Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. J. C. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo.

Rašytiniai įrodymai patvirtina šias aplinkybes.

2020 m. gegužės 26 d. Tarnyboje gautas atsakovo prašymas (registracijos Nr. (8.1)VTP-1066) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo. Prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų (prašymo 9 punktas). 2020 m. birželio 4 d. papildomu prašymu (registruotas Nr. (8.1)TPP1-3475) patikslino aplinkybes, dėl kurių jam reikalinga antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje.

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jis priskirtinas antrajam turto ir pajamų lygiui, todėl 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1066-6261 nusprendė suteikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo dvylikai mėnesių, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta advokatė J. U.. 2021 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (8.1MR)TP-20-P-1066-6300 šis antrinės teisinės pagalbos teikimas nurodytoje civilinėje byloje pratęstas iki 2022 m. gegužės 31 d., valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

2021 m. lapkričio 17 d. Tarnyba, atsižvelgusi į 2021 m. lapkričio 9 d. gautus papildomus atsakovo dokumentus apie jam 2021 m. spalio 14 d. nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį, sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-1066-11090 pakeitė ankstesnius sprendimus ir nusprendė nuo 2021 m. lapkričio 17 d. atsakovui teikti antrinę teisinę pagalbą aukščiau nurodytoje civilinėje byloje dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

2022 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022 patvirtina, kad A. J. C. ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo atmestas. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-981/2023 A. J. C. apeliacinis skundas dėl 2022 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo panaikinimo atmestas, skundžiamas teismo sprendimas paliktas galioti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. balandžio 26 d., 2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. lapkričio 28 d., 2024 m. sausio 11 d., 2024 m. spalio 9 d. nutartimis kasacinius skundus atsisakyta priimti, 2024 m. liepos 11 d. procesiniai sprendimai įsiteisėjo.

Iš advokatės J. U. pateiktų ataskaitų už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. spalio 19 d. (laikotarpiu kai atsakovas buvo atleistas 50 procentų valstybei garantuojant ir apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų) matyti, kad atsakovui konsultacijoms skirta 3,25 val., įrodymų rinkimui – 2,5 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 2 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose ir kelionei į teismą ir atgal – 6,49 val., t. y. iš viso – 14,24 val.

Pareiškėja 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-197 (atsakovui įteiktas 2023 m. kovo 13 d.) informavo atsakovą, kad 50 procentų išlaidų advokato pagalbai sudaro 128,16 Eur, kuriuos atsakovas privalo sumokėti į nurodytą sąskaitą. 2023 m. balandžio 11 d. prašymu (registruotas Nr. (8.1) FG-1054) paprašė Tarnybos atleisti jį nuo 128,16 Eur mokėjimo įvertinus jo finansinę padėtį bei tai, kad nuo 2021 m. lapkričio 17 d. jam teikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-331 Tarnyba paaiškino atsakovui, kad neturi teisinio pagrindo atleisti jį nuo 128,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo, nurodė, galinti svarstyti mokėjimo išdėstymą ir paprašė pateikti duomenis per kokį laikotarpį atsakovas galėtų šią sumą sumokėti.

2023 gegužės 22 d. prašymu (registruotas Nr. (8.1) FG-1433), 2023 m. liepos 5 d. prašymu (registruotas Nr. (8.1) FG-1797) atsakovas pakartotinai kreipėsi dėl atleidimo nuo 128,16 Eur sumos sumokėjimo arba termino šiai sumai sumokėti atidėjimo.

2023 m. birželio 16 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-409, 2023 m. liepos 12 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-444 Tarnyba pakartotinai nurodė, kad atleisti nuo mokėjimo neturi teisinio pagrindo, sutiko atidėti šios sumos mokėjimą iki civilinė byla bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-70 Tarnyba informavo atsakovą, kad nesumokėjus 128,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos, bus kreiptasi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo.

II. Dėl pareigos mokėti įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (čia ir toliau taikoma 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3179 redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu).

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1066-6261 bei 2021 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-1066-6300 pratęsiant antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje, buvo nuspręsta apmokėti 50 procentų atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šie sprendimai yra galiojantys, atsakovas jų neskundė, neginčija ir fakto, kad skyrimo ir pratęsimo metu pagal pajamų lygį jam galėjo būti kompensuojama tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Kaip patvirtina aukščiau aptarti įrodymai, atsakovas 2020 m. gegužės 25 d. prašyme šią dalį įsipareigojo sumokėti (prašymo 9 punktas).

Kai, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, 19 ir 24 straipsniais, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį), tarnyba apskaičiuoja šio asmens mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ar advokato padėjėjo prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą arba nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka pateiktais duomenimis. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį apskaičiuoja tarnyba, vadovaudamasi šio aprašo 4, 5 ir 6 punktuose nurodytomis taisyklėmis (2011 m. liepos 11 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-176 patvirtinto Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo 11 punktas) (toliau – ir Aprašas). Kai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis apskaičiuojamas faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš taisyklių 6 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, prie gautos sumos pridedant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nurodytų taisyklių 30 punkte, dydį (Aprašo 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokatės pateikta ataskaita, kuri pagrindžia laiką (14,24 val.), skirtą atsakovui.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (toliau – Taisyklės), 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 18 Eur (Taisyklių patvirtinimo 2 punktas). Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėja pagrįstai už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui paskaičiavo 256,32 Eur (14,24 val. x 18 Eur) išlaidų.

Šių nustatytų aplinkybių, taip pat Tarnybos apskaičiuotos 256,32 Eur sumos, kuri atitinka 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2, 10 punkte nustatytus dydžius, atsakovas taip pat neginčijo.

Taigi, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad išlaidos už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 256,32 Eur. Kadangi atsakovas privalo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (likusius 50 procentų kompensuoja valstybė), jo mokėtina suma – 128,16 Eur (256,32 Eur x 50 proc.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovo mokėtina 50 procentų suma sudaro 128,16 Eur ir teismas pripažįsta, kad pareiškėja pagrįstai prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo argumentus, kad tas faktas, kad nuo 2021 m. lapkričio 17 d., po to, kai jam buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, jis įgijo teisę gauti 100 procentų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, yra pakankamas pagrindas jį atleisti ir nuo iki 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo gautų antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 100 procentu. Antrinės teisinės išlaidos kompensavimo dydis nustatomas pagal sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir besikreipiančiojo finansinę būklę, o pablogėjusi atsakovo finansinė būklė dėl jam nustatytų didelių specialiųjų poreikių negali būti taikoma atgaline tvarka apskaičiuojant anksčiau teiktos antrinės teisinės pagalbos kompensuojamų išlaidų dydį. Toks vertinimas pagrįstas, ir negali būti paneigtas taikant atsakovo nurodomus bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.

Kiti atsakovo argumentai dėl civilinės bylos, dėl kurios nagrinėjimo teikta atsakovui antrinė teisinė pagalba, nagrinėjimo metu kilusių procesinių ir materialiųjų jos niuansų, dėl atsakovo nekvestionuojamos teisės kreiptis į tarptautinį teismą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant pareiškėjos prašymo pagrįstumą.

III. Dėl sprendimo išdėstymo

Atsiliepime atsakovas nurodo ir tai, kad pagal jo turtinę padėtį 128,16 Eur suma yra didelė, jam reikalingas laikas šiai sumai sukaupti, todėl teismas apsvarstys ir sprendimo išdėstymo galimybę.

Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 85 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006), įvertinus, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, išlaikant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.

Aptartame kontekste teismas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovas nedirba, jo gaunamų išmokų dydis per mėnesį sudaro 892,87 Eur (709,94 Eur + 144,70 Eur + 38,23 Eur). Nors Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), tačiau transporto priemonė nėra didelės vertės (pirma registracija 1993 m. liepos 2 d.), jos dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Antstolių informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad iš atsakovo išieškomos ir dėl nagrinėtos civilinės bylos priešingos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, atsakovas pagal turtinę padėtį yra silpnesnioji, pažeidžiama ginčo šalis, 128,16 Eur įsiskolinimas, įvertinus jo turtinę padėtį, jam yra esminis, tuo tarpu pareiškėjos interesai išdėsčius sprendimą, nebus pažeisti ir nebus paneigtas pats teismo sprendimas.

Atsižvelgus į tai, sprendimas išdėstytinas šešiems mėnesiams, t. y. nustatant, kad atsakovas 128,16 Eur sumą privalo sumokėti per šešis mėnesius, t. y. kas mėnesį mokant po 21,36 Eur (128,16 Eur/6 mėn.).

IV. Dėl valstybės patirtų išieškojimo išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 1,89 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu. Teismas nepritaria atsakovo argumentams, kad pareiškėjos prašomos išlaidos yra išpūstos, neteisėtos, neracionalios, ekonomiškai nepagrįstos ar vertintinos kaip lupikavimas, tačiau sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo jų priteisti.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimo siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl 1,89 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 128,16 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 16 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimo vykdymą išdėstyti šešiems mėnesiams, įpareigojant A. J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 128,16 Eur sumą Lietuvos valstybei sumokėti tokia tvarka: nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 21,36 Eur (dvidešimt vieną eurą 36 centus) į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Urbo bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą pareiškėjos prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.