Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. N., dalyvaujant jo atstovei advokatei R. P.,

dalyvaujant institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus (toliau tekste ir – Institucijos) atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. N. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J. N. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, nurodytu laiku į teismą jis neatvyko, todėl byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu A. J. N. atstovė advokatė R. P. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildė, kad A. J. N. neneigia, kad buvo išdėjęs plyteles šlaite. Pagal pateiktas nuotraukas ir pateiktus kadastrinius duomenis matyti, kad A. J. N. sklypas labai ilgas, todėl jam reikėjo takelio šlaite, kad galėtų prieiti prie jam priklausančios žemės sklypo dalies esančios šlaite. Nutarimu A. J. N. buvo nubaustas už tai, kad yra pastatyta malkinė, nors akte nėra nustatyta, kas pastatė malkinę, nėra jokių įrodymų, kad malkinę pastatė A. J. N. ir taip jis užėmė 51.75 m² valstybinės žemės. Vadinamą stoginę pastatė ir betoną išliejo G. Ž.. Malkinės pakrašty buvo sukrautos A. J. N. malkos, tačiau niekas nematavo, kiek konkrečiai vietos užėmė sukrautos malkos. A. J. N. šiai dienai yra pašalinęs ir plyteles, ir malkas. NŽT prie ŽŪM Jonavos skyriaus atstovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino, kad sudėtos trinkelės šlaite aplinkiniams netrukdė. Jokių asmens ar aplinkos apsaugos normų pažeidimų nebuvo. Todėl laiko, kad nutarime aprašyta pažeidimo esmė, jog A. J. N. yra savavališkai užėmęs ir naudoja 70,50 m² valstybinės žemės ploto yra iš esmės neteisinga, nes pagal patikrinimo aktą matyti, kad buvo trinkelėm išdėstytas takelis 18 m², o 50 m² plotą užima visa stoginė, kurioje sudėtų malkų užimamas plotas nebuvo apskaičiuotas. Nutarimas surašytas be pagrindo ir tai įrodo 2021 m. rugsėjo 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, kur reikalaujama, kad malkinę nugriautų sodų bendrija. Atkreiptinas dėmesys į NŽT prie ŽŪM Jonavos skyriaus atstovės paaiškinimus, kad pagal ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nėra svarbu kokio dydžio plotas užimtas, tačiau nutarimu A. J. N. baudžiamas už tai kad savavališkai užėmė ir naudoja apie 70,50m² valstybinės žemės. Aplinkybė, kad trinkelės išdėtos kelyje nurodoma netiksliai, nes trinkelės buvo išdėtos stačiame šlaite. Iš pateiktų kadastrinių duomenų puikiai matosi naudojami keliai, važiuojamos dalys. Takelis ar šlaitas yra nevažiuojamas, todėl yra skirtumas ar sugadinti važiuojama kelią trinkelėmis, ar trinkelės išdėti šlaite, kas visiems padeda nulipti stačiu šlaitu. Išdėtos trinkelės yra paprastai nuimamos, tai nėra statinys, nebuvo įlietas betonas, todėl negalima laikyti, kad A. J. N. turėjo tikslą užimti valstybinę žemę. Valstybinę žeme užima stoginė, tačiau nėra jokių duomenų, kad ją pastatė A. J. N., todėl jis negali būti kaltinamas užėmęs 70,50 m² valstybinės žemės. Prašo panaikinti NŽT prie ŽŪM Jonavos skyriaus vyriausiosios specialistės J. R. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą, dalyje dėl 18,70m² betoninio pėsčiųjų takelio įrengimo ir administracinę teisena prieš A. J. N. nutraukti dėl mažareikšmiškumo, o kitoje dalyje bylą grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Taigi, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo veiksmuose ar neveikime yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam nuobaudą bei administracinio poveikio priemones. Teismų praktikoje pažymima, jeigu bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties, kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika gali pasireikšti savavališku žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba naudojimu. Teismo vertinimu, taikyti administracinę atsakomybę A. J. N. už NŽT nustatytus jo veiksmus, kad jis „savavališkai naudoja valstybinę žemę“ nėra pagrindo – jo atlikti veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Nagrinėjimo metu nustatyta, kad nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2021 m. liepos 15 d. gavo G. Ž. skundą, kuriame buvo išdėstyta informacija, jog A. J. N. yra užėmęs ir naudoja valstybinį kelią. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjas 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, nusprendė atlikti nesuformuoto valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kuris ribojasi su A. J. N. nuosavybės teise valdomu sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neplaninį žemės naudojimo patikrinimą. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2021 m. rugpjūčio 17 d. patikrinęs vietoje valstybinės žemės plotą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.9-11, 46-50). Akte užfiksuota, kad A. J. N. valstybinės žemės ploto (kelio) dalyje, ant kurio yra pastatyta malkinė, sukrovė malkas ir įrengė betoninį pėsčiųjų takelį. Tokiu būdu akte nurodoma, kad pareiškėjas yra savavališkai užėmęs ir naudoja apie 70,50 m² valstybinės žemės ploto. Prie 2021 m. rugpjūčio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtos nuotraukos iš kurių matyti, užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas – stoginė. Stoginės kairėje pusėje prikrauta malkų, stoginėje taip pat yra kitų buitinių daiktų. Nuotraukoje matoma stoginė iš šono, stoginė yra su sienomis ir užstoja praėjimą – kelią. Kitoje nuotraukoje matomas iš betoninių plytelių nutiestas keliukas/ laiptai šlaitu žemyn ( b. l. 49 – 50).

Prie 2021 m. rugsėjo 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtos nuotraukos iš kurių matyti, kad atlaisvintas statinys kuriame buvo sandėliuojamos malkos ir kiti daiktai. Iš nuotraukų matosi, kad kelias vis dar dalinai užtvertas, praeiti galimybės nėra. Kitoje nuotraukoje matosi, kad buvęs betoninių plytelių takas/laiptai yra panaikinti ( b. l. 83 – 86).

Pateiktame kadastro žemėlapyje matyti mėlynai punktyru pažymėtas valstybinės žemės plotas – kelias. Per kelią pažymėtas statinys – stoginė. Statinys pastatytas ant valstybinės žemės plote esančio pravažiavimo ( b. l. 79).

Skunde ir atstovės paaiškinimuose nurodoma, kad pareiškėjo sklypo riba remiasi į valstybinėje žemėje esantį statų šlaitą, taigi ši bendro naudojimo žemės dalis buvo nenaudojama ir dėl stataus šlaito netinkama naudoti, todėl pareiškėjas, palengvindamas nusileidimą nuo šlaito, buvo paklojęs šaligatvio plyteles. Šiomis plytelėmis niekam nedraudė vaikščioti. Stoginę pastatė ne jis, tačiau jis ir aplinkinių sklypų savininkai joje laikė savo asmeninius daiktus. Stoginė pravažiuoti niekam netrukdė, ji buvo pastatyta prieš 30 metų, tuometinio Sodų bendrijos pirmininko žodiniu leidimu ir buvo skirta trims automobiliams laikyti.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. Ž. patvirtino, kad Soduose buvo bendro naudojimo kelyje pastatyta stoginė, kurioje visi laikė įvairius daiktus. Pripažino, kad jis yra laikęs priekabėlę, o kaimynai N. – malkas. Kas pastatė stoginę pasakyti negali. Ji buvo pastatyta bendriems poreikiams.

Nors nutarime, kuriuo paskirta nuobauda, tiksliai nenurodyta, kokiu būdu ir kurią dalį valstybinės žemės sklypo A. J. N. savavališkai naudoja, tačiau iš Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo pridėtų fotonuotraukų (b.l.9-11, 46-50) bei Institucijos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nubaustas už tai, kad dalį valstybinės žemės sklypo (kelio) yra užtvėręs sukrautomis malkomis bei kitą dalį – 18,70 m² – išklojęs betoninėmis plytelėmis. Žemės naudojimo patikrinimo akte akcentuojama, kad pareiškėjas naudoja 70,50 m² valstybinės žemės plotą, kuriame yra pastatyta 51,75 m² užimanti stoginė, kurioje sukrautos malkos. Iš Institucijos atstovės paaiškinimų bei fotonuotraukų (b.l.49), akivaizdu, kad malkos yra sudėtos prie stoginės sienos ir užima tik nedidelę dalį vietos visame statinyje. Tikslaus ploto, kurį užima malkos, Institucijos atstovai neišmatavo. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nutarime klaidingai inkriminuotas pareiškėjui visos stoginės plotas, kaip savavališkai užimto ir naudojamo valstybinės žemės sklypo plotas, tačiau jos nuomone, ši aplinkybė įtakos veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, neturi. Institucijos atstovė taip pat pripažino, kad visa stoginė, stovinti ant valstybinės žemės sklypo, kurios plotas yra 51,75 m², yra pastatyta neteisėtai, tačiau duomenų, kas pastatė stoginę nėra, todėl stoginę nugriauti įpareigota Sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, iš nurodytų aplinkybių seka, kad NŽT prie ŽŪM nuomone, A. J. N. padarė ANK 110 straipsnyje numatytą pažeidimą tuo, kad 18,70 m² plotą valstybinės žemės išklojo betoninėmis plytelėmis, kurios šiai dienai jau yra pašalintos ir, kad jis laikė malkas, nenustatytų asmenų ant valstybinės žemės sklypo savavališkai pastatytoje stoginėje, tokiu būdu savavališkai naudodamas žemės sklypą. Ginčo, kad stoginėje sudėtos malkos priklausė A. J. N., ir kad būtent jis šlaite buvo paklojęs plyteles, kad palengvinti nusileidimą nuo šlaito, nėra.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savavališkas žemės užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N556-1212/2008). Šio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia savavališkai (aktyviais veiksmais) užimti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo ar jo dalies savininkas. Institucijos, priėmusios nutarimą atstovė teigia, kad pažeidimą A. J. N. padarė tyčia, nes jo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai, todėl manytina, kad A. J. N. puikiai žinojo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas. Teismas sutinka su šia Institucijos atstovės pozicija iš dalies, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju pareiškėjo žemės valda yra Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ir iš skunde nurodytų aplinkybių bei liudytojo G. Ž. parodymų matyti, kad stoginė buvo pastatyta prieš kelis dešimtmečius, Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko leidimu ir buvo skirta Sodų bendrijos narių poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad stoginę pastatė būtent pareiškėjas A. J. N.. Su šia aplinkybe sutinka ir Institucijos atstovė, ją patvirtina ir faktas, kad nugriauti savavališkai valstybinės žemės sklype pastatytą stoginę pavesta ne pareiškėjui, o Sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, konkrečiu atveju, ta aplinkybė, kad A. J. N. savo malkas laikė stoginėje, kuri Sodų bendrijos pirmininko leidimu buvo įrengta už jo privataus sklypo ribų, neįrodo pareiškėjo tyčios savavališkai laikyti malkas valstybiniame žemės sklype. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas pravažiavimas nebuvo naudojamas, kad jis veda į brūzgynus, kad pareiškėjas, kaip Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, ne vienas laikė savo asmeninius daiktus ginčo stoginėje, juos laikė ir kaimyninio sklypo savininkas G. Ž.. Taigi, šiuo atveju, teismas sprendžia, kad nėra įrodyta, kad pareiškėjas veikė tyčia, tai yra, laikydamas stoginėje savo malkas, veikė neatsakingai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinės žemės sklypo dalį aiškiai suprasdamas, kad jis nėra užimtos žemės sklypo savininkas. Nustatyta, kad ne A. J. N. pastatė ginčo stoginę, kuri kaip statinys ir užtvėrė valstybiniame žemės sklype esantį pravažiavimą. Nors Institucijos atstovų teigimu, pravažiavimas buvo užtvertas pareiškėjo malkomis, tačiau akivaizdu, kad malkas iš stoginės pašalinus, pravažiavimas vis dar liko užtvertas stoginės statiniu. Taigi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo sutikti ir su skundžiamame nutarime nustatyta aplinkybe, kad A. J. N. savavališkai užėmęs ir naudoja dalį valstybinės žemės sklypo, kurio plotas yra 51,75 m².

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija konstatavo, kad A. J. N. šlaite, 18,70 m², plote išklodamas plyteles taip pat savavališkai užėmė valstybinės žemės plotą, taip jis pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustatantį, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Su šia Institucijos pozicija pareiškėjas nesutiko, nurodė, kad jis šlaite išklodamas plyteles nepažeidė kitų Sodų bendrijos narių interesų, priešingai – išklodamas plyteles valstybinės žemės plote, palengvino naudojimąsi valstybinio žemės sklypo dalimi, kadangi dėl itin stataus šlaito to padaryti be trinkelių nebuvo įmanoma.

Byloje nėra duomenų, kad A. J. N. valstybei priklausančios žemės plotą, kuriame buvo išklojęs plyteles (18,70 m²), būtų aptvėręs ar kitaip apribojęs kitų asmenų galimybę vaikščioti per minėtą valstybei priklausančią žemę. Teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas kitiems Sodų bendrijos nariams būtų draudęs naudotis jo išklotų plytelių taku šlaite. Nurodytų aplinkybių kontekste, šaligatvio plytelių išklojimas šlaite, siekiant palengvinti nulipimą šlaitu, negali būti vertinamas kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas ir naudojimas, tai yra kaip žemės priskyrimas sau. Todėl konstatuojama, kad šioje dalyje A. J. N. veikoje nėra objektyvaus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymio – pavojingos veikos.

Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nebuvo įrodyta, kad A. J. N. veika laikant Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pastatytoje stoginėje malkas, buvo įvykdyta tyčia, tai yra žinant, kad jis savavališkai užėmė ir naudojasi valstybės žemės sklypu. Taip pat teismas sprendžia, kad A. J. N. veikoje dėl šaligatvio plytelių išklojimo 18,70 m² valstybinė žemės plote, nėra objektyvaus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymio – pavojingos veikos. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad A. J. N. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, dėl to Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) naikinamas ir administracinio nusižengimo byla A. J. N. atžvilgiu nutrauktina.

Skunde pareiškėjas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą byloje, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639- 642 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo A. J. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. N. atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjo prašymą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.