiurkščius KET pažeidimus, dirba pagal verslo liudijimą, savo kaltę pripažino dėl padarytų veiksmų, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nustato galimybę teismui uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalis. Taigi ANK įtvirtina griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris šiuo atveju buvo nustatytas L. K.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, L. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų ir aštuonių mėnesių terminui, (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kuris skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.). Be to, vien tai, kad teismas padaro išvadą, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-14-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).
Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo L. K., nustatyta, kad ji, nagrinėjamo įvykio metu būdama neblaivi, vairavo automobilį Toyota Avensis. Taigi ji padarė nusikalstamą veiką panaudodama šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad minėto automobilio savininkė yra L. K. (b. l. 10). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo klausimas. Kaip minėta, kaltinamoji vairavo automobilį pavakario metu Vilniaus mieste, kai eismas yra intensyvus. Jai nustatytas neblaivumas gerokai viršija 1,51 promilių neblaivumą, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių L. K. reikėjo vairuoti transporto priemonę esant sunkiam neblaivumo laipsniui. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak kaltinamosios, jai reikėjo nusipirkti širdies lašų. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio vaistai nebuvo pirmumo būtinumo, kad kaltinamajai reikėtų važiuoti automobiliu ir kelti grėsmę kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, kaltinamoji taip elgėsi turėdama galimybę eiti pėsčiomis, važiuoti viešuoju transportu ar išsikviesti taksi. Minėtos aplinkybės rodo didesnį vairuotojos neatsakingumą. Reikšminga ir tai, kad prieš sėsdama prie automobilio vairo neblaivi, L. K. turėjo įvertinti, kokius neigiamus padarinius toks elgesys gali jai sukelti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas konfiskuoti automobilį Toyota Avensis (3182 Eur be PVM) valstybės naudai. Tokios išvados nepaneigia tai, kad L. K. nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, laikoma nesunkiu nusikaltimu, kaltinamoji pripažino savo kaltę ir gailisi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o transporto priemonė reikalinga nuvykti pas tėvus. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina ir tai, kad dėl jos veiksmų neatsirado jokių pasekmių. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, bet kokiu atveju kyla tam tikros pasekmės, kurios gali padaryti neigiamą įtaką ne tik jo asmeniniam, tačiau ir šeimos narių gyvenimui. Tokias pasekmes lemia pačios kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymo rezultatas. Vien L. K. tam tikras apsunkinimas nuvykti pas tėvus nėra pakankamas pagrindas neskirti transporto priemonės konfiskavimo, juolab nenustatyta, kad ji dėl to apskritai negalės aplankyti savo šeimos narių. Pažymėtina, kad kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jai neskiriama bausmė, ji neturi teistumo. Neskyrus L. K. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajai galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamosios L. K. konfiskuotinas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 3182 Eur be PVM, valstybės naudai (b. l. 11).
VI. Kiti klausimai
L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00423961) paėmimas (b. l. 52–56). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad L. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš L. K. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinais nuosavybės teisės apribojimas, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su automobilio konfiskavimu, įvykdymo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktinių įrodymų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, ar proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. K., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos A. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti L. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti L. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
L. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, L. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Išaiškinti L. K. ir A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti L. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.