Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus Guardia“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Pareiškime nurodoma, kad atsakovės mokestinė nepriemoka yra 32 644,35 Eur. UAB „Domus Guardia“ gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2025 m. rugsėjo 30 d., nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2025 m. rugsėjo 15 d., pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024 m. birželio 21 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. Iš atsakovės mokestines nepriemokas išieškoti nepavyko. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą finansinę atskaitomybę už 2024 metus, atsakovė turto turėjo už 50 265 Eur, o turimi įsipareigojimai sudarė 90 918 Eur. Atsakovės nemokumą patvirtina tai, kad nuosavybės teise įregistruotam nekilnojamam turtui ir įregistruotoms transporto priemonėms taikomi apribojimai bei tai, kad nuo 2024 metų birželio mėnesio atsakovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore, o priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko.

2. Atsakovė UAB „Domus Guardia“ pateiktais rašytiniais paaiškinimais nesutiko su Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl bankroto iškėlimo ir prašė jį atmesti. Rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiais argumentais:

2.1. Įmonė mažina susidariusią mokestinę nepriemoką, kadangi 2025 m. lapkričio 18 d. sumokėjo 5 000 Eur sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

2.2. 2025 m. lapkričio 4 d. pasirašyta nauja techninės priežiūros sutartis, pagal kurią kas mėnesį gaunamas 700 Eur + PVM abonentinis mokestis. Visos ankstesnės techninės priežiūros sutartys yra galiojančios, pagal jas atsiskaitoma laiku. Tai užtikrina nuolatines, stabilias ir reguliarias įplaukas, leidžiančias bendrovei vykdyti įsipareigojimus.

2.3. Bendrovė turi pirkėją dviem garažams (duomenys neskelbtini), šio turto vertė viršija 60 000 Eur. Garažų pardavimas visiškai padengtų mokestinę nepriemoką ir išspręstų finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai realus, vykstantis procesas, kurio rezultatas pašalintų pagrindą kelti bankroto bylą.

2.4. Įmonė neatitinka nemokumo požymių, kadangi turi reikšmingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo vertė viršija pradelstų įsipareigojimų dydį.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovę UAB „Domus Guardia“ iki 2025 m. lapkričio 27 d. pateikti teismui papildomus įrodymus, pratęsė terminą nutarčiai dėl nemokumo bylos iškėlimo priimti ir bylos nagrinėjimą atidėjo.

4. Atsakovė vykdydama teismo įpareigojimus 2025 m. lapkričio 27 d. pateikė papildomus įrodymus – 2025 m. lapkričio 3 d. preliminariąją negyvenamųjų patalpų (garažų) pirkimo – pardavimo sutartį; nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas; VĮ Registrų centras išrašus; transporto priemonių dokumentus; 2025 m. lapkričio 20 d. balanso duomenis; 2025 m. lapkričio 20 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą; didžiosios knygos santraukos už laikotarpį 2025 m. lapkričio 17 d. – 2025 m. lapkričio 20 d. suvestinę; 2025 m. lapkričio 18 d. AB SEB banko išrašą. Taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuos grindžia šiais argumentais:

4.1. UAB „Domus Guardia“ yra tas pats juridinis asmuo kaip ir UAB „Bonus Admin LT“, buvo pakeistas tik įmonės pavadinimas, kai kuriuose transporto dokumentuose matomas ankstesnis pavadinimas.

4.2. Įmonė aktyviai mažina skolą ir nėra nemoki, kadangi 2025 m. lapkričio 27 d. sumokėjo 5 000 Eur sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

4.3. Įmonė gauna nuolatines pajamas iš techninės priežiūros sutarčių, pateikta techninės priežiūros sutartis patvirtina, kad įmonė kas mėnesį gauna 700 Eur + PVM abonentinį mokestį.

4.4. 2025 m. lapkričio 3 d. sudaryta preliminarioji pirkimo sutartis su UAB „Purus Sensus“ dėl dviejų garažų pardavimo, kurių rinkos vertė 61 500 Eur. Gautų pajamų užtektų visiškai padengti mokestinę nepriemoką.

4.5. Bendrovė turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 61 500 Eur, nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 000 Eur, turimų transporto priemonių vertė – 64 300 Eur. Ši vertė kelis kartus viršija mokestinę nepriemoką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo

5. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą iškelti atsakovei bankroto bylą grindžia tuo, kad atsakovė turi 32 644,35 Eur mokestinę nepriemoką ir jos nepavyksta išieškoti iš atsakovės. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės prašymu, nurodo, kad UAB „Domus Guardia“ (toliau – ir Bendrovė) neatitinka nemokumo požymių, kadangi turi reikšmingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo vertė viršija pradelstų įsipareigojimų dydį. Pažymi ir tai, kad nekilnojamojo turto pardavimas rinkos kaina leistų padengti mokestinę nepriemoką.

6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis numato, jog juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.

7. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus jo finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra juridinio asmens įsipareigojimai, jų santykis su turimo turto realia verte ir juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys jo galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

8. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

9. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad bankroto (nemokumo) procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.). Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti bendrovę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią bendrovę, nes bendrovės gaivinimo atveju tiek bendrovė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (bendrovė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet bendrovės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-567/2025).

10. Iš atsakovės pateikto 2025 m. lapkričio 20 d. balanso matyti, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 101 481 Eur sumą, o turimo turto balansinė vertė – 43 969 Eur (ilgalaikis turtas – 41 789 Eur; trumpalaikis turtas – 2180 Eur). Taigi, formaliai žiūrint, Bendrovės įsipareigojimų suma viršija balsinę turto vertę.

11. Tačiau atsakovė pateikė 2025 m. spalio 8 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 25/10-979, iš kurios matyti, kad atsakovei priklausančio turto (garažas adresu (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė – 33 800 Eur. Taip pat pateikta 2025 m. spalio 8 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 25/10-980, iš kurios matyti, kad atsakovei priklausančio turto (garažas adresu (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė – 27 700 Eur. Taigi, pateiktos rinkos vertinimo ataskaitos leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovės pateiktas 2025 m. lapkričio balansas ir joje nurodytos ilgalaikės turto vertės nėra tikslios, kadangi vien anksčiau aptartų garažų vertė sudaro 61 500 Eur sumą.

12. Ieškovė pateikė duomenis, kad VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovės vardu taip pat įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1) kiti inžineriniai statiniai – takas, adresas (duomenys neskelbtini), turto vertė – 4 670 Eur; 2) kiti inžineriniai statiniai – atraminė sienutė, adresas (duomenys neskelbtini), turto vertė – 30 600 Eur; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, adresas (duomenys neskelbtini), turto vertė – 17 900 Eur; 4) kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, adresas (duomenys neskelbtini), turto vertė – 11 500 Eur; 5) kiti inžineriniai statiniai - šaligatvis, atraminė sienutė, lauko laiptai, adresas (duomenys neskelbtini), turto vertė – 23 600 Eur; 6) nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų šalinimo tinklai, adresas (duomenys neskelbtini) teritorija, turto vertė – 7 660 Eur; 7) nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų šalinimo tinklai, adresas (duomenys neskelbtini) teritorija, turto vertė – 4 720 Eur; 8) vandentiekio tinklai - vandentiekio tinklai, adresas (duomenys neskelbtini) teritorija, turto vertė – 6 330 Eur. Taigi iš aptarto matyti, kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė siekia 168 480 Eur sumą.

13. Iš ieškovės pateiktų duomenų taip pat matyti, kad atsakovės vardu, be kita ko, registruotos transporto priemonės: „Volkswagen Crafter“, kurios vertė 3 700 Eur; „Tesla Model 3“, kurios vertė – 34 000 Eur; „Volvo C30“, kurios vertė – 2 000 Eur; „Ford Focus“, kurios vertė – 100 Eur; „Skoda Fabia“, kurios vertė – 500 Eur; „Skoda Fabia“, kurios vertė – 400 Eur; priekaba „Tauras“, kurios vertė – 200 Eur. Taigi, aptarti duomenys rodo, kad atsakovės kilnojamojo turto vertė gali siekti 40 900 Eur. Bendra nekilnojamojo ir kilnojamojo turto tikėtina vertė sudaro 209 380 Eur sumą. Vadinasi, teismui nekyla reikšmingų abejonių, kad reali atsakovės turto vertė apie du kartus viršija įsipareigojimų sumą.

14. Pagal naujausio atsakovės balanso už 2025 m. duomenis, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 101 481 Eur, kurių didžioji dalis (63 643 Eur) sudaro mokėtinos sumos asocijuotoms įmonėms. Matyti ir tai, kad atsakovė asocijuotų įmonių pagalba siekia atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija ir 2025 m. lapkričio 18 d. sumokėjo 5 000 Eur. Teismo vertinimu, asocijuotų įmonių pagalba vertinama kaip pasitikėjimas bendrovės vykdoma veikla ir siekis mokumo problemas išspręsti atsakovei suteikiant pagalbą, o ne inicijuojant bankroto procesą.

15. Iš pateiktos 2025 m. lapkričio 20 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos už ataskaitinį laikotarpį siekia 39 616 Eur, ji turėjo 16 859 Eur grynojo nuostolio, 2024 metai taip pat buvo nuostolingi (patirta 16 689 Eur nuostolių), tačiau 2023 m. dirbo pelningai (uždirbta 35 748 Eur pelno). Iš atsakovės pateikto AB SEB bankas sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 27 d. gavo 2 585,77 Eur įplaukų. Matyti ir tai, kad atsakovė pagal 2025 m. lapkričio 4 d. techninės priežiūros sutartį AK/25-11-04 teikia techninės priežiūros paslaugas, už kurias į mėnesį turėtų gauti 700 Eur. Atsakovė 2025 m. lapkričio 3 d. sudarė preliminariąją negyvenamųjų patalpų (garažų) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią, pardavusi nekilnojamąjį turtą, gautų 61 500 Eur sumą. Taigi, nors atsakovė ir gauna nedideles pajamas, tačiau matyti, kad imasi priemonių atsiskaityti su ieškove. Pareiškimo pateikimo metu atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 32 644,35 Eur, šiuo metu atsakovės įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai siekia 27 831,76 Eur sumą (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka).

16. Iš viešai prieinamų SODROS duomenų matyti, kad įmonėje dirba 6 darbuotojai, skola SODRAI – 3 088,55. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad atsakovė turi tik vieną neužbaigtą vykdyti vykdomąją bylą (išieškotoja – ieškovė), nors 2022 – 2023 metais turėjo 13 vykdomųjų bylų, dėl kelis ir keliasdešimt tūkstančių siekiančių skolų, tačiau jos buvo sėkmingai užbaigtos 2024 metais visiškai jas įvykdžius.

17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

18. Pastebėtina, kad atsakovės nekilnojamajam turtui – garažams (adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurių rinkos vertė viršija 60 000 Eur, taip pat nuotekų šalinimo tinklams, kurių vidutinė rinkos vertė 7 660 Eur, taikoma Valstybinės mokesčių inspekcijos priverstinė hipoteka. Hipotekos kreditorės, t. y. daiktinės teisės turėtojos, pirmumo teisė patenkinti savo finansinį reikalavimą įgyvendinama realizavus skolininkės turtą, t. y. iš gautų lėšų pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusios kreditorės reikalavimas (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškovė būdama hipotekos kreditorė turi pirmumo teisę į lėšas, gautas realizavus įkeistą nekilnojamąjį turtą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė bandė vykdyti išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto, Antstolių informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nėra duomenų apie vykdomąją bylą pagal ieškovės sprendimą dėl išieškojimo iš įkeisto turto. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė išnaudojo visus galimus pažeistų teisių gynimo būdus.

19. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylos, kadangi byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė yra akivaizdžiai nemoki ir jai būtina kelti bankroto bylą. Teismo vertinimu, prioritetas šiuo atveju turi būti teikiamas siekiui išsaugoti gyvybingą bendrovę, kuri šiuo metu yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, kuriuos bendrovė, teismo manymu, toliau vykdydama veiklą turi galimybių įveikti. Anksčiau nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė turi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, kad neegzistuoja jokios perspektyvos įprastam veiklos vykdymui bei bendrovės finansinės padėties stabilizavimui. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą ir siekia atsiskaityti su kreditoriais, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus. Be to, pati ieškovė turi neišnaudotų veiksmingų priemonių įsiskolinimui išieškoti (išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Domus Guardia“.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.