Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys byloje Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė D. S., O. N.-T., J. T., R. J., V. V., M. V., antstolis D. K., antstolis G. P., antstolis D. B., antstolis R. K., antstolė N. L., antstolis S. M., antstolis D. Š., antstolis R. V., antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2017 m. vasario 1 d. prašymais Nr. 48SD-1023-(14.48.136E.), 48SD-1028-(14.48.136E.), 48SD-1029-(14.48.136E.), 48SD-1030- (14.48.136E.) ir 2017 m. kovo 6 d. raštu 48SD-2822-(14.48.136E.) kreipėsi į Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarę D. S. (toliau – notarė) dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo minėtiems privatiems žemės sklypams. Notarė 2017 m. kovo 24 d. nutarimu atsisakė nustatyti ir įregistruoti priverstinę hipoteką minėtiems žemės sklypams, kadangi šiems žemės sklypams jau yra įregistruoti juridiniai faktai - areštai (apribotos disponavimo teisės).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl notarės procesinio veiksmo – atsisakymo įregistruoti priverstinę hipoteką areštuotiems privatiems žemės sklypams – teisėtumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. liepos 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. 1; el. b. psl. 9-12) R. J. išsimokėtinai parduotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).. 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. 2; el. b. psl. 13-17) O. N. – T. ir J. T. išsimokėtinai parduotas kitos paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. 3; el. b. psl. 18-23) Z. T. ir J. T. išsimokėtinai parduotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini).. 2009 m. vasario 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. 4; el. b. psl. 24-27 (toliau visos kartu - Sutartys)) M. V. ir V. V. išsimokėtinai parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre šiems žemės sklypams įregistruotos žymos: 1) įsiskolinimas už įsigytą turtą ir 2) sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui, taip pat figūruoja juridiniai faktai dėl disponavimo teisės apribojimų, t.y. antstolių uždėtas areštas (el. b. psl. 51-62).

Pareiškėjas 2017 m. vasario 1 d. prašymais Nr. 48SD-1023-(14.48.136E.), 48SD-1028-(14.48.136E.), 48SD-1029-(14.48.136E.), 48SD-1030-(14.48.136E.) ir 2017 m. kovo 6 d. raštu 48SD-2822-(14.48.136E.) (el. b. psl. 28-29, 30-31, 41-42, 43-44) kreipėsi į Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarę D. S. dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo minėtiems privatiems žemės sklypams. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. 2017 m. kovo 24 d. nutarimu (el. b. psl. 47-49) atsisakė nustatyti ir įregistruoti jiems priverstinę hipoteką, savo atsisakymą motyvuodama tuo, kad šiems žemės sklypams jau yra įregistruoti juridiniai faktai – areštai, t.y. jau yra apribotos disponavimo teisės jais ir tai trukdo priverstinės hipotekos nustatymui ir įregistravimui.

Teismo nuomone, pakankamo pagrindo sutikti su tokia notarės pozicija nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal minėto straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Taigi, hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo.

CK 4.175 straipsnio 1 dalies norma išskiria sutartinę ir priverstinę hipoteką. Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio pagrindu (CK 4.175 str. 2 d.). Priverstinė hipoteka pagal galiojantį įstatymą yra prieš savininko valią įstatymo nustatytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 str. 3 d. (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1842)). Kadangi priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią, t. y. nesant jo valios įkeisti jam priklausantį daiktą, tai priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, t. y. įstatymo, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindu: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, 3) kitais CK numatytais atvejais (CK 4.175 str. 3 d.).

Sutinkamai su CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Kaip nustatyta byloje, ginčo žemės sklypai minėtų Sutarčių pagrindu iš valstybės nupirkti išsimokėtinai.

Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės, šiuo metu atstovaujamos NŽT, teisė į priverstinę žemės sklypų (duomenys neskelbtini) hipoteką atsirado nuo Sutarčių sudarymo ir šių žemės sklypų perdavimo momento bei tokią teisę Lietuvos Respublikos valstybė išlaiko iki tol, kol žemės sklypų pirkėjai visiškai atsiskaitys su Lietuvos Respublikos valstybe, t.y. iki bus įvykdytas visas skolinis įsipareigojimas.

Taigi, nuo Sutarčių sudarymo momento pareiškėjui atsirado teisė į priverstinę hipoteką nurodyto įstatymo pagrindu, kas reiškia, kad yra CK 4.175 str. 3 d. įtvirtinta sąlyga priverstinei hipotekai nustatyti ir įregistruoti.

Sutiktina su pareiškėjo nuomone, kad esant įsiskolinimui už išsimokėtinai įsigytą turtą, t.y. pirkėjui netinkamai vykdant savo skolinius įsipareigojimus pagal Sutartis, šios sąlygos įtvirtinimas užkerta kelią galimiems valstybės, visuomenės interesų pažeidimams, nes, minėta, priverstinė hipotekos įregistravimas užtikrina ne tik esamos, bet ir būsimos turtinės prievolės įvykdymą, o šios teisės turėtojui garantuoja teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius.

Taip pat sutiktina su pareiškėjo nuomone, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypams įregistruotos žymos (dėl įsiskolinimo už įsigytą turtą ir dėl sąlygos neperleisti turto trečiajam asmeniui) negali būti laikomas kliūtimi hipotekai nustatyti ir įregistruoti. Šių įrašų buvimo faktas negali būti prilyginamas hipotekos įregistravimui ir sukelti tokias pačias pasekmes, kaip ir sandorio įregistravimas Hipotekos registre. Minėtų įrašų buvimas tik išviešino Sutartimis išsimokėtinai įsigytų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, kuris šiuo atveju laikytinas ir teisės į priverstinę hipoteką atsiradimu CK 4.175 str. 3 d. 3 p., 6.414 str. 2 d. pagrindu.

Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2016-09-28 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2S-1892-259/2016, Vilniaus apygardos teismo 2012-03-06 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2S-280-585/2012), kuria remiasi pareiškėjas, ir nesivadovauti ja teismas šiuo atveju jokio pagrindo neturi. Pati notarė skundžiamame nutarime apeliavo į praktikos nevienodumą, tačiau jos nutarime nurodyta teismų praktika, kuria atsisakoma įregistruoti priverstinę hipoteką dėl jau esamų apribojimų ir draudimų uždėtų areštų turtui forma, yra penkerių metų senumo, todėl ja teismas nesivadovauja (CK 1.5 str.).

Dėl išdėstyto pareiškėjo skundo reikalavimas dėl notarės 2017-03-24 priimto nutarimo panaikinimo tenkintinas.

Įstatymo pagrindu atsiradusi priverstinė hipoteka prieš sąžiningus trečiuosius asmenis galėtų būti panaudota tik tuomet, jei tokia hipoteka Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka būtų įregistruota Hipotekos registre (CK 4.187 str. 2 d.). Pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, o CK 4.187 straipsnio 3 dalis numato, kad priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento. Dėl įstatymo pagrindu atsiradusios priverstinės hipotekos nustatymo suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į notarą (CK 4.175 str. 4 d.).

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų ir notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių (juridinių) asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras atlieka notarinius veiksmus, išvardintus Notariato įstatymo (toliau - Įstatymas) 26 str., iškart po to, kai yra pateikti visi dokumentai ir notarinis veiksmas yra apmokėtas nustatyta tvarka – sumokėtas nustatyto dydžio atlyginimas (Įstatymo 29 str.).

Taigi notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena, notaras privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Notaras negali atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas neprieštarauja įstatymams (Įstatymo 1 str., 2 str., 40 str. 1 d.).

Todėl tenkintinas ir antrasis (išvestinis) pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo notarui priimti sprendimą įregistruoti priverstinę hipoteką Sutarčių pagrindu išsimokėtinai įsigytiems valstybinės žemės sklypams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. 2017 m. kovo 24 d. nutarimą, kuriuo atsisakoma nustatyti ir įregistruoti priverstinę hipoteką areštuotiems privatiems žemės sklypams ((duomenys neskelbtini)).

Įpareigoti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarę D. S. priimti sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką žemės sklypams (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos naudai pagal 2006 m. liepos 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ((duomenys neskelbtini)), 2009 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ((duomenys neskelbtini)), 2006 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ((duomenys neskelbtini)), 2009 m. vasario 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ((duomenys neskelbtini)) ir perduoti duomenis apie tai Hipotekos registrui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.