Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aistei Bautrimienei, dalyvaujant ieškovui E. G., jo atstovui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui, atsakovės atstovui advokatui Egidijui Langiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl grąžinimo į darbą, priverstinės pravaikštos bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo ir šalių atstovų paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2013 m. liepos 4 d. sudarė darbo sutartį Nr. 13/07/04-24, pagal kurią, ieškovas nuo 2013 m. liepos 5 d. buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi (b. l. 8-9). Ieškovo atleidimas iš darbo įformintas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. dviem įsakymais: įsakymu Nr. D-2014027 ieškovui paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo ir 2014 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D-201428 ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (b. l. 10-11). Atleisdamas darbuotoją iš darbo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) nustatė, kad darbuotojas E. G. be pateisinamos priežasties neišėjo į darbą 2014 m. rugsėjo 9-16 dienomis ir tai įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumo.

Sprendžiant, ar darbdavio sprendimas dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra teisėtas, vertinami darbuotojo veiksmai ir sprendžiama, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas tik esant šių sąlygų visetui: a) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); b) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą, esant ginčui, tenka darbdaviui (atsakovei), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 p., apibendrinimo apžvalga).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2014 m. rugsėjo 9 d. - 2014 m. rugsėjo 16 d. neatvyko į darbą, neatvykimą į darbą šiomis dienomis pateisinančių oficialių dokumentų ar jo rašytinių paaiškinimų byloje nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad darbovietėje buvo nusistovėjusi tvarka, jog darbo užduočių jis laukia namuose, kiekvieną dieną eiti į darbą nereikia, kad jam niekas nepranešė, jog 2014 m. rugsėjo 9 d. reikės vykti į komandiruotę. Tačiau tokie teiginiai paneigiami. Iš byloje pateiktos atsakovės vadybininko telefono paslaugų detaliosios ataskaitos matyti, kad ieškovui darbdavys skambino 2014 m. rugsėjo 8 d. 13.21 val. ir 16.25 val., bet ieškovas teigia paskutinio pokalbio turinio neprisimenantis (b. l. 62-64). Atsakovės atstovas teigia, kad tai ir buvo pranešimas ieškovui apie komandiruotę. Be to ieškovas nurodė, kad jis buvo darbe 2014 m. rugsėjo 8 d. ir tvarkėsi komandiruotės dokumentus, bei iš kasos išlaidų orderio matyti, jog jam buvo išmokėti dienpinigiai naujai komandiruotei, nes iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad jis rugsėjo mėnesį į komandiruotę nebuvo išvykęs (b. l. 65, 111). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui 2014 m. rugsėjo 9 d. eiti į darbą reikėjo, o jis į darbą neatvyko per visą darbo dieną. Ieškovas savo neatvykimą į darbą 2014 m. rugsėjo 9 – 16 d. aiškina sveikatos pablogėjimu sunkiai susirgus depresija, bet tuo pačiu savo sveikatos būklės blogumą paneigia teigdamas, kad būtų vykęs į komandiruotę ir vairavęs krovininį automobilį, jei tik darbdavys būtų pranešęs. Kad jo savijauta nebuvo tokia bloga, jog negalėtų eiti į darbą, patvirtina ir gydytojos nustatyta ligos diagnozė ir tai, kad gydytoja neišdavė nedarbingumo pažymėjimo ar kitos medicininės pažymos, kuri pateisintų jo neatvykimą į darbą, o tik 2014 m. rugsėjo 22 d. parašė pažymą, kad jis lankėsi poliklinikoje. Tokią pačią pažymą ieškovas galėjo gauti iš gydytojos apsilankęs pas ją 2014 m. rugsėjo 9 d. ir pateikti ją darbdaviui, tačiau jis to nepadarė. Nedarbingumo pažymėjimas ieškovui išduotas tik 2014 m. rugsėjo 16 d., kaip nurodė ieškovas po 13 val., todėl atsakovė tikrindama SODRos duomenis, apie ieškovui suteiktą nedarbingumą duomenų neužfiksavo. Darbuotojas apie neatvykimą į darbą dėl ligos turi pranešti darbdaviui Darbo sutarties Nr. 13/07/04-24 9.8 punkte nustatyta tvarka, tačiau ieškovas jos nesilaikė, o darbdavio atstovas pats skambino darbuotojui ir ieškojo jo. Duomenų, jog ieškovas susisiektų su darbdaviu ir gautų darbdavio sutikimą toliau neatvykti į darbą be neatvykimą pateisinančio dokumento, byloje nėra.

Nurodyta faktų visuma suponuoja mintį, jog apdairus ir rūpestingas asmuo, prastai pasijutęs ir apsilankęs pas gydytoją, pateiktų medicininę pažymą darbdaviui, tačiau ieškovas to nepadarė, neatvykimo į darbą priežasčių svarbumo darbdaviui nenurodė, nors jau turėjo išreikštą jo paliepimą tai padaryti, kuris, beje, nėra ir nebuvo būtinas ir privalomas.

2014 m. rugsėjo 16 d. darbdavys pritaikė ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Įsakymuose Nr. D-2014027, Nr. D-2014028 ir prie jų pridedamame akte dėl neatvykimo į darbą nurodyta, kad E. G. skiriama drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, atsižvelgiant į tai, kad neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties 2014 m. rugsėjo 9 – 16 dienomis (b. l. 10-12). Atsakovė pabrėžė, jog ieškovas atsakovui per visą neatvykimo į darbą laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki pat atleidimo iš darbo dienos nepateikė jokių tikslių duomenų apie laikiną nedarbingumą, jokios pažymos, duomenis teko tikrintis pačiam darbdaviui.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog šiuo atveju pats ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kas sąlygojo drausminės nuobaudos jam skyrimą.

Įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nurodytas atleidimo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo. Tačiau, kaip minėta, toks atleidimas iš darbo yra drausminė nuobauda. DK 240 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

Iš pateikto pranešimo Nr. P-1407 matyti, jog 2014 m. rugsėjo 10 d. iš darbuotojo buvo pareikalautas rašytinis pasiaiškinimas dėl neatvykimo į darbą 2014 m. rugsėjo 9 d., darbuotojui buvo priminta, kad ,nesant neatvykimo į darbą pateisinimui, jis bus traktuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir nutraukiama darbo sutartis, taigi darbuotojas buvo įspėtas dėl galimai daromo pažeidimo ir jo neigiamų padarinių, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovas nurodė, kad šį pranešimą jis atsiėmė tik 2014 m. rugsėjo 16 d. pašte. Ieškovas patvirtino, kad jis sirgo ir visuomet buvo namuose, todėl nesuprantama, kodėl jis darbdavio siųsto registruoto laiško nepriima namuose, o tik po kelių dienų atsiima pašte, nors jau žino iš bendravimo su vadybininku, kad darbdavys jo ieško. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo manymu, drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, netenkintini ieškovo reikalavimai dėl atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu bei kiti reikalavimai, kadangi jie tiesiogiai susiję su pirmuoju reikalavimu.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Atsakovės atstovas pateikė prašymą priteisti 2069,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 9 val. (980,90 Eur) atsiliepimo paruošimas ir 10 val. (1089 Eur) pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje (b. l. 83-86, 99-101, 106-109). Kadangi atsakovės patirtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, byla nėra sudėtinga ir nereikėjo specialių žinių ir daug pastangų jai ruošiantis, pateikta mažai dokumentų, įvyko trys teismo posėdžiai, kuriems jokio papildomo pasiruošimo nereikėjo, nes jie nevyko dėl ieškovo nedalyvavimo be pateisinamos priežasties ir dėl jo atstovo nedalyvavimo dėl pateisinamos priežasties, jų trukmė 3 valandos, vykimas į teismo posėdžius iš Kauno truko 6 val., todėl yra teisinis pagrindas prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies priteisiant 1305 Eur (900 Eur už atsiliepimą, 405 Eur (9x45) už atstovavimą teisme ir vykimą į teismą iš Kauno).

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už visus reikalavimus, atsirandančius iš darbo santykių, todėl žyminis mokestis valstybei nepriteistinas, tačiau valstybės patirtos 7,12 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. G. 1305 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo E. G. 7,12 Eur (septynių eurų 12 euro centų) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.